Namų ūkis

Baltą gėlę išauginsim, baltą gėlę.
Iš juodumo pakylėsim baltą.
Paskutinį pykčio kieliką išgėrę,
duos dangus, išgirsim meilės balsą.

Duos dangus, išsipildys ši Justino Marcinkevičiaus pranašystė ir pykčio upė pagaliau išseks. Pykčio, kuris liejasi bet kur ir bet kada, be priežasties, be tikslo, be jokios motyvacijos ir nuodija žmonių tarpusavio santykius, griauna pasitikėjimą, žudo viltį. Dar tik tik įsibėgėja rinkiminių metų maratonas, o jau purvo lavina, skirta jų dalyviams, tvindo medijas, kemša komentarų skiltis, priešina visuomenę. Ką ir bekalbėti, nes greitai nesusipykus apie tai negalėsi pasikalbėti nei su savo artimaisiais, nei su bičiuliais – niekas nenori išgirsti kitos nuomonės ar paprasčiausių argumentų. „Aš žinau, aš taip galvoju, taip yra“, – staiga atrodo visi prisiminė teisę į savo nuomonę ir primeta kitiems ją visais įmanomais ir neįmanomais būdais, o neduokdie su ja nesutiksi, esi priešų priešas. Supykti pasitaiko visiems, kartais net būtina. Bet elgtis ciniškai, agresyviai, žeminti ir pulti kitaip manančius – nėra problemų sprendimas. Toks pyktis tuoj pat perauga į skaudžias patyčias, užgauliojimus, ir tarsi sniego gniūžtė paleista ritasi, ritasi… kol išauga į griūtį.
Tai kur tu, žmogau, nueisi su tokia savo filosofija? Be meilės, be supratimo? Vilties teikia mūsų šventiškos vasario dienos. Užgavėję, prisidūkę ir sudeginę Morę, kitądien pasibarstę galvas pelenais, apmastę savo laikinumą šioje žemėje, netrukus išeisime į tautiškomis spalvomis sužydusias aikštes, gatves, susitikimus. Kelsime vėliavas, giedosime himną, prie aukuro pagerbsime ir prisiminsime kovojusius už laisvę. Tuo metu stovintis šalia tavęs, nors ir visai nepažįstamas, yra tavo bendražygis ir bendramintis, tavo brolis ir sesė. Jūsų abiejų atlape – tautinė juostelė, o akyse – džiaugsmo ir jaudulio ašara. Ar ilgai ši emocija išliks širdyje, ar padės įveikti abejones ir netikrumą? „Ak, iš meilės trupinio – teisybės kalnas“. /“ Iš ankštos palėpės – saulės ruimas“./ Rodos, jau girdžiu, kaip sunkiai kalas / žodis, daigas, paukštis ir gerumas. / Taip baigia savo eilėraštį „Pranašystė“ mūsų mylimas poetas. Ir aš tikiu jo žodžiu.
Gražaus ir spalvingo vasario šiemet linkėdama,
Jūsų Augustina


Priminimai vasariui…

Vasaris… labai ir labai skirtingai vertinamas mėnuo. Vieni jo nemėgsta, nes atrodo jau nebeištvers prailgusio tamsaus ir šaltojo meto, kiti atvirkščiai – džiūgauja, kad tuoj tuoj varysime žiemą iš kiemo ir kiekviena saulėta diena jiems viltingai primena artėjantį pavasarį. Pirmiesiems palinkėkime rasti jėgų ir nusiteikimo kuo šviesiau ir maloniau leisti likusias žiemos dienas. Kitus belieka tik paraginti senolių išmintimi: švęskit Užgavėnes kuo triukšmingiau – taip išvengsite visokių nelaimių ir dar greičiau sulauksite pavasario!
Vasario 3 d. – delčia, 10 d. – jaunatis, 16 d. – priešpilnis, 24 d. – pilnatis;
. Geriausios dienos: 4, 5, 7, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 29;
. Prasčiausios dienos: 1, 3, 9, 14, 17, 22, 24, 25, 28;
. Vasario 13 d. – Užgavėnės, sausio 24 d. – šv. Motiejus, Vieversių diena.

Sodininkui…
Baltinimas. Į šį darbą tikrai ne vienas sodininkas nepelnytai numoja ranka. Tačiau reikia žinoti, kad tai ne kokia estetinė procedūra, o rimta pagalba vaismedžiams. Todėl, jei rudenį to nepadarėte arba žiemos lietūs nulijo, skubėkite baltinti vaismedžių. Aštrūs saulės spinduliai labai kenkia vaismedžiams, o balta spalva juos puikiai atmuša, medis pabus vėliau, išsaugos sveiką žievę. Baltinimui galite įsigyti specialių jau paruoštų ir su vandeniu skiedžiamų mišinių. Prieš baltindami nugrandykit seną atsilupusią žievę. Mišinys geriau prilips prie kamieno, jei į jį įpilsite PVA klijų, pieno, įdėsite molio ar ūkinio muilo.
Stebėkite, jei medelis įsaulėje, aštri vasario saulė gerokai įšildo pietinę jo kamieno pusę. Medelis tyliai bunda, pradeda tekėti syvai. Tačiau vakare, saulei nusileidus ir spustelėjus šaltukui, syvai sušąla, plečiasi, žievė neatlaikiusi plyšta, atverdama žaizdą – žiemospirgius. Paliktą žaizdą kaip mat užpuls kenkėjai ir visokių ligų nešiotojai. Vienintelė prevencija – baltinimas.
Skiepijimas. Kada – vasarį ar vėliau, pavasarį, pradėti skiepyti? Nuomonės skiriasi, bet, anot specialistų, pirmiausia reikia žiūrėti, kad būtų tinkamas oras. Jei vasario pabaiga šilta, taigi galima pradėti skiepyti medžius, kuriems turite dar rudenį pasiruošę įskiepių. Jei ne, tai pasistengę jų tikrai gausite pas kitus sodininkus. Ieškokite gerų derlingų veislių įskiepių. Jei šiluma netikėtai palepins, pirmiausia imkitės anksčiausiai vegetuojančių kaulavaisinių vaismedžių (vyšnių, tuomet slyvų, trešnių ir egzotinių) ir tik po kelių savaičių skiepykite obelis ir kriaušes.
Pirkti… ar palaukti? Šiais medijų laikais pardavėjai visą žiemą siūlo sodininkams pirkti ir rezervuoti augalus pavasariui iš anksto. Tikrai sunku atsispirti tokiai gausybei pasiūlos, nors išties ir nesi suplanavęs vieno ar kito pirkinio. Specialistai pataria viską kelis kartus rimtai apsvarstyti, prieš įsigyjant naujų augalų ir nepasiduoti pirmam įspūdžiui ar reklamai, nes rezervavimas ar pirkimas iš anksto negarantuoja nei kokybės, nei sveikumo. Patirtis sako, kad augalus geriausia pirkti per jų vegetacijos piką, kai sprogsta pumpurai, prasideda žydėjimas.
Mugės. Jose taip pat patariama būti atsargiems ir nepakliūti „ant meškerės“ tų prekeivių, kurie nori greitai ir brangiai parduoti. Per netyčia galite nusipirkti ir visai ne tai, ko ieškojote, ar gauti nepilną informaciją dėl augalo priežiūros. Tiesa, mugėse galite sutikti ir rimtų firmų, kurios prekiauja savo pačių užauginta ir išpuoselėta produkcija, o ne svetima, parsivežtine. Iš jų gausite ir tinkamą informaciją apie tolimesnę augalo priežiūrą. Dar geriau apsilankyti medelyne ir vietoje ne tik ramiai apžiūrėsite ir išsirinksite sodinukus, bet ir gausite patikimą konsultaciją.

