„Skleisti meilę esantiems aplink“

Dalytei Raslavičienei-Fylerytei – 85

Kiekvienas renkasi savo kelią iš gyvenimo duotų pasirinkimų. Šiais metais 85-metį mininti Dalytė Raslavičienė jį rinkosi tikėdama savo ir Lietuvos ateitimi, dalindama gėrį ir meilę savo kraštui. Nepaisydama užgriuvusių sunkių išbandymų ji liko ištikima savo įsitikinimams, kad žmoguje svarbiausia žmogiškumas. Ji nuolat siekė skiepyti jaunimui istorijos supratimą, ragino mokytis iš skaudulių ir nenuleidžiant rankų kurti laisvą savo kraštą.
Dalytė Raslavičienė-Fylerytė gimė 1938 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajone, Pavištyčio kaime. Dalytės tėtis Leonas Fyleris buvo labai gabus matematikai, dailiai rašė, dainavo, giedojo bažnyčioje, priklausė Šaulių sąjungai, turėjo 30 ha ūkį. Dalytės mama Ona Fylerienė buvo siuvėja.
Būdama šešerių metų Dalytė pradėjo lankyti Pavištyčio pradinę mokyklą. Tačiau pirmoje klasėje neturėjo ką veikti: tėvelis ją taip buvo parengęs mokslams, kad mokytojas Vincas Lozoraitis po dviejų mėnesių perkėlė į antrą klasę. Augdama patriotų šeimoje, auklėjama ir mokoma nuostabaus mokytojo Vinco Lozoraičio, Dalytė tapo tikra patriote.
Nerūpestingą vaikystę pakeitė nemigo naktys, baimė ir prasidėję trėmimai. Jų namuose pradėjo lankytis uniformuoti vyrai – partizanai. Po kurio laiko prasidėjo okupantų valdžios persekiojimai, didžiulės kratos.
1951 m. spalio 2 d. visa Filerių šeima buvo ištremta į Sibirą, Tomsko sritį. Tremtyje Dalytei teko dirbti sunkų miško kirtėjos darbą. Sulaukusi 18 metų ji ištekėjo už likimo draugo Tiliaus Raslavičiaus. Nors visą tremties laikotarpį dirbti teko sunkiai, tačiau visa šeima išliko gyva ir sugrįžo į Tėvynę. Dalytė su vyro šeima grįžo į jo tėviškę – Veiverius. 1957 m. pradėjo dirbti pieninėje, vėliau tapo Mauručių pieno surinkimo punkto vedėja, kuria dirbo 33 metus.
Prasidėjus atgimimui, įsijungė į Sąjūdžio grupę Veiveriuose, buvo išrinkta Sąjūdžio tarybos nare. 1988 m. pradėjo tvarkyti partizanų kapavietę. Pasak Dalytės, kartu su būriu bendraminčių iš pelkių, pamiškių, griovių rinko partizanų kaulelius ir iškilmingai laidojo į bendrą kapavietę Veiveriuose „Skausmo kalnelyje“.
1992 m. D.Raslavičienė išrinkta Prienų Sąjūdžio pirmininke, 1995-2001 m. buvo Prienų rajono savivaldybės tarybos nare, o 1998-2017 m. ėjo Lietuvos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Prienų skyriaus pirmininkės pareigas.
Dalytė visą save atidavė Prienų kraštui, o ypač Veiveriams. Organizavo iškilmingas ir prasmingas valstybines šventes. Rūpinosi Skausmo kalneliu, čia pastatytais kryžiais, paminklais ir partizanų kapais.
Apie spalvingą Dalytės gyvenimą parašyta daug straipsnių, knygų skyrių. Už prasmingus darbus ir visuomeninę veiklą ji pelnė daug padėkų, garbės raštų ir apdovanojimų. 1991 m. Dalytė Raslavičienė apdovanota Žymeniu už nuopelnus Lietuvai. 1998 m. ji pelnė I laipsnio Žymenį už nuopelnus Lietuvai.
Esame labai dėkingi Dalytei už didžiulį indėlį į Veiverių kultūrinį gyvenimą, Prienų krašto garsinimą ir neįkainojamą palikimą Lietuvos istorijai. Gražios sukakties proga linkime sveikatos ir dar daug saulėtų dienų matant vis gražėjantį savo kraštą.
Jovita Každailienė
Veiverių krašto istorijos muziejaus muziejininkė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *