„Atvertos durys. Tarmės 2024“

„Kalba – tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus”, – sakė Gabrielė Petkevičaitė Bitė. Kovo 14 d. Skriaudžių laisvalaikio salėje įvyko jau tradicija tapęs renginys „Atvertos durys. Tarmės”, skirtas lietuvių kalbos dienoms paminėti. Renginys, kuriame buvo daug gražaus lietuviško tarmiško žodžio, daug jautrių ir sielos gelmes virpinančių dainų, o kartu daug juoko, šmaikštumo ir žavesio.

Lietuva tokia maža, o skirtingų kalbėsenų, tarmių, potarmių joje tiek daug. Anot prozininko ir eseisto Romualdo Granausko, „Tarmė – lyg apatiniai marškiniai, prigludę prie kūno, mes jų net nejaučiam, o bendrinė kalba visai kas kita, tai jau kelnės ir švarkas…“. „Tarmėse niekas nesuka sau galvos, kad pasakys ne tą žodį, kad pasakys ne taip. Žodis pasisako pats, lyg alsuote išsialsuoja. Ten jis lengvas kaip pūkas“.
Renginio metu buvo pasakojama apie lietuvių kalbą, jos tarmes ir potarmes, jų panašumus, skirtumus ir ypatumus. Tapo akivaizdu, kad lietuviai, gyvenantys skirtingose Lietuvos vietose, gali visiškai nesusikalbėti. Ir kokių įdomių žodžių esama: zosė (padažas, Mažosios Lietuvos tarme), pletyzeris (lygintuvas Mažosios Lietuvos tarme), purtimangas (tualetas, Mažosios Lietuvos tarme), blezdynga (kregždė, žemaičių tarme), kriuoktė (verkti, žemaičių tarme), kou nuorintas (ką nors, kažką, žemaičių tarme), koisis (uodas, žemaičių tarme) ir daug daug kitų.
Gausiai susirinkę Skriaudžių pagrindinės mokyklos ir Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos mokiniai turėjo puikią galimybę išgirsti, kokia skirtinga ir įvairi yra lietuvių kalba.
Dalyviai stebino žiūrovus tarmių grožiu ir savitumu. Skaitė eiles, pasakojo pasakojimus, dainavo dainas. Ausis džiugino suvalkiečių, dzūkų, žemaičių šnekta. Pavasariška nuotaika spinduliavo ir geras emocijas susirinkusiesiems dovanojo jaunųjų atlikėjų kolektyvas „Intermezzo“ iš Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos.
Renginio metu vyko išskirtinė, labai jautri laiškų ir atvirukų paroda „Iš Sibiro platybių…“ iš asmeninės Ramunės Celiešienės kolekcijos.
Renginys „Atvertos durys. Tarmės 2024“ visiems susirinkusiesiems dovanojo gerą nuotaiką, nuoširdžių emocijų ir žinių.
Nepaprastai svarbu saugoti savo kalbą, tarmes ir jų autentiškumą. Juk „kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia “/J. Jablonskis/.
Kristina Pažėrienė
Skriaudžių buities muziejaus muziejininkė