Priminimai sausiui…

Pragyvenome ir palydėjome vienus iš šilčiausių metų Lietuvoje. Be sniego pusnių ir šalčių sutikome ir naujuosius. „Sulaukęs sausio šilto, lauk rudens be miltų“, sakydavo senoliai. Bet reikia tikėtis, kad gamta dar visko mums gali iškrėsti, kad sausį šiauriniai vėjai ir gerą derlių išpranašaus, o iškritęs sniegas garantuos šeimynai sočią duonelę rudenį. Taigi trukt už vadžių ir vėl iš pradžių – metų ir darbų ratas, mielieji, sukasi iš naujo. Sukimės ir mes, nepamiršdami tausoti savęs, savo sveikatos, būkim draugiški savo aplinkai ir gamtai.
Sausio 7 d. – priešpilnis, 14 d. – pilnatis, 21 d. – delčia, 29 d. – jaunatis.
Geriausios dienos: 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 24, 31
Prasčiausios dienos: 7, 12, 14, 16, 21, 25, 26, 28
Sausio 25 d. – Šv. Pauliaus atsivertimas, Pusiaužiemis, 29 d. – prasideda Žaliosios medinės gyvatės metai.
Mėnulio ir saulės užtemimai
Kovo 14 d. 8 val. 58 min. – visiškas Mėnulio užtemimas. Lietuvoje bus matoma tik jo pradžia. Kovo 29 d. 12 val. 47 min. dalinis Saulės užtemimas. Lietuvoje bus matomas. Rugsėjo 7 d. 21 val. 11 min. – visiškas Mėnulio užtemimas. Lietuvoje bus matomas tik jo maksimumo metu. Rugsėjo 21 d. 22 val. 41 min. – dalinis Saulės užtemimas, deja, Lietuvoje nebus matomas.

Namams…
Pošventinis laikotarpis. Tikriausiai retas kuris nebuvome šventėms daugiau ar mažiau pasipuošę savo namų. Deja, po Trijų Karalių nori nenori tenka „nurenginėti“ visas grožybes. Svarbiausia, tvarkingai sudėti jas taip, kad kitais metais (o jie prašuoliuos gan greitai), vėl rastume viską tvarkingai supakuota, išsaugota. Štai viena moteris internete pasidalijo savo patirtimi, kad neprošal būtų dirbtinę eglutę ir nuplauti vonioje, po dušu. Sakėsi nustebusi, kiek ten nešvarumų radosi. Ypač atidžiai suvyniokite lempučių girliandas, kad nesusipainiotų laidai.
Tikriausiai tinkamai atsisveikinsite ir su tikra miško eglute, ypač vaikams paaiškindami ir padėkodami jai už šventinę nuotaiką. O jei turėjote gražuolę augintą specialiai vazonėlyje su šaknimis, beliks ją išlaikyti vėsesnėje vietoje iki pavasario. Geriausia temperatūra jai bus apie 0 laipsnių. Būtinai laistykite! Išėjus pašalui, kai žemė jau gerokai įšilusi, sodinkite lauke (ne saulėtą dieną), atidžiai tam parinkę tinkamą vietą.

Šviesa namuose. Apniukusios dienos pamažu ima virsti kankyne – balto sniego, saulės ir šviesos trūkumas alina, blogina nuotaiką. Todėl būkime atidūs savo aplinkai: apšvietimui, spalvoms, dekorui, kambariniams augalams. Čia, kur daugiausia praleidžiame laiko, turime jaustis jaukiai, ramiai, užtikrintai. Įsiklausyti verta ir į savo poreikius, į tai, ką mėgstame, kokias spalvas, kokiame apšvietime jaučiamės geriausiai. Numoti į namų aplinką ranka tiesiog negalima. Labai efektingas ir vis labiau Lietuvoje jau pritaikomas yra ir lauko apšvietimas. Baimė dėl finansinių išlaidų kartais yra perdėta. Specialistai garantuoja, kad dabar jau yra pakankamai ekonomiškų alternatyvų, kai naudojamos žemos įtampos ((iki 12 V) sodo ar kiemo apšvietimo sistemos. Kabelius išvedžioti nesudėtinga ir saugu, net perkirtus tokį niekas nenukentės. Kasmet po truputį investuojant galima apšviesti terasą, įvažiavimą, vėliau ir sodą ar gėlyną. Tai suteiks ne tik grožio – apšviesti laiptai, įvažiavimas visuomet bus saugesni.

