Vėl TACO sindromo recidyvai

Kol JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Wittkoffas praėjusį trečiadienį dar viešėjo Maskvoje, Amerikos lyderis paskelbė specialų vykdomąjį įsaką apie įvedamus 25 proc. tarifus Indijos į JAV importuojamoms prekėms. Pusvalandį iki vidurnakčio Lietuvos laiku D. Trumpas žadėjo stoti prieš TV kameras ir žurnalistus, kad pakomentuotų, kuo baigėsi S.Wittkoffo susitikimas su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu. Vis dėlto jis apsiribojo sakydamas, esą jo administracija toliau nagrinėja antrinių sankcijų prieš su Rusija prekiaujančias šalis galimybę. „Viena tų šalių yra Kinija“. D. Trumpas nurodė, esą jo reikalavimo nutraukti karą Ukrainoje laikas „greitai pasibaigs“, tačiau neužsiminė, kada tiksliai.
Vietoje to JAV prezidentas pareiškė, kad jo pasiuntinio susitikimas Maskvoje „patyrė reikšmingą pažangą“ ir patvirtino, kad artimiausią savaitę yra pasirengęs susitikti su V. Putinu, o vėliau dalyvauti trišaliame JAV, Rusijos bei Ukrainos lyderių susitikime. Pasak amerikiečių žiniasklaidos šaltinių, pasimatymo su JAV lyderiu „akis į akį“ geidavo V. Putinas.
Susitikimo kitą savaitę galimybe tuojau pat suabejojo JAV Valstybės sekretorius Marcas Rubio, nors ir nurodė, kad S. Wittkofo kelionė į Maskvą buvo „gera diena“. Jis, be to, sakė, kad iki lyderių susitikimo reiktų bent šiek tiek suartinti „Maskvos ir Kijivo pozicijas“, nes priešingu atveju šalių derybos aukščiausiu lygiu neturi prasmės.
Viską sumetus į vieną krūvą, bent jau naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį D. Trumpas nebeatrodė toks karingas, koks norėjo pasirodyti paskutines porą savaičių, kai žadėjo palaužti „merdinčią Rusijos ekonomiką“ naujomis sankcijomis, jei tik Maskva Ukrainoje nenutrauks karo. D. Trumpo ultimatumas galiojo 50 dienų, vėliau buvo sutrumpintas ligi dviejų savaičių, kol galiausiai buvo stumtelėtas į dar ankstesnę – rugpjūčio 8 d. – datą. Kad kažkas buvo pasikeitę Vašingtono koridoriuose, galima buvo spręsti ne tik iš kitoniškos D. Trumpo retorikos, bet ir iš Jungtinių Tautų Saugumo tarybos, kur JAV diplomatas pasiūlė anotacijų kolegai iš Kinijos, kad ši remia Rusijos karo veiksmus Ukrainoje – to nebūta jau kelis mėnesius.
Taigi vėl TACO (angl. Trump Allways Chicken out, liet. Trumpas visada pabėga it viščiukas) efektas? Gali būti. Netrukus turėtų tapti aiškiau. Ne iš JAV prezidento žodžių, bet konkrečių veiksmų. Juk pagalvojus, šią savaitę planuojamas JAV, Rusijos bei Ukrainos prezidentų susitikimas galėjo įvykti dar prieš keletą savaičių, kada Stambule derybų susitiko Rusijos ir Ukrainos delegacijos, prezidentas Volodymiras Zelenskis tuo metu buvo toje šalyje, D.Trumpas – Vidurio Rytuose, o V. Putinas buvo kviečiamas susitikti, tačiau atsisakė.
KGB-istas V. Putinas sukioja JAV lyderį ant didžiojo plaštakos piršto. Ne pirmą kartą. O gal ir ne paskutinį.
D.Trumpui tereikia, kad Rusijos diktatorius žodžiais sutiktų paskelbti kiek ilgesnes nei kelių dienų paliaubas. Jam nė kiek nesvarbu, jeigu vėliau paliaubos būtų pažeistos ir karas Ukrainoje tęstųsi toliau. Ilgėlesnės paliaubos D. Trumpui leistų didžiuotis savimi bei nuosavų pastangų pasekmėmis.
Tačiau kitas šios istorijos narcizas – V. Putinas – nesirengia JAV vadovui duoti net tokios menkos dovanos. Vietoje to iš Maskvos paskutiniu metu pasigirsta kažkokios keistos iniciatyvos apie paliaubas ore, esą taip dvi dabar kariaujančios šalys įsipareigotų atsisakyti oro smūgių viena į kitos pramonės, civilinę infrastruktūrą. Anksčiau rusų buvo sugalvota panaši – energetikos paliaubų – iniciatyva, kuri tęsėsi kelias dienas ir baigė galioti tada, kai Rusijos kariškiai bei jų vadai nusprendė, kad tą iniciatyvą metas de facto palaidoti bei pamiršti. Kitaip tariant, rusai keletą dienų buvo sumažinę raketų ir bepiločių orlaivių atakų Ukrainoje skaičių, o vėliau be specialaus pranešimo jas atnaujino ir tebetęsia ligi šiol.
Daug blogiau, kad toks D. Trumpo minkštakūniškumas skatina Rusijos diktatorių įtikėti savo logikos teisumu, kad jis per du-tris mėnesius gali karo lauke pasiekti persilaužimą, pralaužti ukrainiečių gynybą, sukelti suirutę užpultoje šalyje, kad ši kapituliuotų.
Puiku, kad šiomis aplinkybėmis nekapituliuoja pagrindinė Ukrainos rėmėja – Europa. Skandinavijos šalys, Nyderlandai bei Vokietija šią savaitę paskelbė apie kelių milijardų eurų karinės paramos Ukrainai paketą: šią šalį jau rugsėjį turėtų pasiekti bent trys amerikietiškos „Patriot“ oro gynybos sistemos, joms skirtos raketos, prieštankiniai ginkliai bei kita fronte reikalinga įranga (visos paramos nomenklatūros, ačiūdiev, Europoje mokomasi neskelbti).

Rytas Staselis