Birštonas, Marijampolė ir Vilkaviškis – kaip keičiasi šie miestai? Išvardijo svarbiausius projektus, keičiančius vietinių gyvenimą

Kokie svarbiausi pokyčiai jau įvyko regionuose, ir kas planuojama ateityje? Paprašyti įvardyti reikšmingiausius Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamus projektus atskirose savivaldybėse, jų atstovai pabrėžė – tą padaryti būtų sunku, nes infrastruktūros, verslo, viešųjų įstaigų įgyvendintų projektų – daugybė, ir jie itin skirtingi, tačiau visi sprendžiantys verslo, miesto, rajono, gyvenvietės ar atskiros visuomenės grupės problemas.

Birštono prioritetai – turizmas ir sveikatinimas
Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras, kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapus, pabrėžė, jog savivaldybėje nėra nė vienos srities, kurioje pokyčiai nebūtų finansuoti ES paramos lėšomis. Svarbiausios iš jų – švietimas, socialinės paslaugos, darnus judumas, daugiabučių ir viešųjų erdvių modernizavimas.
Naujuoju ES investicijų etapu Birštonas kaip vienas iš keturių Lietuvos kurortų daugiausia dėmesio skiria sveikatinimui ir turizmui.
Pasak E. Citvaro, nors Birštono savivaldybėje – 5 tūkst. gyventojų, kasmet sulaukiama 200 tūkst. turistų, besinaudojančių sukurta kokybiška infrastruktūra.
Paprašytas išskirti svarbiausius ES paramos lėšomis įgyvendintus projektus, Birštono savivaldybės vicemeras išskyrė įrengtus parkus, kitas viešąsias erdves, ugdymo įstaigų renovaciją, inžinerinės infrastruktūros plėtrą.
Pastaraisiais metais Birštone įrengtas Vytauto Jurgio Meškos parkas, 12 kilometrų dviračių takų, kurortą jungiančių su kaimyninėmis Prienų ir Alytaus rajonų savivaldybėmis.

Pakeitė Birštono veidą
Kaip ES parama padeda regiono verslo plėtrai? Įmonės „SPA Birštonas“ vadovė Aistė Pranskuvienė patvirtino: ES investicijos turi įtakos verslo apyvartų augimui, inovacijų kūrimui ir diegimui – be ES paramos verslui investuoti vien tik savo jėgomis būtų sudėtinga.
Prieš dešimtmetį vietoje buvusio sovietmečiu nebaigto statyti gydyklų komplekso sportininkams buvo įrengtas sveikatingumo ir poilsio centras „Vytautas Mineral SPA“, į kurį investuota 20 mln. eurų privačių ir ES lėšų. Šis sveikatingumo ir poilsio centras tapo vienu didžiausių traukos centrų Birštone, į kurortą pritraukusių turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Dar vienas verslo įgyvendinamas projektas – nauja technologija, skirta funkciniams gėrimams, paruoštiems natūralių mineralinių medžiagų elektrolitų pagrindu, pagaminti.

Tapo bendruomenės traukos vieta
Vilkaviškio savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė kaip vieną sėkmingiausių ES paramos lėšomis įgyvendintų projektų minėjo taką palei Žeimenos upę. Įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas – patrauklus ne tik jaunoms šeimoms, senjorams, fizinio aktyvumo skatinimui, bet ir paskatino partnerystę tarp nevyriausybinio sektoriaus ir verslo. Palei šį taką įrengtos sakurų ir gudobelių alėjos, garsios balerinos Sonios Gaskell skulptūrinė kompozicija, Vilkaviškio „Rotary“ klubo iniciatyva miestui padovanotas suolelis tautodailininkui Algirdui Jonui Šatraičiui atminti. Čia įrengti teniso, tinklinio kortai, vaikų žaidimų aikštelė, muzikos instrumentai.
Antruoju reikšmingu projektu D. Riklienė įvardijo institucinės globos pertvarką. Kybartuose veikusius vaikų globos namus pakeitė penki bendruomeniniai vaikų globos namai. „Augdami mažesnėse šeimose vaikai įgavo pasitikėjimo, pasikeitė jų savivertė. Įrengėme ir grupinio gyvenimo namus proto bei psichikos negalią turintiems žmonėms. Nors reikėjo įveikti gyventojų nepasitikėjimą, kad tie žmonės gali gyventi bendruomenėje, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, šiuo metu jokių abejonių neliko“, – dalijosi pašnekovė.
Vilkaviškio miesto sodas – dar vienas traukos objektas mieste, kuriame vyksta orkestrų festivalis, poezijos skaitiniai. Žiemą pusšimtis verslo, nevyriausybinių organizacijų čia puošia kalėdines eglutes.

Prioritetas – atsinaujinančiai energetikai
Vilkaviškyje veikiančios ledų gamybos bendrovės „Art Glacio“ vadovas Arūnas Simutis pasakojo, jog jų prioritetas, kalbant apie ES paramą, buvo atsinaujinanti energetika. Pirmoji buvo įrengta galinga 100 kW saulės elektrinė, vėliau – 280 kW.
Antrojo projekto tikslas – moderniųjų technologijų diegimas, siekiant didinti gamybinius pajėgumus. Pagrindinis projekto uždavinys – modernios įrangos diegimas gamybos veikloje. Bendrovė projektą rengė 2019-aisiais, įgyvendino 2021 m. Praėjusiais metais bendrovė apyvartą padidino du kartus.
„Jei nebūtume pasinaudoję ES parama, projektų įgyvendinimas būtų užsitęsęs. ES paraiškų rašymas skatina eiti į priekį, nesustoti“, – kalbėjo A. Simutis.

Įgyvendina svarbų pažadą gyventojams
Marijampolės savivaldybės vicemeras Valdas Tumelis minėjo ypač svarbų gyventojams ir verslui projektą – tilto per Šešupę Aušros gatvėje statybą. Projekto vertė – 22,8 mln. eurų. Šis projektas – kompleksinis, svarbus gyventojų patogumui, verslo plėtrai, susisiekimo problemoms spręsti, darniam judumui ir saugiam eismui užtikrinti. „Pirmiausia planuojama įrengti elipsinės formos žiedinę sankryžą tilto prieigose, modernizuoti 3 kilometrus esamų arba nutiesti naujų gatvių, pastatyti 170 m ilgio tiltą per Šešupę bei įrengti tris investicinius sklypus verslui. Šis kompleksinis projektas – mūsų pažadas gyventojams“, – kalbėjo V. Tumelis.
Antrasis Marijampolei reikšmingas projektas – bendrojo ugdymo įstaigų modernizavimas ir plėtra. Šiam projektui skirta daugiau kaip 13 mln. eurų.
Vandens ir nuotekų plėtros projektams skirta 5,7 mln. eurų. 9 gyvenvietėse bus įrengti vandentiekio, nuotekų tinklai, pastatytos naujos valyklos.
Dar vienas svarbus projektas – maždaug 7 kilometrai pėsčiųjų-dviračių takų. Pėsčiųjų ir dviračių takai sujungs skirtingas miesto ir priemiesčio dalis bei integruos jau egzistuojančius atskirus takų ruožus į vientisą žiedą.

Tapo įžanga plėtrai
Marijampolėje veikiančios metalo apdirbimo įmonės, kuri specializuojasi automobilių komponentų gamyboje – CIE LT FORGE – direktorius Darius Masionis pasakojo, jog ES remiamą projektą įgyvendino 2009–2011 metais, kuomet įmonės apyvarta siekė apie 2 milijonus eurų.
Nuspręsta Lietuvoje įrengti modernią liniją, skirtą alkūniniams velenams gaminti. „Maždaug 6 mln. eurų investicija įmonei, neseniai pradėjusiai veiklą, atrodė sunkiai įgyvendinama. Tuomet pusę projektui reikalingos sumos skyrė ES. Šiuo metu kompanija užaugusi, jos apyvarta – 58 mln. eurų, o daugiau kaip pusę jos sudaro Didžiosios kalvės gaminiai. Kalbant apie alkūninių velenų gamybą, viena įmonė specializuojasi Ispanijoje, antroji – Lietuvoje. Mes esame įsidiegę naujausias technologijas ir galime konkuruoti tarptautinėje rinkoje“, – kalbėjo D. Masionis.
Regionų diskusijas apie ES investicijas finansuoja Europos Sąjunga.