Būti pavyzdžiu, sėti išminties grūdus, savo buvimu sušildyti kitus…

Birštono „Bočių“ bendrijos narių gyvenimas tarsi ankstyvas ruduo. Aktyvus ir dinamiškas – skatinantis kuo daugiau veiklos sričių aprėpti, gerų darbų atlikti, įspūdžių patirti, dosnus ir turtingas – ne tik patirties, bet ir bičiulių, veiklos partnerių, rėmėjų, pagalbininkų. O tokių artimų žmonių – gausus būrys. Juos gali pasikviesti, pats apsilankyti, bičiuliškai pabendrauti, kažko naujo išmokti ir pagalbos gauti, bendrus renginius organizuoti, projektus vykdyti, kurti ir puoselėti tradicijas. Todėl ir spalio 1-ąją, Birštono kultūros centre minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną ir „Bočių“ bendrijos veiklos 25-erių metų sukaktį, kurorto senjorus jungianti bendruomenė sulaukė itin daug svečių iš Birštono, Elektrėnų, Kėdainių, Jonavos, Stakliškių. Vieni bočius sveikino geru žodžiu, teikė padėkas, kiti dovanojo gėlių puokštes ar koncertines programas, o vakaronėje ant stalo netrūko ir atsineštinių pyragų…
Ketvirtis amžiaus žmogaus gyvenime yra daug, tačiau bendrijos istorijoje – tai tik laiko tarpsnis, jaunystės branda, kai pakanka ir entuziazmo, ir ryžto, ir jėgų kalnus nuversti. Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė ir bendrijos narys Leonas Barutis susirinkusiuosius pasveikino dvigubos šventės proga ir trumpai priminė bendrijos, kuri susikūrė 1999 metais, istoriją, pasklaidė veiklos metraštį. O jame – nuveikta tiek daug darbų, kad jauniems ir neveikliems turėtų būti gėda dėl praleistų galimybių ir nerealizuotų planų.
– Prasmingais darbais ir skambiomis dainomis vainikuojame mūsų dienų kasdienybę ir vis dar trokštame bendravimo ir naujo pažinimo. Ir nelengvoje gyvenimo atkarpoje mes išliekame orūs, smalsūs, jaučiamės vis dar reikalingi, – kalbėjo J.ir L.Baručiai, pridurdami išminties, pasak kurios, kai negali pakeisti vėjo krypties, prie jos reikia derinti savo bures. – Senti ir niurnėti – nėra menas.
Menas yra nugalėti senatvę ir gyventi, kad laiko pritrūktų, bei nesižvalgyti į praeitį vien tik su nostalgija.
Birštono „Bočiai“ taip ir gyvena, vadovaudamiesi šiomis tiesomis – praturtina savo gyvenimą įvairiomis veiklomis. Jie aktyviai dalyvauja bibliotekos, muziejaus, kultūros centro, meno mokyklos, gimnazijos, darželio, sporto centro organizuojamuose renginiuose, savo patirtimi dalinasi su jaunąja karta. Lanko paskaitas, mokymus, koncertus, prisijungia prie akcijų, puošia mylimą kurortą, tvarko senąsias kapinaites, keliauja po Lietuvą ir kitas šalis, rengia pažintines ekskursijas po Birštoną iš kitų miestų atvykusiems senjorams. Dainuoja, piešia, fotografuoja, užsiima rankdarbiais, su atjauta remia kariaujančią Ukrainą, mezga kojinaites anksčiau laiko gimusiems vaikams. Šiuo metu senjorai užsibrėžę taupyti naujam autobusui.
„Bočių“ bendrija buria 180 narių. Laikas negailestingas, kasmet jis išsiveda po keletą bendrijos narių, tarp gyvųjų nebėra ir „Bočių“ bendrijos įkūrėjo Juozo Jaruševičiaus, ir buvusios bendrijos pirmininkės Stanislavos Skripskytės, jų atminimas pagerbtas visuotine tylos minute. Bendrijos kūrimo iniciatorei ir buvusiai pirmininkei Teresei Murauskaitei palinkėta sveikatos.
Koncertinę programą pradėjo Birštono „Bočių“ bendrijos choras „Sidabrinė gija“, vadovaujamas Stasio Bisikirsko. Šiemet choras skaičiuoja 24-uosius veiklos metus. Šventę skambiomis dainomis ir muzikos akordais pratęsė kolektyvai iš Jonavos, Kėdainių, Elektrėnų ir Stakliškių.