Daržininkui…
Sėklos. Prekybos centruose prestiziškiausias vietas užkariavę sėklų stendai viliote vilioja akį spalvingomis pakuotėmis, žadina susidomėjimą naujais augalų pavadinimais, negirdėtomis veislėmis. Tie, kurie jau tvirtai yra pamėgę vieną ar kitą veislę, lengvai nepasiduoda naujovėms, o yra mėgėjų nuolat išmėginti kažką nauja. Specialistai eksperimentuojantiems pataria rinktis hibridų sėklas. Ant jų pakuočių visuomet rasite pažymėta F1, F2, H. Pastarųjų sėklose sudėtas visas geriausias genetinis fondas – iš jų išaugintos daržovės išsiskiria puikia išvaizda, kokybe, skoniu, sveikumu. To kartais negalima pasakyti apie iš „naminių“ sėklų išaugintą derlių. Augalai dažniau linkę sirgti, neatsparūs.
Kaina. Dažnai sėklų kainos labai ženkliai skiriasi. Tačiau gerai apžiūrėkite, koks sėklų kiekis viename ar kitame paketėlyje, kaip supakuotos – paprastame popieriniame maišelyje ar dvigubame ir hermetiškame. Ir gali paaiškėti, kad pagal kiekį tos „pigiosios“ yra kaip tik brangesnės.
Atsargos. Vis primename, kad būtina apžiūrėti sėklų atsargas. Jeigu jos tvarkingai laikomos, bus paprasčiau. Jeigu išmėtytos po stalčius ar paliktos sodyboje, galite ir vėl prisipirkti tokių pačių, kokių dar yra likę iš praėjusių metų ir tinkamų sėjai. Pasitikrinkite sėklų daigumą. Apie tai jau esame kalbėję.
Sėjos laikas. Vasario mėnuo – tai laikas, kai jau reikia sėti ilgos vegetacijos daržoves. Tokią ilgą vegetaciją turi dauguma pomidorų veislių, baklažanai, paprikos, salierai, baltagūžiai ir žiediniai kopūstai. Tačiau nereikia skubėti sėti visko iš karto. Kai ateina laikas sodinti į lysves, dažnai pasirodo, kad pasėti kovo mėnesį bus pasiviję ar net pralenkę sėtuosius vasarį. Na, salierus tai jau tikrai galite sėti į puodelius ant palangės.
Agurkai yra greitos vegetacijos, tačiau norintys pirmuoju derliumi pasidžiaugti dar net neprasidėjus vasarai, gali jau sėti. Sėkite į specialų daiginimo substratą daigyklose ar net mažyčiuose šiltnamiukuose ant palangės. Tokių daigyklų galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Apie prieskonines žoles nėra ką ir kalbėti – joms jau laikas pradėti žaliuoti ant palangės.
Šiltnamis. Raskite laiko apžiūrėti šiltnamį. Gal ten traukia skersvėjai, neužtaisyti plyšiai. Specialistai ragina nuvalyti susikaupusį sniegą ir pabarstyti dirvą durpių ir pelenų mišiniu. Įdėjus į jį dar kalkių dirvos pH taps neutralus ar silpnai šarminis, kokį ir mėgsta dauguma čia auginamų augalų. Tokioje dirvoje nesiveis samanos ar kitos rūgštį mėgstančios piktžolės.
Ankstyvosios salotos. Kol sulaukiame kitų daržovių, salotos, ypač ankstyvosios, yra aukso vertės. Todėl verta paskubėti įsigyti gerų sėklų, kol dar yra didesnis pasirinkimas. Ir nors salotos ištveria vėsesnį orą, augindami daigus dar labiau pagreitinsite derlių. Į lysves daigai sodinami turėdami 5–6 tikruosius lapelius. Prieš tai būtų gerai užgrūdinti daigelius, išnešus juos į saulėtą šiltnamį.
Dar kitų daržininkų praktika yra tokia – pašalui išėjus atšildyti gabalėlį dirvos šiltnamyje, užklojus jį juoda agroplėvele. Tuomet į įšilusį gruntą berti salotų sėklas, uždengti balta agroplėvele. Kylant į viršų daigeliams uždedami lankeliai. Tai lyg mažas šiltnamiukas šiltnamyje. Belieka pasirinkti veislę. Dalindamiesi patirtimi daržininkai siūlo išmėginti lapines salotas „Grand Rapids“, kurios užauga per 35–50 dienų, dygsta dirvai įšilus + 4O C. Gūžinės salotos „Blonde de Paris“ auginamos ištisus metus, dygsta ir vazonuose, lauke, nešildomuose šiltnamiuose, užauga per 45–55 dienas. Nesigailėsite kovo – balandžio mėnesį daigais į dirvą pasodinę gūžinę salotą „Victoria“. Ši salota itin švelnaus skonio, gūželės kompaktiškos, vidutinio dydžio, ilgai neformuoja žiedyno. Jau po 3–4 savaičių skanausite jaunus salotos „Redlo“ lapelius. Jas galite auginti vazonuose, dėželėse ant palangių, balkonuose. Sėjamos tankiau, neretinamos. Daigais į šiltnamius ir lauke sodinamos sviestinės salotos „Queen“ taip pat labai ankstyvos. Taigi domėkitės ir mėginkite atrasti pačias geriausias ir skaniausias.

Gėlininkui…
Gėlių daigelių priežiūra. Sausį raginome užsiauginti gėlių daigų patiems. Taigi jai pasisėjote lobelijų, begonijų, karpatinių katilėlių, rutulinių kraspedijų ar kitų, stebėkite jų augimą, vėdinkite daigelius, kad neįsimestų pelėsis, pasukinėkite vazonėlį, kad jį tolygiai apšviestų saulė. Sudygusiems augalėliams nereikia aukštesnės temperatūros, kaip 20O C. Tuomet jie mažiau tįsta, geriau šaknijasi. Būtinai nuimkite visus dangalus. Išaugus 4 tikriesiems lapeliams jau būtina persodinti į trąšesnę žemę. Geriausia būtų – pirktinė, skirta daigams. Tręšti išpikuotų daigelių neskubėkite, palikite tai mėnesio pabaigai ar net kovui. Ir nepadauginkite trąšų – geriau normą mažinti perpus, pataria specialistai. O jeigu daigeliai gražiai auga ir vešlūs, tai gal jiems apskritai pakanka jų iš pirktinės žemės, kuri paprastai būna papildyta trąšomis. Tuomet pradėkite tręšti tik persodinę į nuolatinę vietą.
Dar suspėsite. Vasario vidurys dar geras laikas pasisėti margenių. Juos tikrai rasite kur patalpinti savo gėlyne ar terasose, kaip spalvingą foninį augalą. Margenių sėklytės labai mažos, jas reikia užberti tik plonu smėlio sluoksniu ir lengvai suslėgti. Pirmieji daigeliai prie 20–22OC pasirodys po 14–18 dienų. Pikuodami palikite 3 cm tarpus.
Kartu su mada. Kaip ir žadėjome, keletas patarimų norintiems prasižydinti šiemet madingų persiko pūko atspalvio (peach fuzz) žiedų. Šia spalva ir atspalviais žydintys augalai puikiai pritaps įvairiuose želdynuose. Tai gana neutrali, švelni, rami ir puikiai su kitomis deranti spalva.
Jūsų gėlyną ar sodą nuo pavasario iki vasaros madingai nuspalvins žiognagės „Mai Tai“ veislės pusiau pilnaviduriai žiedai. Ši veislė nereikli, mėgsta saulėtą ar dalinio pavėsio vietą. Savo persikinio atspalvio žiedais jus nustebins ir rusmenių veislė „Sutton‘s Apricot“. Šiuos augalus, kurie geriausiai auga daliniame pavėsyje, mėgsta lankyti bitės, kiti naudingi vabzdžiai.
Birželį jūsų saulėtame gėlyne gali karaliauti stipraus aromato lelijos „African Queen“. Taip pat laikas žydėjimui būtų ir vilkdalgiams „June Roze“, arba kaip juos vadina selekcininkai – „Birželio rožės“. Jų stambūs žiedai džiugins dar ir liepos mėnesį, o vėliau – dekoratyvūs jų lapai. Tik šiai veislei taip pat reikia saulėtos vietos gėlyne ar pakrantės prie tvenkinio.
Kiek vėliau madingu atspalviu akį galėtų lepinti kardeliai. Ne viena veislė žydi tokia spalva. Specialistai siūlo išbandyti „Peter Pears“ veislę. Tai aukšti, ilgais lapais ir ilgai – liepą rugsėjį – stambiais ir kartu grakščiais žiedais žydintys kardeliai. Nepamirškite, kad jiems reikės ne tik saulės, bet ir nuolatinės drėgmės.
Ne vieną apdovanojimą pasaulyje pelniusi ir savo nepaprastai švelnia persikine spalva gėlininkus sužavėjusi yra gvaizdūnė „Profusion Apricot“. Ši ištverminga žemaūgė gražuolė žydi ilgai, kelis mėnesius ir kuo puikiausiai tiks gėlynuose ir balkonų loveliuose, vazonėliuose terasose. Į ežiuoles panašiais pusiau pilnaviduriais stambiais persikiniais žiedais pasižymi ir kita vienmetė gvaizdūnė – „Zinderella Peach“. Dar galite pasidairyti nasturtės „Gleam Salmon“ ar kvapiosios begonijos „Fragrant Falls Peach“, viendienių „Luxury Lace“, jurginų „Apricot Desire“, astrų „Lady Coral Salmon“ ir jau turėsite švelnaus persiko pūko žiedų salelę.
Vėliausiai, iki pat žiemos, madą palaikys chrizantemos, ypač gėlininkų pamėgtos ir labai dekoratyvios „Margaret Salmon“ veislės. Jų 4–5 cm skersmens žiedeliai tankiai apgaubia krūmą, ilgai žydi.
Na, o kaip be rožių! Nors daugelis veislių žydi panašiais į metų spalvą žiedais, bet labiausiai ją atitinka arbatinė ir jau visame pasaulyje išgarsėjusi kvapioji „Just Joey“ veislė. Net ir pasikeitus madai ji dar ilgai puoš jūsų aplinką, o būdama nereikli ir ištverminga nenuvils net pradedančiųjų augintojų. Gal tik užklupus dideliems šalčiams jau prašosi palepinama, pridengiama. Atkreipkite dėmesį ir į „William Morris“, nes ši veislė lengviau žiemoja ir yra atspari ligoms.
Dėmesys – kambariokėms. Besvajodami ir beplanuodami pavasario ir vasaros darbus gėlynuose nepamirškime savo kambarinių gėlių. Gal jau tikrai pats laikas kažkurias persodinti ar nugenėti? Pirmiausia gelbėkite tas, kurių šaknys jau lenda iš vazonėlių, o gal ir visas keras jame nebeišsilaiko. Persodinti geriausia iki vegetacijos pradžios, tuomet šaknys mažiau jautrios. Patikrinkite, kiek ir kokių gėlių teks persodinti, pasirūpinkite vazonais, žeme. Dažniau tikrinkite ir drėgnumą vazonėliuose. Saulėtomis dienomis kambarių temperatūra pakyla, žemė išdžiūsta daug greičiau. O jeigu parsinešėte perdžiūvusius vazonus iš rūsio, liekite juos nedelsdami. Persodintas gėles tręšti pradėkite tik po mėnesio.
Kol neprasidėjo intensyvus augimas, kasmet apgenėkite didesnius kambarinius medelius – svyruoklinius fikusus, kinrožes, kavamedžius ir kt. Vasarą lauke laikomus lauramedžius, alyvmedžius ir kitus, žiemojančius vėsiose patalpose, vasarį tik truputį padailiname jų formą, o didesnį genėjimą paprastai atliekame rudenį.
Vėsiai žiemojusias pelargonijas, fuksijas trumpinkite 2/3. Nupjautomis šakelėmis galite dauginti. Patrumpinkite ir ištįsusius vijoklinius, o nukirptomis įšaknydintomis šakelėmis atjauninkite ir tradeskantes.

Rubrikoje Namų ūkis. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *