2024-ieji Birštono įstaigoms buvo pokyčių ir iššūkių metai

Balandžio 24 dieną vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje apsvarstyta 38 klausimai, iš kurių didžiąją dalį sudarė įstaigų, finansuojamų biudžeto lėšomis, ataskaitų pristatymas. Pristatydami ataskaitas už 2024 m., įstaigų vadovai trumpai apžvelgė statistinius duomenis, nuveiktus darbus, pasiektus rezultatus, pasidalijo kilusiais iššūkiais, o kai kurie – ir ateities planais.

Sveikatingumo sektorius
Birštonas Lietuvoje ir pasaulyje žinomas kaip sveikatingumo kurortas. Čia sveikatingumo paslaugas teikia ne tik privačios sveikatinimo įstaigos. Pristatydama ataskaitą, VšĮ „Tulpė“ atstovė Lilita Šližienė pastebėjo, jog 2024 m. augo klientų, finansuojamų teritorinių ligonių kasų, skaičius, tačiau šiek tiek sumažėjo komercinių klientų. L. Šližienės teigimu, sanatorija turėjo lankytojų ir iš užsienio, tačiau jų nebuvo daug, nes pati įstaiga labiau orientuojasi į Lietuvos klientus. Anot VšĮ „Tulpė“ sanatorijos atstovės, 2024-ieji sanatorijai buvo pokyčių metai, mat pernai pasikeitė sanatorijos vadovas. Ryšium su tuo buvo peržiūrima įmonės veiklos strategija.
Pokyčiai vyko ir kitoje Birštono sanatorijoje. Vienas ryškiausių pokyčių AB „Versmė“ buvo suremontuoto C korpuso atidarymas. Aptardama praėjusius metus, prie svarbiausių nuveiktų darbų AB „Versmė“ direktorė Rasa Noreikienė taip pat priskyrė komercinių paslaugų plėtrą ir kokybės gerinimą, sėkmingą medicininės reabilitacijos paslaugų teikimą, išmanių procesų valdymo sprendimų diegimą. Direktorė pasidžiaugė turto vertės padidėjimu, augančiu klientų skaičiumi, iš kurių 70 proc. sudaro komerciniai klientai, taip pat pelnytu tarptautiniu įvertinimu – sanatorija apdovanota tarptautiniu inovatyvaus medicinos SPA apdovanojimu.
Įstaigos turėjo ir rūpesčių, mat abi sanatorijas palietė „Beta media“ (kelionių, poilsio ir pramogų kuponus perparduodanti įmonė, – aut. p.) bankrotas. „Tulpės“ sanatorija taip pat paminėjo infrastruktūros nusidėvėjimo, kuris reikalauja nemažų investicijų, ir personalo amžiaus, kvalifikacijos ir apskritai kvalifikuotų specialistų trūkumo problemas.
Pačių Savivaldybės gyventojų sveikata rūpinasi ir Birštono PSPC. Įstaigos atstovė Edita Šukė ataskaitą pristatė, akcentuodama pagrindinius rodiklius. Ji atkreipė dėmesį į sumažėjusių prisirašiusiųjų pacientų ir atliktų laboratorinių tyrimų skaičių, išaugusius apsilankiusiųjų pas specialistus bei besinaudojančių prevencinėmis programomis rodiklius. Pristatant ataskaitą, buvo pasidžiaugta Birštono PSPC darbuotojos Violetos Janulienės, kaip nusipelniusios slaugytojos, įvertinimu, bendryste su kitomis įstaigomis, Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje vykstančiomis gražiomis šventėmis, atnaujinta koplytėle. Tarybos nario Stanislovo Martinaičio paklausta, kokios priežastys lemia sumažėjusį prisirašiusiųjų skaičių, įstaigos atstovė atkreipė dėmesį, jog dauguma jų yra jaunimas, kuris išvažiuoja į kitus miestus ir prisirašo prie kitų įstaigų.
Kiek kitaip, tačiau prie gyventojų ir svečių sveikatinimo prisideda ir Birštono sporto ir sveikatingumo centras, kurio ataskaitą pristatęs direktoriaus pavaduotojas Aurimas Liuiza pasidžiaugė ne tik Centro vykdomais užsiėmimais, aukšta trenerių kvalifikacija, bet ir bendradarbiavimu su partneriais, įvairių sporto šakų tarptautinių, respublikinių varžybų organizatorių susidomėjimu.

Kultūra
Kultūrinis gyvenimas Birštone taip pat aktyvus ir matomas. Anot Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, praėjusieji metai buvo nelengvi, bet tuo pačiu ir įdomūs, mat Birštono kolektyvai savo miestui atstovavo Pasaulio lietuvių bei Dainų šventėse. Įstaigos vadovas taip pat pasidžiaugė, jog praėjusiais metais pavyko suburti naują mišrų chorą, kurio Birštone dar nebuvo, taip pat pasidžiaugta kitų kolektyvų veikla bei tradiciniais renginiais – Džiazo bei Pažaislio muzikos festivaliais, tradicinių švenčių minėjimais ir kt. Šiemet taip pat numatyta daug renginių, o spalio mėnesį Birštone planuojama tarptautinė konferencija, kurią Birštone organizuos saugomų teritorijų departamentas.
Nemažai renginių vyko ir Birštono viešojoje bibliotekoje, kurios, pasak direktorės Alinos Jaskūnienės, veikla buvo įvairialypė. Biblioteka ne tik išdavė leidinius vietoje, bet ir siekė didesnio bibliotekos atvirumo visiems: teikė knygnešystės paslaugas negalią turintiems ir senyvo amžiaus žmonėms, kuria pasinaudojo 17 proc. daugiau žmonių, organizavo popietę vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų, biblioterapijos užsiėmimus, informacinio raštingumo mokymus ir nemažai kitų renginių. Anot A. Jaskūnienės, bekontakčių leidinių išdavimo automatais pasinaudojo daugiau skaitytojų, išaugo ir bibliotekos registruotų bibliotekos skaitytojų bei lankytojų skaičius. Pasak direktorės, Lietuva pagal knygų skaitymą yra žemiau Europos vidurkio, todėl biblioteka ir šiemet organizuos įvairius renginius, kurių tikslas – skatinti knygų skaitymą. Direktorės teigimu, aktuali problema išlieka informacinio raštingumo ugdymas, tad šia kryptimi taip pat bus dirbama toliau, taip pat tęsiami biblioterapiniai užsiėmimai.
Birštono muziejaus direktoriaus Simono Matulevičiaus teigimu, praėjusiais metais iš esmės buvo pakeista muziejaus komunikacijos strategija, siekiant didesnio lankytojų susidomėjimo, buvo atnaujintas internetinis puslapis, logotipas, taip pat atsirado daugiau edukacijų ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, pritaikytų skirtingo amžiaus grupėms. S. Matulevičius taip pat pasidžiaugė praėjusiais metais į Birštoną grąžinta vertybe – šviestuvu su Abiejų tautų respublikos herbais, kuris pakabintas bažnyčioje.
Anot S. Matulevičiaus, Birštono muziejaus vila yra vienintelė išlikusi tarpukario laikų medinė vila Birštone, todėl ją reikia labai saugoti. Siekiant ne tik atsinaujinti, bet ir apsaugoti ekspozicijas, muziejaus kolektyvas, kiek galima, savo jėgomis stengiasi atnaujinti patalpas. Papildydama direktorių, Savivaldybės merė pastebėjo, jog muziejaus pastatą bent laikinai, kol bus gautas finansavimas, reikia perdažyti, nes toks, koks jis yra dabar, būti negali.