Tarp saviveiklininkų pasirodymų į sceną kilo svečiai, kurie pasveikino Birštono „Bočių“ bendrijos narius jubiliejinės sukakties proga. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ valdybos narė m.m. dr. Veronika Vaitkienė džiaugėsi galėdama pasveikinti birštoniečius senjorus, padėkoti jiems už išskirtinę, plataus profilio veiklą. LPS valdybos vardu ji įteikė padėkas aktyvioms bendrijos narėms Aldonai Mildai Valatkienei ir Angelei Glatkauskienei. Sąjungos valdybos teikimu Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė prieš mėnesį apdovanota socialinės apsaugos ir darbo ministrės padėka už ilgametį vadovavimą bendrijai.
Birštono savivaldybės vicemerai Vytas Kederys ir Edvardas Citvaras negailėjo nuoširdžių padėkos žodžių bendrijos nariams – savo darbais ir iniciatyvomis garsinantiems Birštoną, esantiems pavyzdžiu jaunimui ir vyresniesiems, savo buvimu, gera nuotaika ir žodžiu sušildantiems aplinką. Merės Nijolės Dirginčienės vardu jie įteikė padėkas bendrijos vadovei Julijai Barutienei, choro vadovui Stasiui Bisikirskui, bendrijos nariams Elenai Ozemblauskienei, Raimundui Mikėnui, Antaninai Grigaravičienei ir Verai Žilinskienei.
Bočius sveikino Meno mokyklos direktorė Rasa Norvilienė, kuri padovanojo tapytą paveikslą ir palinkėjo – lai gyvenimas būna gražus, įvairiaspalvis. „Tulpės“ sanatorijos direktorius Paulius Jonavičius senjorams linkėjo išlikti sveikiems ir aktyviems, būti naudingiems savo bendruomenėje ir pakvietė apsilankyti sanatorijoje. „Versmės“ sanatorijos direktorė Rasa Noreikienė išreiškė susižavėjimą senjorais, kurie, metams bėgant, nepraranda gyvenimo džiaugsmo. Jos vadovaujama įstaiga sudarė galimybes trims dešimtims senjorų lankytis pirčių ir baseino zonoje puse kainos.
Birštono muziejaus muziejinės veiklos administratorė Irma Kereišienė perdavė įstaigos direktoriaus Simono Matulevičiaus padėkos žodžius už glaudų bendradarbiavimą ir kvietimą senjorams nemokamai apsilankyti vienoje iš muziejaus edukacijų. Sveikinimo žodžius tarė, sveikatos ir kūrybiškumo linkėjo neseniai susikūrusio Jiezno senjorų klubo narės. Raudonojo Kryžiaus Organizacijos Alytaus skyriaus darbuotojos linkėjo džiaugtis kiekviena gyvenimo diena, į šventę jos atvyko ne tik pasveikinti, bet ir pademonstruoti, kaip atsargai susikrauti išlikimo kuprinę.
Birštono bendruomenės pirmininkė, bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė padėkojo bočiams už aktyvų lankymąsi renginiuose, naudojimąsi bibliotekos fondais ir paragino dalyvauti projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ mokymuose bei biblioterapijos veiklose. Birštono sporto centro vadovas Giedrius Gustas tarp kitų veiklų kvietė užsukti ir į centrą pasimankštinti.
Nuoširdžius padėkos žodžius bočiams ir pirmininkei J.Barutienei tarė Carito bendruomenės namuose ir kaimynystėje įsikūrusių nevyriausybinių organizacijų – „Carito“, TAU, „Versmės“,„Viltis gyventi“, „Šilagėlės“ klubų, Neįgaliųjų draugijos – vadovės.
Monsinjoras Rimvydas Jurkevičius, dar tik du mėnesius vadovaujantis Birštono parapijai, pastebėjo joje radęs stiprią ir draugišką bendruomenę. Savo palinkėjimu senjorams jis nusakė žmogaus, Dievo kūrinio, misijos svarbą šioje žemėje, kartu tarsi ir apibendrino senjorų, keliaujančių su rudeniu, gyvenimo ir veiklos prasmę: „Kartu eikime ir sėkime gėrio, grožio ir meilės daigus, kad šalia mūsų būtų gera gyventi kiekvienam“…
Dalė Lazauskienė