Atminties keliu…

Kadaise Balbieriškio miestelyje įsikūrę žydų tautybės žmonės sudarė pusę miestelio gyventojų. Iki šiol čia išlikę ir nemažai buvusio žydų Štetlo objektų, kuriuos rugsėjo 23-iąją, minint Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, kartu su Kauno žydų bendruomene aplankė Balbieriškio pagrindinės mokyklos moksleiviai.
Lydimi istorijos mokytojo Vito Rymanto Sidaravičiaus pasakojimų, eisenos dalyviai aplankė išlikusius namus, parduotuvėles ir kitus objektus, kur iki tragiškų įvykių žydai kūrė šeimyninį ir kultūrinį gyvenimą, puoselėjo nedidelius verslus. Trumpam stabtelėję prie dviejų Vyties Kryžiaus ordinų kavalieriaus Volfo Kagano paminklo, jaunieji piliečiai pagerbė šio iškilaus žmogaus, kovojusio už Lietuvos laisvę, atminimą. Vėliau eisena pajudėjo Kultūros ir laisvalaikio centro link, kuriame susirinkusiesiems paskaitą apie žydų gyvenimą Balbieriškyje skaitė Tolerancijos ugdymo centro koordinatoriai Reda Valančienė ir Vitas Rymantas Sidaravičius.
Anot istoriko, Balbieriškyje žydų tautybės žmonės ėmė kurtis dar XVI amžiuje, mat miestelis buvo vienas iš 246 Lenkijos–Lietuvos valstybės gyvenviečių, kuriose žydams buvo netrukdyta gyventi. Jo teigimu, Balbieriškyje žydai vertėsi prekyba ir amatais. Čia jiems patiko patogi miestelio padėtis, geras susisiekimas Nemunu ir sausumos keliais.
Miestelyje veikė ir pradinė žydų mokykla. Baigę pradinę mokyklą, žydų vaikai pereidavo į šešiametę Balbieriškio mokyklą, kur mokėsi kartu su lietuvių vaikais. Anot R. Valančienės, žydų vaikai, besimokydami kartu su lietuviais, gražiai sugyveno, dalyvavo bendruose lietuviškuose renginiuose.
Cituodamas žurnalistą V. Kavaliauską (iš knygos „Pažadėtoji žemė“), V. R. Sidaravičius retoriškai klausė: „Kartais galvoju, kaip galėjo atsitikti, kad iš tikrųjų nusipelnę žmonės, tarkim, vaikų gydytojai, advokatai, kūrę Lietuvos įstatymus, buvo sušaudyti Lietuvos vardu“. Anot jo, reikia paminėti, kad šalį kūrė įvairių tautų žmonės, kurie tuo metu gyveno Lietuvoje ir kalbėjo įvairiomis kalbomis, nebūtinai lietuviškai. „Mūsų pareiga pasakoti apie tuos žmones, kurie jau negali pasigirti, ką nuveikė ir sukūrė. Nors Lietuvoje egzistuoja savotiškas mitas, kad žydai buvo izoliuoti, kalbėjo savo kalba, kurios nesuprato lietuviai, o jie – lietuvių, iš tikrųjų abi tautos viena kitą labai gerai suprato“, – renginio metu akcentavo V . R. Sidaravičius.
Kaip svarbu mylėti ir gerbti kitą žmogų, akcentavo ir renginyje dalyvavusi Prienų r. savivaldybės vicemerė Laimutė Jančiukienė, Balbieriškio seniūnė Sigita Ražanskienė bei Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Geras Žakas.
Renginio metu skambėjo kraštiečių atliekamos dainos, žydų tautos istoriją „pasakojo“ ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos teatriuko aktoriai, o „Ringučio“ šokėjai susirinkusiesiems dovanojo nuotaikingą žydišką pasirodymą.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Seniūnijose. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *