VU bibliotekos padėka Birštono viešajai bibliotekai už bendradarbiavimą projekte „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“

Vilniaus universiteto biblioteka įteikė padėką Birštono viešajai bibliotekai už nuoširdų bendradarbiavimą įgyvendinant projektą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Atminčiai padovanojo baigiamąjį projekto leidinį „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“. Studija, parengta Pauliaus Bagočiūno, Virginijos Galvanauskaitės, Valentinos Karpovos-Čelkienės ir Ingos Liepaitės, skirta VU bibliotekos 450 metų jubiliejui.
Projektas „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“ buvo vykdomas 2015–2021 metais, jį inspiravo 2015 m. minėta VU bibliotekos 445-ųjų metų sukaktis ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas paskelbti 2015-uosius Etnografinių regionų metais. Buvo nutarta projekto veiklas vykdyti konkrečiuose miestuose, miesteliuose, siekiant supažindinti vietos visuomenę su jų krašto kultūriniu paveldu, regioniniu, kultūriniu ir istoriniu savitumu, VU bibliotekoje saugomomis išskirtinės svarbos regionų paveldo vertybėmis. 2020 m. projektas pratęstas, minint VU bibliotekos 450 metų jubiliejų, finansuojant Lietuvos kultūros tarybai ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai. Baigiamasis projekto įgyvendinimo etapas – studija „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje“.
Šiame leidinyje pateikta vertinga medžiaga apie Birštoną – rankraščiai: dokumentai, fotografijos, kartografija; reti spaudiniai, keletas dokumentų faksimilių. Su saugomu kultūriniu ir istoriniu paveldu VU biblioteka birštoniečius supažindino 2016 m. vienos dienos parodoje „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje – Birštonui 170“ (daugiau informacijos: čia). Rankraščių skyriaus bibliotekininkas Paulius Bagočiūnas išskyrė tris parodos eksponatų grupes: „Pirmąją dokumentų grupę sudaro Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų rankraščiai. Ankstyviausias parodos eksponatas – tai 1613 m. Jurbarko muitinės prekių apskaitos žurnalas, kuriame minimas tuometinis Birštono dvaro valdytojas vengras Kasparas Horvatas, 1613 m. gegužę Nemunu iš Karaliaučiaus dviem vytinėmis plukdęs laštą druskos, skrynią stiklo, alavo, geležies ir kitų prekių. Viena iš vytinių taip pat plaukė Birštono paseniūnis Kasparas Nogajevskis, gabenęsis druskos.
Su dar senesnius laikus siekiančiu dokumentu, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro (1461–1506) 1503 m. fundaciniu raštu Punios bažnyčiai, parodoje buvo galima susipažinti iš nuorašo, esančio XVIII a. datuojamoje Vilniaus vyskupijos aktų knygoje. <…>
Antroji eksponatų grupė – tai rankraščiai ir spaudiniai, susiję su Birštono istorija XIX a., kurorto ištakomis ir pirmaisiais jo gyvavimo dešimtmečiais. Antai jau 1849 m. ataskaitoje apie Birštono bažnyčią ir parapiją, parengtoje Birštono bažnyčios klebono Jono Sorokos, yra paminėti mineralinio vandens šaltiniai, „pasižymintys kai kurių negalavimų [gydymo] veiksmingumu“.
1851 m. Birštono gamtines sąlygas, mineralinio vandens cheminę sudėtį tyrė bei galimybę čia steigti kurortą analizavo speciali komisija, kuri nustatė, jog Birštono mineralinis vanduo savo vertingosiomis savybėmis prilygsta tuomet populiarių Druskininkų ir Stakliškių kurortų vandenims, o versmių pajėgumų užtektų paruošti 188 vonioms per parą. Parodoje eksponuotas gydytojo Adolfo Abichto, vieno iš komisijos narių, rankraštis, kuriame surašytos minėtų tyrimų išvados ir pateiktas Birštono apylinkių planas. <…>
Trečiąją eksponatų grupę sudaro žymių žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su Birštonu, rankraščiai ir knygos. Pirmiausia paminėtinos dvi knygos iš asmeninės Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto kolekcijos. 4000–5000 tomų biblioteka, testamentu palikta besikuriančiai Vilniaus jėzuitų kolegijai, vėliau buvo išsklaidyta po įvairias Europos bibliotekas. Šiuo metu Vilniaus universiteto bibliotekoje saugoma tik 14 Žygimanto Augusto bibliotekos knygų. <…>
Parodoje buvo eksponuojama 1823 m. Vilniaus universitete apginta Stanislovo Moravskio disertacija apie cukrinį diabetą. <…> Rašytojas, publicistas, kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas mėgo lankytis Birštone ir entuziastingai propagavo kurorto teikiamą naudą sveikatai. Būtent Vaižgantas davė vardus garsiesiems Birštono mineraliniams vandenims „Vytautui“ ir „Birutei“, o rašytojo eilėraščio „Birštonuokimės“ pavadinimas pasirinktas kurorto šventės šūkiu. Tai, jog žymiajam lietuvių literatūros klasikui medicinos tematika nebuvo svetima, įrodo ir 1897 m. Tilžėje išleista knyga bei joje esantis straipsnis „Gydymas nuo patrakimo ir nuo raupų įcziepijimu“ (daugiau apie parodą: čia).
Birštono viešosios bibliotekos svetainėje parengta VU bibliotekoje saugomų eksponatų apie Birštoną virtuali paroda.
Dėkojame VU bibliotekai už bendradarbiavimą, už Birštono krašto istorinio paveldo aktualizavimą ir pateikimą regiono bendruomenei. Istorinė ir kultūrinė atmintis mus saugo ir skatina augimą.
Kristina Baciulienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *