Justino Marcinkevičiaus keliu…

Spalio 27-ąją Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko kultūrinio turizmo maršruto „Justino Marcinkevičiaus keliu“ partnerių susitikimas, kurio metu buvo pristatytas maršrutas, aptartos galimos bendros veiklos, pasirašyta daugiašalė bendradarbiavimo sutartis kultūrinio turizmo srityje.
Renginyje dalyvavo Prienų rajono savivaldybės, Birštono savivaldybės, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos, Prienų krašto muziejaus, Prienų kultūros ir laisvalaikio centro, VšĮ „Prienai“, Šv. Jokūbo kelio asociacijos, Birštono viešosios bibliotekos, Birštono turizmo informacijos centro, Birštono muziejaus, Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos atstovai.
Kaip ir kodėl gimė toks projektas? Mūsų krašto bendruomenė gražiai saugo ir puoselėja atmintį apie žymų kraštietį, poetą, Prienų Garbės pilietį, vieną ryškiausių Lietuvos atgimimo asmenybių Justiną Marcinkevičių. Jo vardu pavadinta Prienų biblioteka, kurioje atidarytas poeto memorialinis kambarys, tėviškėje, Važatkiemyje, atidengtas paminklinis akmuo, kas antrus metus suburiantis į gražią šventę skaitovus. Minint Justino Marcinkevičiaus 85-ąsias gimimo metines buvo parengta kilnojamoji paroda „Justinas Marcinkevičius. Nuo ištakų ir šiandienos“, surengta konferencija „Laiko negali pasirinkti“. Dar vienu svarbiu atminimo ženklu tapo ir prie bibliotekos įrengtas Justino Marcinkevičiaus kiemelis, kuriame jaukiai jaučiasi ir poeto kūrybos gerbėjai, ir kūrėjai, ir atlikėjai.
2020-aisiais Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekoje gimė dar viena prasminga idėja – išeiti Justino Marcinkevičiaus keliu. Poeto žodžiais tariant, išeiti keliu, „…kur pradžia, kur būta, bręsta, kurta ir mylėta. Mylėti žmonės ir Lietuva“.
Planuojant 32 kilometrus besitęsiančio Justino Marcinkevičiaus kultūrinio kelio maršrutą į jį buvo įtraukti ir gamtos, istoriniai, kultūros paveldo objektai, lankytinos vietos. Visa tai, bibliotekos metodininkės Dalios Bredelienės ir pėsčiomis, dviračiais ar automobiliais maršrutą jau įveikusių keliauninkų teigimu, suteikia galimybę ne tik prisiliesti prie poeto kūrybos ištakų, bet ir naujai pažvelgti į rašytoją subrandinusį tautinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą, Lietuvos istorijos faktus, minimus istorinių dramų trilogijoje ir kituose kūriniuose.
Kelionę pradėję Prienų bibliotekoje, pirmiausia sukame poeto tėviškės ­ Važatkiemio link, vėliau prisėdame ant buvusios Alksniakiemio pradinės mokyklos pastato laiptelių ir panemune grįžtame į Prienus, kuriuose tiek daug stotelių: „Žiburio“ gimnazijos kalnelis, paminklas partizanams dabartinės gimnazijos kieme, Kęstučio paminklas, Krašto muziejus… Kiekvienoje iš sustojimo vietų, kaip pasakojo Dalia Bredelienė, poeto tekstai, jo pasakytos kalbos skamba daug įsimintiniau ir jautriau nei skaitant knygoje. Pasak Dalios, ko gero, niekur nerasi geresnės vietos skaityti eilėraštį „Tolumos, tolumos, platumos…“, kaip ant Pagaršvio piliakalnio. Arba klausytis prisiminimų apie Bagrėno kalną, kaip jo papėdėje, o „Šešiolikmečius“ – prie paminklo partizanams ar prie senosios gimnazijos vietą žyminčio ženklo, primenančio, kokią sunkią gyvenimo lygtį turėjo spręsti trisdešimtųjų gimimo šešiolikmečiai.
Prieš trejus metus savanorystės pagrindais gimusi kelio idėja, tarsi poezijos paukštė plačiai išskleidė sparnus, nešdama žinią, kad tai tik Justino Marcinkevičiaus kelio pradžia. Kelio per Birštoną, Trakus, vedančio į Vilnių, pradžia.
Taip subrendo mintis pakviesti bendraminčių ir kartu kurti regioninį kultūrinio turizmo maršrutą. Pirmieji žingsniai jau žengti. Penktadienį pasirašyta sutartis, pasidalinta pirmosiomis idėjomis bei sumanymais.
Keliaudami Birštono savivaldybės teritorija maršruto dalyviai turėtų progą į Nemuną žvelgti iš „Seklytėlės“ kavinės, užlipti į Apžvalgos bokštą, Birštone, prisėdę ant suoliuko Nemuno krantinėje, pasiklausyti Justino Marcinkevičiaus tekstų apie garsiąsias Nemuno kilpas ir vaizdžiai aprašytus kurorto keturis metų laikus. Svarbi stotelė būtų ir Matiešionyse, Justino Marcinkevičiaus gimnazijos, universiteto ir viso gyvenimo bičiulio, kalbininko prof. Jono Kazlausko tėviškėje, kurioje poetas viešėjo ir jaunystėje, ir vėliau visuomet dalyvaudavo čia vykstančiose kalbos šventėse.
Tekstas apie kelią, vedantį į gimtinę, ir vaizdą, atsiveriantį nuo Napoleono kepurės, kviestų užkopti ant Lepelionių piliakalnio. Rūdiškių seniūnijoje Trakų rajone kelias nuvestų į Žėronių miške Justino Marcinkevičiaus atminimui pasodintą giraitę, o Trakuose ­ į pilies kiemą, kuriame 2006-aisiais buvo įspūdingai suvaidintas „Mindaugas“. Beje, penktadienį Prienuose viešėjusios Trakų viešosios bibliotekos atstovės tikino surasiančios ir daugiau visai netikėtų vietų, susijusių su Justinu Marcinkevičiumi, kaip asmenybe ir kūrėju.
Na, o Vilniuje, poeto gyvenimo mieste, iki Antakalnio kapinių kalnelio tų stotelių – ne viena dešimtis. Tiesiog kiekvienas galėtų pasirinkti, kur ir kokioje vietoje jis norėtų pabūti su Justino Marcinkevičiaus kūryba, pasidalinti vienu ar kitu rūpesčiu, paieškoti atsakymo į vieną ar kitą klausimą.
Šv. Jokūbo kelio asociacijos vadovas Marius Minkevičius mano, kad sutampančiose abiejų kelių atkarpose į maršrutą gražiai įsirašytų 2 dienų kultūriniai žygiai su pasikalbėjimais, poezija ir susitikimais su vietos bendruomenėmis.
Aktyvi ir nuoširdi penktadienio diskusija liudija, kad draugų ir bendraminčių ratas plečiasi. Daugėja pasirengusiųjų kartu eiti taku, net jeigu projektas ir nesulauktų vertintojų pritarimo bei finansinės paramos. Artimiausiuose planuose – kelio ženklo kūrimas, maršrutų paženklinimas Prienų, Birštono ir Trakų savivaldybėse, svetainės sukūrimas, kelio atidarymo šventė, informacijos apie renginius, kuriuos galima aplankyti keliaujant Justino Marcinkevičiaus keliu, sklaida.
…Kelio šūkis – „Viskas yra takas“. Ar gali būti prasmingesnis kvietimas leistis į kelionę, puoselėjančią Lietuvos istorinių tautinių ir kultūrinių vertybių supratimą ir pagarbą joms nei šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai? Prisiminkime juos ir kelyje. Kaip ir poeto palinkėjimą gyvenime patirti kuo daugiau „…Padorumo, santarvės, o gal net ir meilės!“.
Ramutė Šimukauskaitė