Sodininkui…
Sodo lankymas. Pirmasis besniegis žiemos mėnuo jau prabėgo, o pliusinė temperatūra leidžia ir dažniau apsilankyti sodyboje ar sode, jei jis kiek toliau nuo namų. Ar nepridarė rūpesčių vėjai? Gal nuplėšyti medelių aprišalai, o gal stirnos ar kiškiai įsidrąsino ir apgraužė medelius? Jeigu žievė pažeista, užtepkite nedelsiant sodo tepalu ir iš naujo apriškite. Pakabinkite ant medelių plastikinių butelių su įbertais žirniais ar smulkių akmenukų – gal nors kuriam laikui barškesys pučiant vėjui atbaidys žvėrelius.
Sausį galite genėti obelis ir kriaušes. Kaulavaisinių genėjimą atidėkite vasariui, nes jie yra jautresni. Šiuo metu galima tik kiek patrumpinti ar praretinti šakeles.
Jei pagaliau sulauksime sniego – taupykite jį ir nukastą nuo takelių užmeskite jauniems medeliams ant šaknų, sutrypkite. Jis padės apsaugoti šaknis nuo šalčio, sulaikys iš žemės gilumos garuojančią šilumą. Augalai, jei lemta žiemoti po giliu sniego apklotu, pavasarį gražiau sužaliuoja, yra sodresni.
Ūgliai skiepams. Jei tik dabar sugalvojote, kad jums reikės ūglių skiepams, tai dar nėra vėlu tai padaryti. Kirpkite juos nuo pietinės pusės kiek galima aukščiau. Ūgliukai turi būti 18–20 cm ilgio, o apatinis pjūvis apie 0,5 cm žemiau pumpuro. Viršutinis – tarp dviejų pumpurų. Iš gero ūglio galite pasiruošti 3–4 auginius. Jei medelis retos ir vertingos rūšies, o vienmečių ūglių mažai, specialistai pataria imti ir senesnes šakutes. Jas reikėtų sukarpyti taip, kad kiekviena dalis turėtų vienmetę šakutę su vegetatyviniais pumpurais.

Daržininkui…
Pirmoji sėja. Pirmiausia vertėtų išbandyti įvairias daiginimui skirtas sėklas: saulėgrąžų, moliūgų, pipirnių, liucernos ir kt. Karališkai ant šiltos virtuvės palangės jausis ir derės prieskoniniai augalai, sultenės, gražgarstės, lapiniai burokėliai, ridikėliai. Mėnesio pabaigoje jau galima mėginti sėti ilgos vegetacijos daržoves: pomidorus ir ypač paprikas. Jei pavasaris vėluos, daržovės kurį laiką puikiai augs vazonuose, o jūs džiaugsitės ankstyvu derliumi.
Tačiau nereikia pamiršti, kad ankstyviems sėjinukams svarbiausia yra geras apšvietimas. Sausio – vasario mėnesiais nepakanka šviesos normaliam vystymuisi. Net jei temperatūra ir maitinimas bus tinkami, šviesos trūkumas pirmąsias 10–12 dienų po sudygimo labai pablogina daigų kokybę, ypač pomidorų.
Pomidorai. Per ankstyvi daigai ištįsta, tampa neatsparūs ligoms, pailgėja augalo bendra auginimo trukmė. O peraugę daigai tai ir derliaus, ypač ankstyvo, nuostoliai. Ankstyvųjų veislių pomidorai pirmą žiedų kekę sukrauna virš 6–7 lapo, o vėlyvųjų – virš 8–10 lapelio. Trūkstant šviesos žiedų pomidorų daigai nesukraus, o formuosis tik lapų užuomazgos. Tik atsiradus palankioms sąlygoms ims formuotis ir žiedai. Net jei ir yra galimybė daigus papildomai apšviesti, patyrę daržininkai pomidorus pataria sėti kuo vėliau – kovo pradžioje.
Daržo planavimas. Romantikams šis patarimas praeis pro ausis – jie ramiai svajos ir lauks pavasario. O štai yra kruopščių daržininkų kategorija, kurie kasmet susibraižo ant popieriaus daržo lysves, kad būtų lengviau atsiminti ir pritaikyti sėjomainą.
Dar vienas patarimas tiems, kurie augina daržoves tik sau ir savo šeimai – neprisipirkite be saiko sėklų! Po to kitais metais tenka vargti, tikrinti iš anksto sėklų daigumą. Atsiminkite, kad 1 kv. metre apytiksliai išauginsite 0,5 kg žirnių, 1 kg ridikėlių, 1,5 kg pupelių, po 2 kg česnakų, porų, pupų, salotų, špinatų ir krapų, po 3 kg svogūnų, ridikų, salierų, po 4 kg kopūstų, kaliaropių, po 5 kg morkų, pomidorų, agurkų ir griežčių, 6 kg burokėlių.
Taigi vienam kv. metrui apsėti reikės: 2,5 g ridikėlių, 15 g pupų, 20 g žirnių, 2,5 g špinatų, 12 g porų, po 1,5 g pomidorų, pastarnokų ir salierų, po 0,5 g morkų ir petražolių, 1 g griežčių, 5 g burokėlių, po 4 g kopūstų ir agurkų sėklų. O kiek konkrečiai sėklų reikia jūsų daržui – pats laikas pasiskaičiuoti.

