Tarpukario Prienai: kaip anuomet atrodė žmonių kasdienybė ir šventės

Kiekvienas laikmetis palieka savo pėdsaką mūsų istorijoje, tačiau tarpukario laikotarpis iki šiol ypatingai domina muziejininkus, kolekcininkus ar tiesiog besidominčius istorija, nes būtent tuo metu Lietuvoje prasidėjo modernių pastatų statyba, suklestėjo kultūrinis gyvenimas, įvyko daug kitų reikšmingų pokyčių. Tačiau nieko nebūtų buvę be vietinių gyventojų, nes miestai be žmonių – tai tik tušti pastatai ir tuščios, be gyvybės, be savo istorijos gatvės… O kaip tuo metu atrodė Prienų žmonių kasdienybė ir šventės, pasakoja Laisvės aikštėje eksponuojama fotografijų paroda „Tarpukario Prienai. Kasdienybės akimirkos ir šventės“.
Į keturias temas – darbai, laisvalaikis, organizacijos ir šventės – suskirstyta paroda, anot Prienų krašto muziejaus direktorės Lolitos Batutienės, tai – muziejaus dovana miestui ir jo žmonėms Prienų krašto šventės proga. Tiesa, direktorės pavaduotoja, vyr. rinkinių kuratorė Ernesta Juodsnukytė prisipažįsta, jog pradinė parodos idėja buvo pristatyti prieniečiams, kaip tuo metu atrodė jų miestas, tačiau, kolekcininko Adomo Miliausko įkalbėti, muziejaus darbuotojai savo sumanymą šiek tiek pakoregavo ir nusprendė prieniečiams parodyti, kaip prieš 100 metų gyveno vietiniai žmonės: ką jie veikė laisvalaikiu, kaip jie atrodė, kaip rengėsi ir kaip šventė.
Paties Adomo Miliausko, kurio sukauptos to laikmečio fotografijos eksponuojamos ir parodoje, teigimu, miesto vaizdai visuomet yra labai statiški, o gyvenimas vis tiek yra gyvenimas, tad įamžintose kasdienybės ir švenčių akimirkose atsiskleidžia visos detalės.
Pasak Ernestos Juodsnukytės, tarpukariu Prienuose iš tiesų „virė“ gyvenimas: buvo ir kino teatras, veikė daug organizacijų, žmonės „veikė“ miestelio labui. O, kaip rašoma parodos pristatyme, „organizacijų ir draugijų eisenos bei šventės, skambantys bažnyčios varpai, didžiulio alaus bravoro skleidžiami garsai ir kvapai, juokas girdimas iš traktierų ir užeigų, turgaus prekeivių šurmulys miesto aikštėje, žydų prekeivių raginimai pirkėjams aplankyti jų kromelį, keleivinio autobuso ūžesys ir jį lydinčios vaikų akys – tai Prienų miesto gyvenimo kasdienybė prieš 100 metų“.
Parodos anonse taip pat cituojama ir A. Miliausko surasta ištrauka iš laikraščio „Dirva“ (1979 m. birželio 28 d. Nr. 26). Jame apie Tarpukario Prienus ir miesto žmonių gyvenimą rašo „Žiburio“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Stasys Barzdukas: „Paties miestelio visuomenė marga <…>. Tai giliai Prienuose šaknis suleidę: katalikų parapijos kunigas Jonas Valaitis, gydytojas Juozas Brundza, gimnazijos direktorius Peliksas Martišius ir notaras (buvęs taikos teisėjas) Juozas Vilkutaitis, <…> gimnazijos ir pradinių mokyklų mokytojai, teismo, pašto, policijos, savivaldybės ir kitų įstaigų tarnautojai, vietos prekybininkai bei pramonininkai, iš kurių ypač išsiskyrė alaus bravoro savininkas Šachovas. / Margi šios visuomenės atstovai politinių, kultūrinių įsitikinimų atžvilgiu, tačiau mokėjo pakilti, kaip sakoma, „aukščiau partijų“, tad Prienų visuomenė buvo darni <…>“.
Kaip ir gegužės 28 dieną vykusio parodos atidarymo metu, taip ir rašytiniame pristatyme, parodos rengėjai nedaugžodžiavo, nes kartais fotoaparato sustabdyta akimirka gali papasakoti daugiau nei žodžiai. Todėl parodos rengėjai kviečia aplankyti parodą iki birželio 22 d. ir pamatyti, kaip atrodė mūsų krašto žmonių gyvenimas bemaž prieš 100 metų, o aplankius parodą, ir savo senelių ar porsenelių albumus pavartyti, juose galbūt ką nors pažįstamo atrasti, o gal ir ką nors prisiminti.
Rimantė Jančauskaitė