Dar plačiau pravėrėme langą į bajorų kultūros pažinimą…

Liepos 21-ąją Birštono kurhauze vyko aštuonioliktieji, taigi jau pilnametystės sulaukę tradiciniai Stanislovo Moravskio skaitymai, supami ir dar kelių datų. Liepos 22-ąją vienam žymiausių XIX amžiaus memuaristų, rašytojui, gydytojui, aktyviam to meto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo dalyviui Stanislovui Moravskiui sukako 221-eri. Šių metų spalio 6 dieną nuo Ustronės (dabar – Jundeliškės) dvaro savininko mirties bus praėję 170 metų. Bet Moravskis – su mumis, kaip ir kol kas dar vis liūdnas, tačiau tiek daug menantis jo dvarelis…

Už sukurtą prasmingą šventę skaitymų programos dalyviams organizatorių vardu padėkojo Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras, Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė ir „Gyvenimo“ redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.

Ir gyvas jis mūsų atmintyje pirmiausia dėl to, kad turime istorikę dr. Redą Griškaitę, daugiau kaip prieš dvidešimt metų prikėlusią iš užmaršties Stanislovo Moravskio kūrybą ir kartu su televizijos režisiere Virgilija Makačiniene Ustronės Atsiskyrėlį, kaip jis pats save vadino, parvedusią į tėviškę. Parvedusią, kad pažintume jo gyvenimą, jo kūrybinį palikimą ir jo atsidavimą savo krašto žmonėms.
Tas nedidelis, ant Verknės kranto pakibęs dvarelis, kuriame sugrįžęs po mokslų Vilniuje ir darbų Varšuvoje, jis praleido 15 brandžiausių kūrybos metų, Stanislovui Moravskiui buvo labai brangus. Svarbus ir savas jis tapo ir daugeliui jo talento bei kūrybos gerbėjų, į skaitymus kasmet susibėgančių iš įvairiausių Lietuvos kampelių. Nesvarbu, kur skaitymai vyktų: Jundeliškėse, Nemajūnų parapijos bažnyčioje ar Birštono kurhauze. Kai kuriais metais būta ir svečių iš užsienio. Prieš ar po renginio dauguma skaitymų dalyvių ir klausytojų aplanko Moravskio Amžinojo poilsio vietą Nemajūnų

Ir gitaristas Artūras Kelpša, ir kolekcininkas Rimvydas Baranauskas susirinkusiuosius nukėlė į 19 amžių.

kapinių koplyčioje, užsuka ir į Jundeliškes, pasišneka su senosiomis liepomis, pasisveikina su Verkne. Susibūrė didokas moravskininkų būrelis, kurį šiemet dr. Reda žaismingai pavadino Ustroniečių orkestru. Mes, žinoma, džiaugiamės turėdami tokią profesionalią dirigentę.
Per tuos aštuoniolika kartų vykusius skaitymus jų skrynia tik pilnėjo ir pilnėja savo turiniu. Kiekvieną kartą susirinkę kalbamės vis kita tema ir verčiame vis naujus šios žymios mūsų krašto asmenybės gyvenimo knygos puslapius. Taip skaitymų kartelė kyla tik aukštyn.
Ir kyla dar ir todėl, kad Ustroniečių orkestro solistų gretos didėja, o ir patys solistai jaunėja. Prieš kelerius metus į mūsų gretas įsijungė dvarų kultūros žinovas architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius. Šiemet jis ne tik meistriškai vadovavo skaitymų programai, bet ir pristatė XIX amžiuje vyrų aprangoje vyravusį kostiumą, kuriuo buvo ir pasipuošęs. Beje, kostiumui ir pats Moravskis, ne tik jo tėvas Apolinaras, skyrė ypač didelę reikšmę.
Įdomiu ir originaliu skaitymų akcentu tapo ir iš renginio mecenato Rimvydo Baranausko asmeninės kolekcijos į kurortą trumpam atkeliavęs Stanislovo Moravskio bendraamžio jaunuolio portretas, tapytas žymaus XIX amžiaus dailininko ir savo metu puošęs kažkurios garbios Lietuvos bajorų giminės dvaro saloną. Paveikslo pristatymas gražiai pritapo prie bendros vakaro nuotaikos, nes šių metų skaitymai buvo skirti Stanislovo Moravskio santykiui su daile aptarti.
Labai įdomų pranešimą tema „Ustronės Atsiskyrėlis: įamžinęs ir įamžintas“ parengė viena jauniausių orkestrančių, menotyrininkė Joana Vitkutė. Tiek daug detalių į vieną visumą

Kai kuriems iš skaitymų dalyvių nuotrauka prie Ustronės dvarelio pastato primins apie pirmą susitikimą su Stanislovu Moravskiu.

jungiantis jos pranešimas suteikė progą iš arčiau pažvelgti į talentingojo Ustronės Atsiskyrėlio santykį su daile ir dailininkais – Oleškevičiumi, Kanevskiu, Orlovskiu ir daugeliu kitų.
Joana – beveik visų skaitymų dalyvė. Į pirmuosius ji važiavo kartu su mama dr. Reda Griškaite dar būdama visai nedidelė mergaitė. Taigi ji augo kartu su Moravskiu ir tas buvimas kartu, kaip ji pati sako, tapo nepaprastai įdomus, nes, kur tik besi pirštu, ten Moravskis yra kažką nepaprasto nuveikęs.
Daugiausia, matyt, literatūros srityje. Apie tai liudija ir kasmet atverčiami vis nauji rašytojo kūrybos lapai. Aštuonioliktuose skaitymuose taip pat galėjome pasidžiaugti dr. Redos Griškaitės išverstos Stanislovo Moravskio biografinės apybraižos „Juozapas Oleškevičius“ (1777-1830) fragmentais.

Ustronė (Jundeliškės) ir šiandien – neatsiejama nuo jurginų. Prie jų ir sustojo nuotraukai dr.Reda Griškaitė ir menotyrininkė Joana Vitkutė.

Kurhauze buvo šio kūrinio, parašyto 1849 metais Ustronėje, debiutas lietuvių kalba. Prie jo sėkmės prisidėjo ir įkvepiantis, taip pat jau ne pirmuose skaitymuose dalyvaujančio aktoriaus Andriaus Bialobževskio skaitymas, leidęs pajusti ir Moravskio žodžio skambesį.
Ir dar. Ar gali Moravskis, kaip ir visa dvarų kultūra, būti atsietas nuo muzikos. Be abejonės, ne. Muzika nuolat skambėjo Ustronės dvarelyje, skamba ji ir skaitymų metu. Šį kartą ją dovanojo gitaristas Artūras Kelpša, atlikęs ir XIX amžiaus kompozitorių sukurtus kūrinius.
…Taip dar vienas susitikimas su Stanislovu Moravskiu mums plačiau pravėrė langą į bajorų kultūros pažinimą ir pakvietė galvoti apie pasimatymą kitais metais, devynioliktuosiuose skaitymuose. Kokia tema? Tegul kol kas lieka intriga, o aštuonioliktuose skaitymuose skaitytus tekstus rasite šiame ir kituose „Gyvenimo“ numeriuose.
Ramutė Šimukauskaitė