Diskutavo apie emociškai auginančią ir gydančią knygų, sutartinių, dramos, fotografijos galią

Spalio 18 dieną Birštono kurhauze surengta jau septintoji konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Ji organizuota vykdant Birštono viešosios bibliotekos projektą „Profesinių kompetencijų stiprinimas kūrybiškai taikant biblioterapiją“, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė. 
Į renginį susirinkę Lietuvos bibliotekininkai, kitų sričių specialistai diskutavo apie terapinį literatūros, kitų meno rūšių poveikį fizinei, dvasinei ir emocinei žmonių sveikatai, dalinosi biblioterapijos žiniomis, praktinėmis patirtimis, dirbant su tikslinėmis vaikų, paauglių, pacientų, senjorų grupėmis. Pranešimuose akcentuota, kad šiandien biblioterapija yra labai plačiai pritaikomas instrumentas, padedantis žmogui pažinti save, išsigydyti sielos žaizdas, siekti tikslų, šis metodas populiarus skaitytojų klubuose, mokyklose, sanatorijose, ligoninėse, įkalinimo įstaigose. Biblioterapijos užsiėmimus veda ne tik psichologai ar psichoterapeutai, bet ir tuo besidomintys bibliotekininkai, mokytojai, socialiniai darbuotojai.
Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė skaitė pranešimą apie emociškai auginančias ir gydančias žinutes lietuvių pasakose. Buvo įdomu kartu su ja panagrinėti pasakas „Eglė Žalčių karalienė“, „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, pasiklausyti jos įžvalgų apie tai, kas jose užkoduota, per jų veikėjus ir vaidmenis atpažinti pagrindinius archetipus ir archetipines situacijas, pasvarstyti, kodėl mitologija ir tautosaka aktuali šiandieniniam žmogui.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė yra žinoma, kaip lietuviškų sutartinių tyrinėtoja ir atlikėja. Jos dėka šios daugiabalsės giesmės yra įtrauktos į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą. Konferencijoje ji pasidalino savo patirtimi, gilinantis į mitologinę, su laumėmis siejamą sutartinių tradiciją, atskleidė, kodėl šios giesmės yra magiškos, laikomos artimomis užkalbėjimams. Kai pranešėja kartu su giedotojų grupe „Trys keturiose“ savo balsais pademonstravo sutartinių atlikimo meistrystę, klausytojai netruko įsitikinti, kad šios giesmės labai skiriasi nuo paprastų liaudies dainų ir dėl pasikartojančių garsažodžių, ir dėl ritmo, intonacijų kuriamo meditacinio poveikio.
Kaip minėjo prof. habil. dr. D. Vyčinienė, iš užrašytų maždaug 2 tūkstančių sutartinių ypač daug jų yra skirtos apdainuoti lino mūkos kelią nuo sėjos, užauginimo, apdirbimo iki virtimo audeklu. Anot jos, iš senų laikų išlikusios užrašytos rekomendacijos, kaip lino mūkos kalbėjimas gali padėti apsiginti nuo nelabojo ar pasiklydus miške.
Sutartinių atlikėja patvirtino, kad šios daugiabalsės giesmės, atliekamos kamerinėje aplinkoje, yra savotiška terapijos forma ne tik klausytojams, bet ir pačioms dainininkėms, kurios, susirinkusios į repeticijas, pamiršta namų rūpesčius, o, įsitraukus į ramią giedojimo tėkmę, pagerėja ir sveikata bei savijauta. Pasak jos, pabandžius užrašyti tarpusavyje persipynusias skirtingas giesmės melodijas popieriuje, šis raštas gavosi stebėtinai panašus į audimo raštus.
Skirtingai nei kiti pranešėjai, kalbėję apie biblioterapijos reikšmę šiuolaikiniame gyvenime, psichologas Timas Petraitis iškėlė diskusijos vertą klausimą, ar šiandien apskritai verta skaityti knygas. Remdamasis asmenine psichologo ir kurjerio darbo patirtimi, jis svarstė, ar daug mokytis, siekti žinių vis dar apsimoka, ar tas, kuris daug mokėsi, gaus ir adekvatų, jo poreikius atitinkantį atlygį.
Anot jo, šiandien žinios yra lengvai pasiekiamos ir tam nereikia įgyti aukštojo mokslo diplomą. Kita vertus, akivaizdu, kad universitetai neparuošia realiam gyvenimui. Todėl, pasak T.Petraičio, beieškantiems savo vietos labai pravartu pabūti „šešto“, kvailio vietoje, išeiti iš savo komforto zonos ir padirbėti kito profilio, netgi nekvalifikuotą darbą. Jo teigimu, ši patirtis padės praplėsti ribas galvoje.