Švietimas
Kaip ir kitų įstaigų vadovai, taip ir gimnazijos direktorius Alvydas Urbanavičius pastebėjo, jog 2024-ieji buvo iššūkių metai. Tai, pasak direktoriaus, lėmė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atnaujintas ugdymo turinys. Direktorius sutinka, jog laikmetis reikalauja ugdymo turinį atnaujinti maždaug kas 10 metų, tačiau, jo teigimu, šiuo metu labiau einama į plotį ir nelieka laiko gyliui, tad mokytojams tenka šuoliuoti per ugdymo programas. Anot A. Urbanavičiaus, praėjusieji metai išsiskyrė tuo, jog patys mokytojai dar daugiau mokėsi, gilino savo įgūdžius ir kompetencijas įvairiose stažuotėse, seminaruose, savo patirtimi dalijosi su kitų Lietuvos mokyklų pedagogais ir administracija. Mokyklos nebūtų ne tik be mokytojų, bet ir vaikų, todėl direktorius pasidžiaugė moksleivių dalyvavimu tiriamose veiklose, aktyviu įsitraukimu į pilietiškumo ir gyvenimo įgūdžių programos veiklas, socialinėse ir kitose veiklose. Gimnazijos vadovo pastebėjimu, tinkama aplinka, gera, mikroklimatas, kvalifikuoti pedagogai ir motyvuoti mokiniai lemia gerus akademinius rezultatus. Jie atsispindėjo ir reitinguose, kuriuose Birštono gimnazija iš keturių mokomųjų dalykų pateko į geriausių gimnazijų 50-tuką. Po ataskaitos pristatymo Tarybos narys St. Martinaitis domėjosi gimnazijos mokinių skaičiaus prognozėmis ir mokytojų poreikiu. Atsakydamas į Tarybos nario klausimą, A. Urbanavičius pastebėjo, jog šį rugsėjį į gimnaziją galbūt ateis mažiau pirmokų, tačiau ateityje žemiau 500 mokinių skaičius neturėtų nukristi, o mokytojų gimnazijoje netrūksta. Pastebėtinas tik mažesnis į laisvą darbo vietą kandidatuojančių pretendentų skaičius, tačiau, direktoriaus teigimu, gimnazija visuomet ieško gerų specialistų.
Meno mokyklos teikiamas ugdymas nėra privalomas, tačiau, kaip pastebi ugdymo mokyklos direktorė Rasa Norvilienė, šią ugdymo įstaigą vis tiek renkasi per 200 įvairaus amžiaus – nuo 4 iki 78 metų – žmonių. Anot direktorės, mokykla organizuoja daug renginių, jos ugdytiniai dalyvauja įvairiuose konkursuose, kuriuose užima aukščiausias prizines vietas. R. Norvilienės teigimu, mokyklos stiprybė yra tame, jog čia dirbantys pedagogai aktyviai dalyvauja seminaruose, skaito metodinius pranešimus kitiems pedagogams, o į mokyklą pasisemti gerosios patirties atvažiuoja kitų meno mokyklų delegacijos.
Lopšeliuose-darželiuose „Vyturėlis“ ir „Giliukas“ ugdosi patys jauniausi Birštono gyventojai. Anot „Vyturėlio“ vadovo Almanto Jakimavičiaus, galbūt darželiai ne tokie matomi, kaip kitos įstaigos, tačiau čia taip pat vyksta daug veiklų. Jo teigimu, praėjusių metų darželio prioritetas buvo ugdymo įvairovė, sveikatingumas ir darbuotojų kompetencijų tobulinimas. Anot A. Jakimavičiaus, įstaiga 2024 m. galėjo pasidžiaugti, jog vaikų skaičius nesumažėjo, tad tikimasi, kad tas skaičius ir toliau išliks stabilus.
Kaip pastebėjo kito lopšelio-darželio direktorė Regina Gustaitienė, „Giliuko“ darželyje praėjusiais metais vaikų skaičius buvo kintantis – vieni prisijungė, kiti išėjo, o šiuo metu yra 16 laisvų vietų. Anot direktorės, pagrindinė ugdymo įstaigos kryptis – gamtai draugiškas darželis. Kaip ir „Vyturėlis“, taip ir „Giliukas“ aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su kitomis Birštone veikiančiomis įstaigomis, didelį dėmesį skiria tvariam ugdymui, nes, kaip pastebi „Giliuko“ darželio direktorė, tokios patyriminės veiklos vaikus domina labiausiai. Tiesa, pasak R. Gustaitienės, buvo ir iššūkių, susijusių su ikimokyklinio ugdymo turinio pokyčiais.

Komunalinių paslaugų teikėjai
Ataskaitas už 2024 m. posėdžio metu pristatė ir komunalines paslaugas teikiančių įstaigų vadovai. „Birštono šiluma“ direktorius Vytautas Pajarskis Taryboje labiau akcentavo ateities planus. Anot jo, šiemet planuojama įsigyti naują biokuro katilą, šilumos apskaitos prietaisus su nuotolinio duomenų nuskaitymo funkcija bei elektrostatinį filtrą, kuris leis ženkliai sumažinti aplinkos oro taršą. V. Pajarskio teigimu, nors pirmus dvejus metus po naujovių įvedimo vartotojams kaina šiek tiek didės, tačiau vėliau ji nuosekliai mažės, o po 15 metų planuojama sutaupyti apie 3 milijonus eurų.
UAB „Birštono vandentiekis“ direktorius Žydrūnas Stankevičius savo ataskaitoje pastebėjo, jog, nors įmonės pajamos šiek tiek sumažėjo, o bendros sąnaudos padidėjo, bendrovė metus baigė pelningai. Tarybos posėdžio metu įstaigos vadovas paminėjo ir problemas, su kuriomis susiduria vandentvarkos darbus atliekanti įmonė. Tai savavališkas paviršinių nuotekų pajungimas prie buitinių nuotekų tinklų (2024 m. nustatyti 25 pažeidėjai), į vamzdynus pilami riebalai, įvairios kitos gyventojų metamos atliekos. Kalbėdamas apie ateities planus, Ž. Stankevičius taip pat užsiminė apie šių metų investicijas už 297450 Eur bei planuojamą bazinės kainos perskaičiavimą. Tarybos narį Vincą Valentiną Revucką domino vandens kokybės klausimai. Anot Ž. Stankevičiaus, įmonė vykdo kanalizuoto į Nemuną išleidžiamo vandens ir geriamojo vandens monitoringą, visi jie atitinka reikalavimus, tad geriamasis vanduo yra švarus ir tinkamas gerti.
Posėdžio metu ataskaitą pristatė ir VšĮ Birštono būsto energijos taupymo agentūros direktorė Vilma Savukynienė. Ji pastebėjo, jog iki šios dienos yra atnaujinta 63 proc. Birštone esančių renovuotinų namų. Jos teigimu, palyginti su kitais Lietuvos miestais, Birštono savivaldybė yra atnaujinusi daugiausia daugiabučių. Praėjusiais metais buvo nupirktos ir su tiekėjais sudarytos sutartys dėl daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo: Lelijų g. 9, Lelijų g. 13 ir Vilniaus g. 12. Anot V. Savukynienės, ateities planai taip pat yra ambicingi, nes šiuo metu yra ruošiami 10-ies daugiabučių namų investicijų planai.

Nemajūnų dienos centras
Trumpai ir koncentruotai ataskaitą už praėjusius metus pristatė ir BĮ Nemajūnų dienos centro, teikiančio socialines paslaugas, direktorius Gintas Pačėsas. Kaip ir kitų įstaigų ataskaitos, oficialus Centro ataskaitos variantas ilgas ir išsamus, tačiau posėdžio metu paskutinis ataskaitą pristatęs vadovas nedaugžodžiavo, labiau susikoncentravo į statistinius rodiklius. Jis pastebėjo, jog iš viso praėjusiais metais Centro lankytojams suteiktų paslaugų valandų skaičius 2024 m. perkopė 10 000. Lyginant su 2023 m., tai per 600 valandų daugiau nei anksčiau. Anot G. Pačėso, Centro veikla nukreipta tokia linkme, kad asmenys, gaunantys Centro teikiamas paslaugas, būtų užtikrinti socialinių paslaugų kokybe, asmeninių lūkesčių pateisinimu, o darbuotojai turėtų aukščiausią kompetenciją.

——————

Taryboje pristatytoms ataskaitoms pritarta vienbalsiai, tačiau Tarybos nariai turėjo pastebėjimų dėl jų pristatymo tvarkos. Jurgita Šeržentienė siūlė suvienodinti ataskaitų formas, papildydamas kolegę, Darius Šeškevičius siūlė į ataskaitas įtraukti tikslus, kurie buvo iškelti įstaigų vadovams, o Stanislovas Martinaitis pageidavo kitą kartą išskaidyti ataskaitų pristatymą į atskirus posėdžius, kaip ir anksčiau. Reaguodama į Tarybos narių pasiūlymus merė Nijolė Dirginčienė atkreipė dėmesį, jog suvienodinti ataskaitas yra neįmanoma dėl skirtingo įmonių juridinio statuso, o į kitų Tarybos narių siūlymus pažadėjo atsižvelgti.
Rimantė Jančauskaitė