„Dūmė“ smagiai šoka ir dainuoja

Česlovas Iškauskas

Balbieriškio krašto vasaros šventėje „Susitikime prie Ringio ir Peršėkės“, vykusioje liepos 18-20 d. (apie ją išsamiau rašyta liepos 25 d. laikraščio numeryje), sutikau itin balsingą vietos Kultūros ir laisvalaikio centro folkloro kolektyvą „Dūmė“.

Miestelyje – tai vienas iš seniausių kolektyvų – pagyvenusių žmonių būrys, traukiantis senovines ir naujesnes liaudies dainas, linksminantis ne tik apylinkių, bet ir visos Lietuvos žmones. Lygiai prieš metus „Dūmė“ buvo tarp 400 Prienų krašto atlikėjų, dalyvavusių jubiliejinėje Dainų šventėje. Dar anksčiau partizaninių dainų konkursuose, suaugusiųjų kategorijoje, yra laimėjęs prizus už istorinės atminties sklaidą bei folklorinio paveldo puoselėjimą.
Šįkart prieš vakaro koncertą Dvaro parke kolektyvo vadovai Dalius Pasaravičius, Dalė Zagurskienė ir Daiva Alaveckienė paaiškino, kaip atsirado jo pavadinimas. Dūmė (kažin ar tinka jį kildinti nuo žodžio „dumti“) – tai į Peršėkę, o ši – į Nemuną, įtekantis beveik 15 km ilgio upelis, atsiradęs maždaug už 9 km į pietvakarius nuo Prienų, vinguriuojantis net nuo Žemaitkiemio, Naujosios Ūtos apylinkių, surenkantis vandenis iš Prienų šilo, Pabrasčių ir kitų panemunės vandens telkinių. Galiausiai Dūmę papildo Ringis, net iš Medinos kaimo atitekantis per raistuotą Balbieriškio girią, pro Ringėnų, Dargupio lygumas, įsirėžęs į kalvotas miestelio žemes. Beje, Balbieriškio gyventojai nuo seno įsitikinę, kad į Peršėkę įteka būtent Ringis, o ne Dūmė, kad būtent šis upelis papildo Ringį, o ne atvirkščiai… Šių eilučių autorius upelio skardžiuose riešutaudavo, rinkdavo žibuokles, o šaltame sekliame vandenyje gaudydavo mažytes pakarklėmis vadintas žuvytes…
Kiek su geografais besiginčytų miestelėnai, pagyvenusių žmonių kolektyvas „Dūmė“ (kalbininkai sako, kad šis žodis kilęs iš „dumplės“ arba iš padūmavusių gražių apylinkių tolių, o kitur rasime, kad dumė – tai tamsios spalvos karvė) yra puikią šventinę nuotaiką kuriantis, krašto žmonių mylimas kolektyvas. Tai nuo jo tą gražų šeštadienio vakarą toli skambėjo Balbieriškio parko prieigos, o koncertuotojams minios žiūrovų skyrė gausius plojimus.