Apie biblioterapijos iššūkius mokykloje, auginant vaikų ir paauglių asmenybes, konferencijoje kalbėjo buvęs mokytojas, filosofas Morkus Dusevičius. Pasak jo, šiandieninės mokyklos tikrovė tokia, kad nepakanka vaikus išmokyti rašyti ir skaičiuoti. Mokiniai susiduria su sveikatos problemomis, turi specialiųjų poreikių, kultūrinių skirtumų, išgyvena tėvų skyrybas, savęs paieškas, mato homoseksualumo pavyzdžius. Biblioterapija galėtų padėti atsakyti į vaikams ir paaugliams rūpimus klausimus, tereikia susidraugauti ir palaikyti ryšį su jais. Kita vertus, neaišku, kas turėtų imtis lyderystės ir tuo užsiimti – klasės auklėtojas, dorinio ugdymo mokytojas, psichologas, bibliotekininkas, socialinis darbuotojas?
Temą apie tėvų įtraukimą į biblioterapiją, šeimų ryšių stiprinimą per skaitymą pagilino Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė-metodininkė Šarūnė Leikienė. Ji pristatė sukurtą mokymo programą bibliotekininkams, pasidalino edukacijų, biblioterapijos dirbtuvių, stovyklų, kūrybinio rašymo klubo jaunimui, skaitymo iššūkio kalinčioms moterims ir kitų veiklų patirtimi.
Biblioterapijos veikloje nemažai nuveikęs ir Birštono viešosios bibliotekos kolektyvas. Bibliotekos darbuotojai buvo vieni iš pirmųjų Lietuvoje, kurie atrado naują veiklos nišą ir dešimtmetį rengė biblioterapijos užsiėmimus „Tulpės“ sanatorijos pacientams. Be to, sukūrė mobiliąją programėlę „Meditacinė biblioterapija“, kurią, esant poreikiui, galima parsisiųsti į savo telefoną ar planšetinį kompiuterį ir klausytis specialistų atrinktų, tam tikriems gyvenimo atvejams skirtų tekstų bei muzikos. Vykdant profesinių kompetencijų ugdymui skirtus projektus, organizuojami mokymai Kauno regiono bibliotekininkams.
Bibliotekos Paslaugų ir išteklių skyriaus vedėjos Laimos Švirinienės teigimu, 2022 metais biblioteka pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Birštono pirminės sveikatos priežiūros centru dėl nutolusios leidinių išdavimo paslaugos Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientams. Tai paskatino rengti knygų aptarimus senjorams. Pasak L.Švirinienės, užsiėmimų metu, prisitaikant prie pacientų fizinių galimybių ir poreikių, skaitomi ir aptariami trumpi tekstai, dalinamasi prisiminimais ir patirtimis, skiriant dėmesį kiekvieno žmogaus išgyvenimams ir istorijai. Susitikimuose svarbus vaidmuo tenka ir tradicijoms, ir dainavimui, ir duonos ragavimui ar žolelių arbatos gėrimui.
Po pagrindinių pranešimų dalyviai dalyvavo praktiniuose grupių užsiėmimuose, mokėsi kūrybiško požiūrio į biblioterapijos veiklas. Meno psichologijos centro vadovė Dalia Klumbienė vedė sielos koliažo mokymus; dramos pedagogė, režisierė, teatrologė-lėlininkė Salomėja Burneikaitė pakvietė išbandyti dramos terapijos metodus, savo darbe pritaikyti lėlių teatro galimybes. Archetipų psichologė Jūratė Klimaitė- Vyžintienė akcentavo fotografijos terapijos reikšmę, nustatant asmens psichologinį portretą, atskleidžiant jo charakterio ypatybes, pomėgius, suteikiant progą papasakoti savo gyvenimo istoriją ir, be abejonės, padidinti savivertę.
Renginyje apsilankiusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė teigiamai atsiliepė apie bibliotekininkų įdirbį biblioterapijos srityje. Ji padėkojo Birštono viešosios bibliotekos kolektyvui, direktorei Alinai Jaskūnienei už šio metodo taikymą, kuriant sveikesnę kurorto bendruomenę, už organizacinį darbą, tęsiant biblioterapijos konferencijos tradiciją.
Konferenciją organizavo Birštono viešoji biblioteka kartu su partneriais – Lietuvos biblioterapijos asociacija (dr. Daiva Janavičienė, prof. dr. Jūratė Sučylaitė), Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutu (prof. dr. R.Kočiūnas), Kauno apskrities Ąžuolyno viešąja biblioteka (direktorė Edita Urbonavičienė), Lietuvos nacionaline M. Mažvydo biblioteka, Klaipėdos universitetu.
Dalė Lazauskienė