„Stengiuosi, kad kiekviena repeticija būtų ne tik darbas, bet ir smagus nuotykis…“

Galbūt ne vienas Birštono kultūros centro renginių lankytojų, kurorto meno kolektyvų koncerto žiūrovų jau įsidėmėjo mažųjų atlikėjų grupę „Crazy kids“, kuri išskirtinė visoje Lietuvoje, nes joje dainuoja ir šoka dvi trynukų poros. Enrikai, Domui ir Ignui Petkevičiams iš Birštono bei Danui, Ramintai ir Andrėjai Baranauskams iš Prienų yra po septynerius metus. Tai, kad bendras pomėgis, meilė dainai ir muzikai sujungė tokius ypatingus dviejų šeimų broliukus ir sesutes, galima vadinti unikaliu atveju vaikų muzikos istorijoje, tačiau trynukams tai nė motais, jie mėgaujasi buvimu scenoje, aplodismentais, šypsenomis ir skleidžia gerą nuotaiką.

Studijos „CRAZY“ vadovė, vokalo mokytoja Lijana Stakauskaitė neseniai išleido ir savo kūrybos albumą „Spalvos“.

Pasak solistės Enrikos ir broliukų Domo bei Igno mamos Renatos Petkevičienės, jos trynukai kartu dainuoja nuo ketverių metų. Jiems patiko Birštono kultūros centro vaikų koncertiniai pasirodymai, kuriuos matydavo miesto renginių metu, todėl visi trys noriai įsitraukė į Lijanos Stakauskaitės vadovaujamą dainavimo studiją „CRAZY“. Tai, kad likimas jos vaikus kūrybai suvedė su Prienų trynukais, ji vadina tikru stebuklu.
Atlikėjų iš Prienų mama Rosita Biekšaitė-Baranauskienė teigė, kad jos vaikai į studiją įsitraukė kiek vėliau. „Lijana yra nuostabi vadovė, prieš tai mano vaikai nuo penkerių metukų lankė kitą muzikos įstaigą, bet ieškojau papildomų galimybių, kur jie galėtų tobulėti. Kadangi pažinojau Birštono trynukų mamą, mačiau jos vaikų pasirodymus, susisiekiau su Lijana ir taip pasilikom pas ją. Vadovei esu labai dėkinga už darbą su vaikais, vien tai, kaip ji su jais susitaria, yra „kosmosas“, be to, labai daug dėmesio skiria artikuliacijai. Pradžioje kolektyvą lankė tik mergaitės, bet brolis ėmė joms pavydėti, dabar pasirodo visi drauge, jiems patinka dainuoti, būti dėmesio centre. Lijanos studiją lankome antrus metus, bet ji per šį trumpą laiką sugebėjo juos parengti scenai,“– pasakojo ji.
Neseniai klausytojus pasiekė puikus šešetuko ir jų vadovės, kuri yra teksto ir muzikos autorė, bendro darbo rezultatas. Grupė Youtube kanale pasidalino Birštone, auksinio rudens fone, nufilmuotu vaizdo įrašu, linkėdama, kad jų spalvinga ir nuotaikinga dainelė „Noriu šokt“ į niūrią žiemos kasdienybę įneštų daugiau šviesos ir judesio (jį galima peržiūrėti: https://www.youtube.com/watch?v=vLUIyQ0L32g).
„Šokiai, džiaugsmas ir energija – tai, kas sušildo širdį, nepaisant oro už lango! Pasileiskite šią dainelę ir nepamirškite šokti kartu, kad ir kur būtumėte!“,– kviečia „Crazy kids“.
Pirmasis grupės muzikinis klipas – gera proga pakalbinti muzikos vadovę Lijaną Stakauskaitę. Atsakydama į „Gyvenimo“ redakcijos klausimus, ji papasakojo ne tik apie unikalų trynukų ansamblį, pasidalino sklandaus darbo su vaikais paslaptimis, bet ir atskleidė savo pačios, kaip atlikėjos, kūrybinius planus bei solinę karjerą.
– Gerbiama Lijana, ko gero, specialiai nesiekėte scenos, kurioje dainuoja trynukų šešetukas, rekordo?
– „Crazy Kids“ susikūrimas buvo išties ypatingas. Kai pradėjau kurti naują vaikų grupę, tikrai nesiekėme jokio rekordo ir specialiai neieškojome trynukų – situacija susiklostė natūraliai. Su šeimomis susipažinome per muzikinius Birštono kultūros centro vokalinės studijos CRAZY renginius ir veiklas.
Žinoma, tam tikrų pastangų reikėjo – ir iš manęs, kaip vadovės, ir iš tėvelių, kurie nuo pat pradžios prisideda prie įvairių idėjų. Kai matai entuziazmą, jų norą dalyvauti, dainuoti ir mokytis, supranti, kad viskas vyksta taip, kaip ir turėjo įvykti. O muzikinis klipas buvo dar vienas gražus mūsų bendro darbo rezultatas – norėjome įamžinti šią neeilinę kelionę ir parodyti, kiek galime nuveikti kartu vienijant muzikai ir draugystei.

Birštono kultūros centro vaikų vokalinė grupė „Crazy kids“, į kurią susibūrė Petkevičių ir Baranauskų šeimų trynukai iš Birštono ir Prienų.

– Broliukai ir sesutės panašūs išore, bet, ko gero, savo charakteriu yra skirtingi, vieni laisviau jaučiasi scenoje, kitiems drąsiau likti antrame plane, tačiau jie visi kartu labai dera ir prisideda prie Jūsų kūrybinių sumanymų realizavimo. Atskleiskite, kaip Jums pavyksta sutarti su vaikais?
– Nors broliukai ir sesutės labai panašūs išore, jų charakteriai išties skirtingi. Kiekvienas turi savo unikalių gebėjimų, vieni yra drąsesni ir mėgsta būti dėmesio centre, kiti dar augina drąsą ir pasitikėjimą. Šis skirtingumas daro grupę unikalią – kiekvienas vaikas atsiskleidžia savaip, prisideda prie bendro rezultato pagal savo stipriąsias puses.
Sutarimą su vaikais padeda rasti pagarba jų individualumui ir nuoširdus bendravimas. Stengiuosi kiekvieną vaiką įvertinti bei domėtis jo pasauliu. Svarbu pažinti, suprasti, kas jam svarbu. Vieniems reikia daugiau padrąsinimo, kitiems – erdvės augti natūraliai. Manau, kad svarbiausia yra sukurti aplinką, kurioje jie jaustųsi saugūs.
Muziką pamilti vaikams padeda džiaugsmas ir laisvė ją kurti. Mes ne tik repetuojame, bet ir žaidžiame, improvizuojame, ieškome įvairių kūrybinių formų. Stengiuosi, kad kiekviena repeticija būtų ne tik darbas, bet ir smagus nuotykis.
– Viena yra klausytis nuotaikingos dainos, kita – sukurti dainos tekstą ir muziką, aranžuotę, nufilmuoti Youtube vaizdo įrašą. Tai – visas procesas, už to slypi didžiulis darbas, kuriam reikia ne tik vadovės, bet ir atlikėjų, jų tėvelių ir jums talkinusios komandos pastangų…
–Tikrai taip! Nors nuotaikingos dainos gali atrodyti paprastos ir lengvos, už jų slypi didžiulis kolektyvinis darbas. Aš visada turiu įvairių idėjų, esu atsakinga už bendrą viziją ir jos įgyvendinimą, tačiau tai labai svarbus procesas, į kurį įtraukiu vaikus, jų tėvelius.
Kiekvieno vaiko indėlis yra nepamainomas – jų kūrybinės idėjos, energija ir entuziazmas padeda formuoti dainos nuotaiką. Tėvelių parama yra labai svarbi, nes jie ne tik skatina savo vaikus, bet ir prisideda prie repeticijų, sceninio įvaizdžio.
Taip pat bendradarbiaujame su įvairiais žmonėmis, kurie padeda sukurti scenografiją ar choreografiją. Dainos tekstą ir muziką dažnai kuriu kartu su vaikais, pasitelkiant vaikų mintis ir idėjas, todėl kūrinys tampa artimas jų patirčiai ir emocijoms.
Visas šis procesas reikalauja bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir nemažai darbo, tačiau rezultatai, kai galime džiaugtis sukurtu kūriniu, yra neįkainojami.
– Galbūt turite ir kitų planų, susijusių su trynukų pasirodymais?
–Mūsų „Crazy Kids“ grupė dalyvauja įvairiuose renginiuose, koncertuose, nuolat ieško naujų galimybių, kur pasidalinti pasirodymais ir gauti naujų patirčių. Solistė Enrika jau yra dalyvavusi festivaliuose ir konkursuose. Šiuo metu planuojame su visa grupe dalyvauti keliuose muzikiniuose konkursuose, kurie suteiks vaikams galimybę pasirodyti ir išbandyti savo jėgas scenoje.
Taip pat organizuojame mūsų išleistų knygelių koncertus, edukacijas, kuriuose pristatome savo kūrybą ir pasidaliname idėjomis bei žaidimais su publika. Siekiame ne tik parodyti savo talentus, bet ir įkvėpti vaikus mylėti muziką bei jaustis patogiai scenoje bei prisijungti prie mūsų komandos.
