Ką slepia Šilavoto Trakelis?

Gražų sekmadienio vakarą išėjus pasivaikščioti po Šilavoto Trakelį, šalikelėje akį patraukė smėlio įgriuva, kurioje matėsi šviesiai pilkos spalvos apvalaus objekto fragmentas. Priėjus arčiau pasimatė – žmogaus kaukolė! Radinys netikėtas, tačiau su šio pasivaikščiojimo bendrakeleive iškart supratome, ką tokiu atveju reikia daryti. Telefone surinkome 112. Atvykus policijai, pirmas įspūdis pasitvirtino – tai buvo žmogaus kaukolė. Policijos pareigūnai, vykdydami tyrimą, surado kitas skeleto dalis. Žinant Šilavoto daugiasluoksnę istoriją, šis radinys kelia daug klausimų, juolab kad 2021 m. netoli šio rasto skeleto radimvietės surasta dar viena žmogaus kaukolė.
Daugelį metų domintis Šilavoto istorija, renkant senų žmonių prisiminimus, liudijimus, galima sudėlioti gana pilną paveikslą. Archeologinių tyrimų duomenys rodo, jog Šilavoto apylinkėse gyventa jau neolito pabaigoje. Tą liudija išlikęs II-IV a. pilkapynas Pažarsčio kaime. Čia 1967 m., 1974–1976 m. vykdyti archeologiniai tyrimai bei vėlesni žvalgymai atskleidė, jog tai vienas didžiausių iš šiauriausiai nutolusių jotvingių genties pilkapynas. Prie Pažarsčio pilkapyno rasta neolito pabaigos – bronzos amžiaus pradžios kultūrinio sluoksnio pėdsakų.
Maždaug 500 m atstumu nuo pilkapyno yra išlikęs Naujasodžio piliakalnis. Jis 1954 m. žvalgytas Istorijos instituto. Piliakalnis žinomas nuo seno, apipintas legendomis, viena jų pasakoja, jog ten yra užpilta bažnyčia ir, gerai įsiklausius, galima išgirsti skambant bažnyčios varpus. Piliakalnio istorija glaudžiai susijusi su Šilavoto Davatkynu, mat jis nuo Davatkyno yra nutolęs vos 400 metrų. Sovietų okupacijos metais piliakalnyje davatkėlės apylinkių vaikus slapta ruošdavo Pirmajai Komunijai, mat tokia veikla buvo griežtai draudžiama, o piliakalnis buvo puikus prieglobstis.  
Greta Naujasodžio piliakalnio archeologas dr. Eugenijus Šatavičius atrado dar vieną piliakalnį bei senovės gyvenvietę, kompleksas pavadintas – Naujasodžio piliakalnis II su gyvenviete. Piliakalnis preliminariai datuojamas I-X a. Komplekso teritorijoje rasta degėsių, smulkių lipdytinių keramikos dirbinių, molio tinko, trupintų riedulių. Piliakalnio pietrytiniame šlaite yra išlikusi ir mitologinė vieta – Kermošynės šaltiniai.
Šilavotas karų metais gyveno nerimastingus laikus, apylinkėse išlikę apkasai, miškuose palaidoti Vokietijos ir Rusijos imperijų kariai.  Pirmojo pasaulinio karo metais sugriautas bažnyčios bokštas. Valant vieną iš Šilavoto šulinių, rasta II Pasaulinio karo kareivių žetonų.
Pokario metais Šilavoto valsčiuje vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas. Sovietų Sąjunga kovai su savo kraštą ginančiais lietuviais siuntė gausias pasienio kariuomenės pajėgas. Šilavote, valsčiaus centre, 1944–1953 m. veikė NKVD-MVD-MGB Šilavoto valsčiaus poskyris ir stribų būstinė su laikinojo sulaikymo areštine. Priešais bažnyčią žuvusiųjų kūnai niekinti, vėliau užkasti netolimose Šilavoto apylinkėse. Šiuo metu yra nustatytos trys partizanų užkasimo vietos, kuriose, kaip manoma, gali būti apie 60 partizanų palaikų. Kyla klausimas, kur kiti palaikai?
Sekmadieninis pasivaikščiojimas užminė dar daugiau mįslių apie Šilavoto apylinkių istoriją. Yra vilties, kad tolesni tyrimai padės atsakyti į klausimą, kuriam laikotarpiui priskirtinas rastas žmogaus skeletas.  
 Danguolė Marija Lincevičienė
Šilavoto Davatkyno muziejininkė