„Stipresnės bendruomenės – stipresnė visuomenė ir valstybė“

Gruodžio 8 d. vyko kasmetinis Nacionalinis nevyriausybinių organizacijų (NVO) forumas, kurio metu diskutuota ir apie nevyriausybinių organizacijų atsparumą dezinformacijai, galimas priešiškų jėgų provakacijas ir kuo šioje srityje yra svarbus nevyriausybinis sektorius.

Vyksta demokratijos kova prieš diktatūrą
Apžvelgdamas bendrą Lietuvos paveikslą, Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys pastebėjo, jog Lietuvos sąlytis su visu spektru Rusijos grėsmių yra ilgesnis, tad patirties ir pažinimo šioje srityje Lietuva turi daugiau nei kitos Vakarų valstybės, o tai lemia ir didesnį mūsų visuomenės atsparumą.
Užsienio reikalų viceministro Jono Survilos nuomone, pradėdamas karą Ukrainoje, V. Putinas tikėjosi greitos pergalės, tačiau neįvertino Ukrainos politinės vadovybės ir žmonių pasiryžimo ginti savo šalį. Viceministro teigimu, Rusija nuvertino Ukrainos pilietinę visuomenę, darydama prielaidas, kad ši yra susiskaldžiusi, o tarp piliečių vyrauja didelis nusivylimas savo valstybe. Tačiau Ukraina, demonstruodama, viceministro žodžiais tariant, fantastišką pilietinės visuomenės mobilizaciją – nuo savivaldos iki savanorių, pasiryžusių ginti šalį ginklu, padėti kariams ir paprastų NVO – paneigė visas neteisingas prielaidas.
„Keliaujant po Ukrainą, net ir dabar matyti, kiek daug savivalda kartu su žmonėmis ir įvairiomis organizacijomis daro, perimdama ir įvairias centrinės valdžios funkcijas, kai ji pati jų negali atlikti“, – sakė J. Survila, pridurdamas, jog šiuo metu Ukrainoje matome laisvos, demokratinės visuomenės kovą prieš diktatūrą.

Rizikos grupėje esame visi…
Britų tarybos vadovės Onos Marijos Vyšniauskaitės pastebėjimu, iš tiesų iš nevyriausybinių organizacijų turime pasimokyti, kaip ne žodžiais, o darbais galima burti ir vienyti žmones. „Dezinformacija, melagienos, netikros naujienos mus skiria ir skaldo, atima tą pasitikėjimą, kurį savo darbu stato ir tvirtina nevyriausybinis sektorius. Drįstu sakyti, kad NVO ir dezinformacija veikia vienas prieš kitą. <…> Nevyriausybinis sektorius mus vienija, o dezinformacija mus supriešina, tad labai svarbu per tą nevyriausybinį sektorių, jo atsparumą stiprinti patį bendruomeniškumą. Stipresnės bendruomenės – stipresnė visuomenė ir valstybė“, – apie NVO vaidmenį, didinant valstybės atsparumą, kalbėjo O. M. Vyšniauskaitė, akcentuodama, jog dezinformacijos mastai nemažėja, tad negalima mažinti ir savo dėmesio jos atpažinimo mokymuisi.
Diskusijos moderatorė, komunikacijos ir dezinformacijos ekspertė Indrė Vareikytė dar diskusijos pradžioje atkreipė dėmesį į tai, jog pastaruoju metu matomas penktosios kolonos suaktyvėjimas, ypač NVO sferoje. Visgi portalo lrt.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojos, žurnalistės Aleksandros Ketlerienės nuomone, priešiškos jėgos į visišką chaosą bando įtraukti ir žiniasklaidą. Mat, A. Ketlerienės nuomone, pastaruoju metu daugybė žmonių jau nebesupranta, kas yra žiniasklaida, ką ji daro, ko nedaro, žiniasklaidai priskirdami ir įvairius Youtube kanalus, kuriuose aktyviai veikia „penktakoloninkai“. „Manau, kad vienas iš Rusijos propagandos tikslų – sukelti žmonių galvose tą chaosą, kad jie nebesuprastų, kaip atsirinkti, ar tai yra žurnalistas, ar ne“, – teigė A. Ketlerienė.
Pratęsdama lrt.lt žurnalistės mintį, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Debunk“, veikiančios dezinformacijos analizės ir medijų raštingumo srityse, atstovė Karina Urbanavičiūtė atkreipė dėmesį į tai, jog penktoji kolona iš tiesų bando atrodyti, kaip žiniasklaida ir sudaryti patikimumo iliuziją. K. Urbanavičiūtės darbinė patirtis liudija, jog šiam tikslui pasiekti netgi yra kuriami netikri, tačiau lygiai taip pat atrodantys žinomų pasaulio žiniasklaidos kanalų tinklalapių adresai. Pasak K. Urbanavičiūtės, „Debunk“ organizacija stebi šimtus kenkėjiškų įvairių puslapių Lietuvoje ir per metus tokių puslapių sekėjų skaičius išaugo kone apie 80000.
Anot Nacionalinės NVO koalicijos direktorės Gajos Šavelės, jeigu anksčiau dezinformacija būdavo akivaizdi ir daugelis ją galėjo identifikuoti, dabar ji tampa subtilesnė – ji keliasi į pilkąsias zonas ir yra realiai susieta su įvairiais šalyje vykstančiais veiksmais, problemomis.

Kaip apsisaugoti?
Natūraliai kyla klausimas, tai kaipgi neužkibti ant dezinformacijos kabliuko? Kaip diskusijos metu sakė „Debunk“ atstovė K. Urbanavičiūtė, kad ir kaip banaliai ir nuobodžiai skambėtų, švietimas čia yra labai svarbus.
Britų tarybos vadovės O. M. Vyšniauskaitės pastebėjimu, rizikos grupėje esame visi, net ir tie, kurie uoliai dirba, tikrindami informaciją, skaitydami įvairius šaltinius, tikrindami pranešėjo kompetenciją ir autoritetą. Dėl šios priežasties reikia ieškoti būdų, kaip pritraukti ir apmokyti asmenis medijų raštingumo tais kanalais, kuriais jie naudojasi. Pavyzdžiui, vaikams pasiūlyti žaidimus, kurių klausimai, susiję su dezinformacija. „Yra daug tikslinių grupių ir tas grupes turime mokėti pasiekti joms priimtina kalba, joms suprantamais keliais. Jeigu mes tiesiog turėsime savo turinį, savo pasiūlymą, lauksime, kol kiti susipras, kad jiems to reikia ir prisijungs, tas laukimas gali užtrukti“, – sakė Britų tarybos vadovė.
Prezidento vyriausiojo patarėjo K. Budrio teigimu, yra trys pagrindinės pastangų kryptys: šaltiniai, kanalai ir poveikis. Anot K. Budrio, kanalai ir jų prieinamumas plečiasi, o lengvų ir greitų instrumentų čia nėra, todėl prioritetą ir pastangas reikėtų dėti poveikio krypčiai.

Grėsmės Lietuvai
Anot Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovės spaudai Aurelijos Vernickaitės, šiuo metu jau yra rengiamas naujausias grėsmių nacionaliniams saugumui vertinimas. VSD atstovės teigimu, pagrindiniai grėsmių šaltiniai kyla iš Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos, o didžiausia potenciali egzistencinė grėsmė Lietuvos saugumui ir toliau išlieka Rusija. „Karas Ukrainoje ir atvira agresija patvirtino, kad Rusija yra pasirengusi eiti toli, siekdama savo ambicijų, imperinių tikslų. Svarbiausias įtakos instrumentas, kurį ji naudoja – tai karinė galia ir jėga. Kiti instrumentai – dezinformacija, propaganda ir informacinės atakos, dar vienas įtakos instrumentas – priešiškų žvalgybų veikla ir paskutinis – kibernetiniai dalykai”, – diskusijos metu apie saugumo situaciją kalbėjo A. Vernickaitė.
Anot jos, kaip ir sakė VSD vadovas neseniai paskelbtame interviu, Rusijos karo mašina neina taip, kaip tikėtasi, tačiau Rusijos ir priešo nuvertinti nereikia, todėl visuomenė turi ruoštis blogiausiam, tikintis geriausio.
Nors, pasak A. Vernickaitės, Lietuvai turint sieną su Rusija ir Baltarusija, kai kurios grėsmės Lietuvai yra nulemtos geografinės padėties, J. Survilos teigimu, Kinija taip pat siekia daryti įtaką mūsų informaciniam laukui per subtilesnes priemones. Tik, užsienio reikalų viceministro teigimu, jų Lietuvos pažinimas, kultūriniai skirtumai neleidžia to daryti labai aktyviai. „Neabejoju, kad esame Kinijos radaruose ir bandymas skleisti dezinformaciją tik augs ir tam turime būti pasiruošę”, – sakė J. Survila.
Anot viceministro, dezinformacija – tai tarsi mitologinė hidra ar drakonas, kurio galva ateityje tik augs, net ir ją nukirtus, išaugs kita ir jos niekaip neišrausime. „Kiekvieno šaltinio, kiekvieno „acounto“ (paskyros, – aut. p.), kiekvieno „trolio“ neužkardysi, naratyvai taip pat keisis“, – akcentavo J. Survila.
Pasak jo, artimiausiu metu tarptautinio politinio ciklo kontekste galime tikėtis kelių pagrindinių melagingų, Rusijai naudingų naratyvų: kad sankcijos neveikia, nes karas vis tiek tęsiasi, kad nereikia siųsti ginklų, mat tai tik pratęs karą ir padidins aukų skaičių bei tai, kad dėl infliacijos kalti vakarai ir sankcijos, o trąšų tiekimas iš Rusijos ir Baltarusijos turėtų laisvai judėti.
VSD atstovės spaudai A. Vernickaitės teigimu, prie jau išvardintų naratyvų galime pridėti tuos naratyvus, kuriuos jau matėme viešoje erdvėje ir kas, tikėtina, toliau bus eskaluojama – tai jog, neva, ukrainiečiai daro nusikaltimus, patys režisuoja žudynes, kad Lietuva yra rusofobiška šalis ir čia gyvenantys ruskalbiai kenčia bei tai, jog, neva, ukrainiečiai Lietuvoje gauna geresnes paslaugas, užima lietuvių vietas mokyklose ir kitose įstaigose.
Rimantė Jančauskaitė