– Jūsų iniciatyva Birštono kultūros centre organizuojami vaikų vokalinės muzikos festivaliai, esate kompozitorė, atlikėja, kuri išbandė savo jėgas projekte „X faktorius“… Papildykite, ko dar nežinau apie Jus bei Jūsų kūrybinius projektus…
–Manau, kad svarbiausia yra ne tik muzika, bet ir bendruomenės kūrimas bei vaikų įkvėpimas. Be jau minėtų veiklų, dar turėjau keletą projektų.
Esu sukaupusi nemažai muzikinės pedagoginės patirties ir nuolat ieškau naujų metodų, kaip įtraukti vaikus į muzikinį ugdymą. Jau antrus metus vedu seminarus mokytojams „Muzika veiksme“, kuriuose dalinuosi kūrybiniais metodais, sukurta metodine medžiaga bei praktinėmis idėjomis.
Taip pat plėtoju savo muzikinę karjerą, kuriu muziką, bendradarbiauju su kitais muzikantais. Mokiausi muzikos prodiusavimo.
Labai noriu susidėlioti visas kilusias idėjas į tam tikras lentynėles, dažnai pasimetu tarp idėjų, kurios kartais taip netikėtai gimsta. Artimiausiu metu grįšiu prie kūrybos vaikams, noriu papildyti jų repertuarą, išleisti dar vieną kūrybos knygelę vaikams, papildyti ir pasidalinti kūrybiniais metodais seminaruose.
– Didžiąją savo gyvenimo dalį skiriate darbui su vaikais, esate jų vokalo mokytoja, draugė, patarėja, padedate jiems atskleisti savo kūrybines ir vidines galias. Bet ateina laikas, kai studijos nariai užauga ir palieka studiją, o Jums ir vėl tenka viską pradėti iš naujo… Kas šiame darbe Jums imponuoja, atperka įdėtas pastangas?
– Man rūpi, kad kiekvienas vaikas jaustųsi palaikomas ir motyvuotas, kad galėtų išreikšti save ir augti kaip asmenybė. Ne mažiau svarbu, kad vaikas pats labai norėtų siekti savo tikslo, ir mokytojas galėtų jam padėti realizuotis. Galimybė prisidėti prie vaikų augimo, suteikti jiems pasitikėjimo ir įgūdžių, mane labai džiugina.
Tai skatina mane, kaip mokytoją ir kūrėją, tobulėti. Kiekvienas naujas vaikas, atėjęs į mano studiją, atneša naujų iššūkių ir galimybių. Nuolat ieškau naujų būdų, kaip jį mokyti, įkvėpti ir padėti atrasti muzikinį kelią.
Prieš metus šventėme „CRAZY 10“ metų sukaktį, ta proga organizavome koncertą. Sunku patikėti, kad taip greitai prabėgo tie metai ir užaugo pirmieji studijos nariai. Taip pat išleista dar viena mano autorinė dainų knygelė vaikams „Debesų šaly“, kurioje nugulė „CRAZY“ studijos vaikų įdainuotos dainos, jose slypi ir mūsų susitikimų istorijos. O dabar vėl renku vaikų nuo 4 metų grupę ir kviečiu mažuosius prisijungti bei augti kartu su mumis.
– Visgi norėčiau paklausti ir apie jūsų pačios solinę karjerą… Galbūt išleidote autorinių dainų albumą, ketinate savo kūrybą pristatyti plačiau ir surengti koncertą?
–Visiškai neseniai išleidau savo pirmąjį mini albumą „Spalvos“, kurį galima rasti visose muzikos platformose. Tai muzikos prodiusavimo kursų rezultatas, kuriuose įvairių subtilybių mokiausi iš žinomo šalies prodiuserio Ado Gecevičiaus. Tai buvo platus žingsnis į priekį, suteikęs daug patirties ir įkvėpimo toliau kurti. Esu sukaupusi tikrai nemažai kūrybos ir ja dalinuosi internetinėje erdvėje. Šiuo metu toliau pildau savo muzikinį „portfelį“ naujomis dainomis ir ieškau tinkamiausio laiko bei formato, kaip ir kur jomis pasidalinti su klausytojais. Kai tik jausiu, kad tam atėjo tinkamas momentas, tikrai apie tai paskelbsiu…
– Nuoširdžiai dėkoju už atvirumą ir išsakytas mintis. Sėkmės kūrybiniame kelyje.
Kalbino Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *