Interviu vienu klausimu Ar laukiate rugsėjo, su kokiomis mintimis jį pasitinkate?

Dviejų vaikų mama Živilė Rusevičienė:
– Rugsėjis visuomet tarsi praneša apie naują startą – atnaujintas dienos režimas, nauji pasirinkimai ir iššūkiai. Nors ir įneša sumaišties, tačiau tuo pačiu įjungia ir persikrovimo mygtuką. Lipimas iš komforto zonos niekada nebūna malonus, tačiau labai reikalingas ir vaikams, ir suaugusiesiems. Daugiau diskomforto sukelia rugpjūčio pabaiga, kai reikia viską supirkti mokyklai – uniforma, mokyklinės priemonės, sportinė apranga… regis, nesibaigiantis sąrašas. Tad stengiamės mokytis iš klaidų ir priemones pirkti dalimis, taip pasirengimo etapą šiek tiek palengvinant. Planavimas dažnai padeda, suteikia daugaiu ramybės artėjant pokyčiams.

Stakliškių gimnazijos (nuo rugsėjo Dzūkijos gimnazijos Stakliškių skyriaus) etikos ir gyvenimo įgūdžių mokytoja bei mokinių tarybos koordinatorė) Audronė Zdanevičienė:
– Nors šiuo metu esu motinystės atostogose, tačiau artėjantis Rugsėjis ir nauji mokslo metai kelia didelį jaudulį. Mes, mokytojai, savo naujus metus skaičiuojame ne nuo sausio mėnesio, bet nuo Rugsėjo, todėl mums tai tarsi naujų metų pradžia, o visos pradžios kelia daug klausimų, bet kartu yra ir labai laukiamos.
Ši rugsėjo pirmoji bus pirma, kai ją sutiksiu su beveik metų laiko mažyliu ant rankų. Ir nors nuo mokyklos gyvenimo neatsitraukiau net ir išėjus motinystės atostogų (nors turbūt dar didesnė gyvenimo mokykla vyksta šiuo metu namuose), šie mokslo metai bus visai kitokie. Grįšiu dirbti į pasikeitusią, galbūt čia net labiau tiktų žodžiai „apsivertusią aukštyn kojom“ mokyklą. Stakliškių gimnazija gauna naują vardą, o su juo ir daugybę kitų naujovių. Žinoma, kadangi aš pati esu permainų ir pokyčio žmogus – į kiekvieną naują iššūkį žiūriu kaip į naują galimybę. Bet neįmanoma paslėpti ir to didelio jaudulio dėl šios naujos pradžios mums – Stakliškių gimnazijai. Širdyje sunku bus pakeisti taip ilgai kurtą ir puoselėtą mokyklos identitetą, kuris visiems yra puikiai žinomas ir atpažįstamas.
Įsivažiuosim, žinau ir tikiu, bet reiks laiko ir dar didesnio kūrybiškumo, nei skleidėme ir auginome jį iki šiol. Kolegos, mokiniai, aplinka ir apskritai visa bendruomenė yra tai, kas ir skatina judėti į priekį, keisti, keistis, o svarbiausia daryti tai, ką mylime labiausiai – dalintis.
Svarbiausia nepamesti savęs ir vidinės ramybės naujais mokslo metais. Su šia mintimi gyvenu šiuo metu!

Prienų „Žiburio“ gimnazijos abiturientas Ugnius Andriuškevičius:
– Rugsėjo laukiu, bet kaip nors specialiai jam nesiruošiu. Šiemet manęs laukia „abitūra“, tad priėmiau sprendimą šią vasarą pailsėti. Niekur nedirbau ir niekur pernelyg nekeliavau. Praleidau itin daug laiko su savo mergina: atšventėme vienas kito gimtadienius, plaukėme baidarėmis ir apskritai daug laiko praleidome drauge. Neapkraunu savęs mintimi, kad jau tuoj reikės grįžti atgal į mokyklos suolą. Bet vasara nebuvo tik poilsis… Vienas iš didžiausių ir tikriausiai daugiausia streso keliantis įvykis – įkurtos roko grupės „Vintažnikai“ debiutinis koncertas jaunimo šventėje. Daug laiko pareikalavo repeticijos ir kiti paruošiamieji darbai. Reikėjo ir savo kurtų dainų žodžius išmokti, nes niekas nenori apsikvailinti savo debiutiniame koncerte. Artėjant rugsėjui, jau pasiilgau mokyklos, klasiokų, draugų, būrelių ir tos mokyklinės atmosferos. Tačiau šiemet laukia ir egzaminai, o jų tikrai nelaukiu…

LSMU studentė Ainora Brūzgaitė:
– Jau laukiu rugsėjo, norisi sugrįžti į studijas. Studijuoju Lietuvos sveikatos mokslų universitete bendrosios praktikos slaugą. Birželio mėnesį atlikinėjau studijų praktiką, todėl be mokslų buvau tik du mėnesius. Per tuos du mėnesius dirbau restorane padavėja, kur netrūko bendravimo su žmonėmis, todėl nesijaučiau labai nutolusi nuo studijų praktikos, nes praktikos metu taip pat teko labai daug bendrauti su žmonėmis. Jau daug kas paklausia, tai ar laukiu rugsėjo, o aš susimąsčiau, kaip greitai prabėgo taip laukta vasara. Tačiau ne ką mažiau laukiu rudens, nes žinau, kad sužinosiu labai daug naujų dalykų studijose.
Parengė Rimantė Jančauskaitė