Gėlininkui…
Karšti radiatoriai ir pirmoji pagalba. Nesistebėkite, kad jautresnių augalų lapai ima suktis, byra neprasiskleidę žiedlapiai… Karštas ir sausas oras kambarinėms gėlėms – pražūtis. Kaip jau daug kartų rašėme, pirmoji pagalba yra oro drėkinimas. Galite purkšti augalus, atgaivinti šiltu dušu, bet geriausia dėti padėklus su drėgnomis samanomis ar pusiau apsemtais akmenėliais. Daugiausia nuo sausros kenčia daugiabučiuose namuose auginamos gėlės. Privačiose valdose randasi kokia vėsesnė patalpa. Dar galima mėginti bute skaidriu plastiku atskirti palangę nuo kambario erdvės. Tuomet reikės stebėti, kokia temperatūra už „pertvaros“, rečiau reikės laistyti.
Laistymas, tręšimas, žiemojimo temperatūra. Sausio mėnesį kiek gausiau laistyti ir tręšti reikia tik tuo metu žydinčias gėles: sanpaulijas, ciklamenus, kalankes, anturius, aukštąsias begonijas. Toms, kurios nežydi, tiesiog leiskite pailsėti. Vėsesnę vietą (10–15 °C) žiemojimui reikia surasti daugumai sukulentų, miniatiūrinėms rožytėms, ciklamenams, bugenvilijoms, mirtoms. Dar vėsiau (5–10 °C) mėgsta žiemoti oleandrai, aukubos, agapantai, agavos, didžialapės hortenzijos, lauramedžiai, lantanos, alyvmedžiai. Nelabai šiltai laikykite ir mažai laistykite pinigų medį – nesvarbu, ar taip vadinate zamiokulką, ar storalapį.
Nauji augalai. Sausio mėnesį nepatartina susigundyti naujais augalais, kad ir kaip norėtume paįvairinti namus spalvomis, žiedais. Tai nepalankus mėnuo, nes augalai sunkiau ištveria kelionę ir sunkiau prisitaiko prie naujų sąlygų. Jiems turėsite skirti daugiau dėmesio, atidžiai laistyti, drėkinti kambario orą. Bet yra pavojus, kad naujokai taip ir neprisitaikys prie naujų gyvenimo sąlygų.
Patikrinkite, kaip laikosi saugykloje jurginai, kanai, gumbinės begonijos, kardeliai ir kiti gėlių šakniagumbiai, gumbasvogūniai. Būtinai pašalinkite supuvusius ar išpjaukite pažeistas dalis. Sausoje ir šiltoje patalpoje jurginai gali išdžiūti, tad sveikus, puvinio nepažeistus jurginus sudėkite į dėžutes arba akytus polietileninius maišelius su sausomis durpėmis arba pjuvenomis, laikykite moliu apveltuose maišeliuose ir kt.

Bitininkui…
Šiltėjant klimatui vienas iš didžiausių bitininkų rūpesčių yra apšiltinimas. Jei temperatūra ilgai laikosi apie 0 laipsnių C, labiausiai pasiseks tiems bičiuliams, kurie nesudėjo šoninių kamšų. Taip bus sutaupyta nemažai maisto, o ir vėsiau buvusios bitės mažiau užaugins perų. Jei pagalvės jau sudėtos, verta patikrinti, ar nėra sudrėkusios šoninės ir viršutinės, o jei taip, pakeiskite jas sausomis. Šiltą sausį, tokį, kaip iki šiol, verta šonines pagalves kiek atitraukti ir taip atvėsinti lizdą. Jei žiemą bitės pritrūktų maisto, įdėkite kandi tešlos (prieš apsiskraidymą be žiedadulkių). Skirtukus išimkite, joms bus lengviau prieiti. Dar kiti bičiuliai siūlo padėti stiklainį medaus, jį apversti dugnu į viršų, atidengtą. Atšilęs medus suminkštės, bitės lengvai jo pasiims. Lankydami bites žiemą elkitės tyliai, netrikdykite jų.