Denisas, Bogdanas, Michailas ir trys Jurijai šiuo metu toli nuo karo fronto, Lietuvoje, kaimo turizmo sodyboje „Šaltupis“, mėgaujasi mažais gyvenimo džiaugsmais – balta žiema, kaimo ramybe, pirtele ir sočiu maistu. Dalis į Lietuvą atvykusių ukrainiečių karių tęsia reabilitacinį gydymą Druskininkuose, o šešetas minėtų vyrų į Lietuvą atvyko kultūrinei reabilitacijai.
Iš karo mėsmalės ištrūkę gyvi, tačiau patyrę sunkius sužeidimus bei operacijas karo ligoninėje, kariai ramioje aplinkoje gydosi kūno ir dvasios žaizdas, medituoja gamtoje, bendrauja su lamomis ir kitais zoologijos kampelio gyventojais, susitinka ir kalbasi su žmonėmis, stengdamiesi sugrįžti prie taikos sąlygomis įprasto gyvenimo būdo. Plataus akiračio sodybos šeimininkas Raimundas Puišys globoja savo svečius, padeda ukrainiečiams geriau pažinti mūsų šalį, Prienų kraštą, Išlaužo seniūniją, vietos žmones, jų kultūrą ir tradicijas.
Šią savaitę Ukrainos kariai, atvykę į ekskursiją po Prienus, užsuko ir į „Gyvenimo“ redakciją pasmalsauti, kaip dirba vietos žurnalistai. Kitas jų sustojimas – Prienų VšĮ „Meninė drožyba“. Šios įstaigos vadovas, tautodailininkas Algimantas Sakalauskas karius supažindino su Lietuvos tautiniu paveldu, papasakojo, kaip kūrybingų medžio drožėjų rankose „gimsta“ kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir medinės skulptūros.
Ukrainos kariams buvo surengta ekskursija po Kauną, jie klausėsi klasikinės muzikos koncerto Filharmonijoje, aplankė Vytauto Didžiojo karo muziejų, Nacionalinį M.K.Čiurlionio, Sporto, Velnių muziejus, praplėtė akiratį ir susidarė įspūdį apie Laikinąją sostinę, jos įžymybes. Viena diena buvo skirta meno terapijai, užsiėmimų metu kiekvienas,
net ir neturėdamas piešimo įgūdžių, nutapė po paveikslą. Karo žiaurumus mačiusių vyrų darbuose – ne sviedinių išraustas, susprogdintų karo monstrų likučiais nusėtas peizažas, o žaliuojantys Ukrainos laukai ir miškai su virš jų kylančia saule…
Ukrainiečius karius globoja tarptautinio labdaros fondo „Paskutinis bastionas“ savanoriai. Šią organizaciją sukūrė Ukrainos karo pabėgėliai, siekdami padėti tautiečiams, prieš Rusijos agresiją kovojantiems fronte. Jie ne tik renka paramą kariams, bet ir atskirų rėmėjų dėka organizuoja jiems socialinę bei kultūrinę reabilitaciją Lietuvoje.
Dauguma iš Prienų rajone viešinčių ukrainiečių yra profesionalūs kariai nuo 2014-ųjų, kuomet Rusija aneksavo Krymą. Vienas iš trijų Jurijų iki karo buvo pardavimais užsiimančios kompanijos vadovas, o prie kariuomenės prisijungė šių metų vasario 25 dieną, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. Nors karas ir užsitęsė, kariai patikina, kad tai nepaveikė
jų dvasios, priešingai, bendras tikslas – kuo greičiau išvyti okupantus iš šalies – ukrainiečius dar labiau sutelkė. Dar daugiau, suvienijo ir šalis kaimynes bei jų piliečius į solidarų aljansą.
– Tai, ko mūsų politikai nepajėgė padaryti per trisdešimt nepriklausomybės metų, per vieną dieną padarė Putinas – jis mus visus suvienijo, ir tautą, ir ukrainiečių diasporas visame pasaulyje, – teigia Jurijus.
Vyrai – gyvas pavyzdys, kokia yra didelė, tūkstančių taikių gyventojų likimus sulaužiusio karo kaina. Iki atvykimo į Lietuvą jie kariavo prieš agresorius Luhanske, Avdijivkoje ir kituose „karštuose taškuose“ ir buvo suluošinti visam gyvenimui – Denisas neteko vienos
kojos, toks pats likimas ištiko ir Bogdaną, tačiau, pritaikius protezus, vyrai gali judėti savarankiškai, be ramentų. Vienam iš Jurijų buvo nuplėšti kojos raiščiai, kitas Jurijus buvo kontūzytas ir apkurto.
Su tokiomis traumomis sunku susitaikyti, ypač jauniems vyrams. Visgi kariai nusiteikę optimistiškai ir po reabilitacijos bei trumpo poilsio yra pasiruošę sugrįžti į Ukrainą. Jie supranta, kad ne visi dėl sveikatos būklės galės prisijungti prie aktyvių veiksmų fronte, visgi viliasi, kad patirtas neįgalumas nesukliudys pagelbėti kariuomenei, vykdant teritorinės gynybos ar kitas užduotis.
Kariai pasidžiaugia išgirstu faktu, kad ir Prienų krašto gyventojai aktyviai prisideda prie pagalbos kariams, gamina apkasų žvakes, renka miegmaišius.
– Jūs mums padovanojote daugkartinio naudojimo droną Bayraktarą, labai vertiname jūsų paramą. Žiema, šaltis, drėgmė apsunkina karo veiksmus, todėl kariams labai svarbi ne tik paramos fondų, bet ir kiekvieno iš jūsų pasiūlyta bet kokia pagalba – ar tai būtų sausainiai, mėsos bei žuvies konservai, ar nešlampantys degtukai, ar šiltos pirštinės, kojinės bei termorūbai. Žmonės, moksleiviai apkasų žvakes gamina ir pačioje Ukrainoje, bet jų vis dar trūksta, kad kariai žiemos sąlygomis galėtų išsivirti kavos, pasišildyti maistą, – teigia Ukrainos kariai.
Dalė Lazauskienė