Per Lietuvą nuvilnijo Savanorystės metams skirti renginiai

Savanorystės viešinimo renginiai finansuojami Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano 1.1.6 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ valstybės biudžeto lėšomis.

Gruodžio 5 dieną minima Tarptautinė savanorystės diena. Siekiant pažymėti savanorystės įteisinimo Lietuvoje dešimtmetį ir atkreipti dėmesį į visuomenės įsitraukimo į savanorišką veiklą svarbą bei savanorių indėlį, prisidedant prie COVID-19 pandemijos pasekmių suvaldymo, 2022-uosius metus Seimas paskelbė Savanorystės metais, tad Lietuvos savanoriams šiemet gruodžio 5-oji – dviguba šventė.

Prienų rajono ir Birštono diabeto klubo „Versmė“ klubo pirmininkė Birutė Bartkevičiūtė (kairėje) kartu su MB „Šuns ritmu“ ir VšĮ „Savanoriai vaikam“ savanorėmis.

Savanorystės, kaip svarbios ir neatlygintinos bei didelę pridėtinę vertę kuriančios veiklos, minėjimo renginiai nuvilnijo per visą Lietuvą. Spalio 20 d. Prienų rajono ir Birštono diabeto klubas „Versmė“ kartu su Birštono parapijos Caritas, įgyvendindami Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2022 metų veiksmų plano 1.1.6 priemonės „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ lėšomis finansuojamą projektą „Savanorystė veža“, subūrė Birštono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų atstovus, svečius iš Birštono savivaldybės įstaigų į konferenciją Birštono Kurhauze Savanorystės metams paminėti.
Konferencijos dalyvius ir svečius pasveikino bei renginį moderavo Prienų rajono ir Birštono diabeto klubo „Versmė“ klubo pirmininkė Birutė Bartkevičiūtė. Ji pristatė Birštono NVO tarybos narių atliktus darbus bei veiklas, kuriose atstovaujamas NVO sektorius.
Už prasmingus ir gražius darbus visuomenininkų pasveikinti atvyko ir Birštono savivaldybės vicemeras Vytas Kederys, pastebėjęs, jog tik mylintis žmogus gali būti

Akimirka iš spalio 20 d. vykusios konferencijos praktinių užsiėmimų.

laimingas ir tą džiaugsmą dalinti kitiems. „Nevyriausybinių organizacijų Birštone yra daug ir jų nariai atlieka gražų darbą“, – linkėdamas savanoriams sveikatos ir meilės, renginio metu sakė vicemeras.
Savanorystės metų proga už aktyvią bendruomeninę veiklą ir prisidėjimą, kuriant Birštono krašto gerovę, V. Kederys merės Nijolės Dirginčienės vardu, taip pat asmeniškai padėkojo gausiam būriui Birštono NVO atstovų-savanorių bei nominacijos „Birštono NVO savanorystė“ laureatei Birutei Bartkevičiūtei.
Birštono dekanas mons. Jonas Dalinevičius atkreipė dėmesį į tai, jog žmogus, einantis savanorystės keliu, pasisemia daug daugiau nei tas, kuris renkasi paprastą gyvenimo kelią. Anot jo, savanoris visuomet yra geras krikščionis, o geras krikščionis privalo būti savanoris, nes pati krikščionybė nuo pat savo gyvavimo pradžios rėmėsi savanorystės idėja. „Per savanorystę jūs ateinate ir prie Dievo, ir pelnote daug daugiau nei eidami įprastu gyvenimo keliu. Darydami gerus darbus, gaunate ne tik moralinį pasitenkinimą, bet ir dvasinį palaikymą, kuris labai reikalingas jūsų pilnatvei“, – savanorystės prasmę ir naudą žmogui akcentavo J. Dalinevičius.
Gausiai susirinkusiuosius savanorius sveikino ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų plėtros skyriaus vedėja Justina Lukaševičiūtė, kuri pasidžiaugė, jog Birštonas vienas pirmųjų Lietuvoje paminėjo Savanorystės metus.
Apie savanorystės naudą visuomenei ir pačiam sau konferencijos metu iš asmeninės patirties kalbėjo ir VšĮ „Savanoriai vaikam“ iniciatyvos „Niekieno vaikai“ savanorė dr. Rūta Urbanavičiūtė. Lietuvoje studijuojanti Annamaria Lucia Nevmark iš Jungtinių Amerikos Valstijų, teisininkė Agnė Vitkutė.
Pagrindinis iniciatyvos „Niekieno vaikai“ siekis – kad nė vienas vaikas ligoninėje neliktų vienišas ir gautų jam reikalingą emocinę paramą. Iniciatyvos savanoriai laiką su vaikais leidžia ne tik dienomis, bet ir vakarais, savaitgaliais, o esant poreikiui, ir naktį. Savanorės dr. R. Urbanavičiūtės pastebėjimu, savanorių buvimas kartu su vaikais, kurie gydosi ligoninėse, ne tik padeda juos prižiūrėti, bet ir patenkinti šių vaikų emocinius poreikius. Be to, taip sumažėja šių pacientų elgesio problemų, pagerėja vaikų miego kokybė, pastebimas greitesnis vaiko sveikimas, pagerėja psichomotorinė raida. Dr. R. Urbanavičūtė pripažįsta, jog pagalba kitiems pakeitė ir jos pačios gyvenimą. Savanorystė jai suteikė galimybę įvairių kursų ir mokymų pagalba pagerinti savo įgūdžius ir žinias, taip pat psichologinę paramą, vidinį pasitenkinimą, atvėrė duris naujoms pažintims bei išugdė tokias žmogiškąsias vertybes, kaip tolerancija.
O štai, Lietuvoje LSMU VA studijuojanti JAV pilietė Annamaria Lucia Nevmark teigia, jog savanorystės patirtis jai ne tik teigiami pokyčiai, bet tai tapo ir naudinga patirtimi būsimame profesiniame kelyje. „Visuomet labai mylėjusi gyvūnus“, sakė ji. Annamaria gimtojoje šalyje savanoriavo gyvūnų prieglaudoje ir, kaip pati teigė, savanorystės metu įgyti įgūdžiai jai pravertė ir vis dar praverčia studijuojant Veterinarijos medicinos mokslus, kuriuos mergina šiuo metu „kremta“ Lietuvoje.
Patirtimi taip pat dalijosi Agnė Vitkutė, savanoriaujanti žmogaus teisių organizacijoje „Žmogaus teisių balsas“. Tai – žmogaus teisių tyrimų, švietimo, komunikacijos ir advokacijos organizacija, kurioje, anot pašnekovės, bendrystę atranda jaunuoliai, besidomintys žmogaus teisėmis Lietuvoje ir pasaulyje. Jie savo veikla padeda teikiant konsultacijas dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų.
Studentai Chidinma Florence Uwaoma iš Nigerijos bei Nijat Aghayev (Azerbaidžanas), šiuo metu studijuojantys Alytaus kolegijoje, pristatė savo savanorystės patirtis gimtose šalyse ir Lietuvoje. Chidinma Florence Uwaoma savanoriavo Raudonajame Kryžiuje, o Alytaus kolegijos studentas Nijat Aghayev buvo mokytoju savanoriu vienoje Pietų Lietuvos mokykloje.
Anot jaunimo atstovų, savanorystė daro įtaką žmogiškų vertybių stiprinimui ir savanoriui, ir asmenims, kurie sulaukia pagalbos.
Savo patirtimi, dirbant su savanoriais, dalijosi ir LSMU Šeimos klinikos lektorė Ilona Lukoševičiūtė-Noreikienė, kuri apibendrindama savanoriškos veiklos teikiamas naudas, savanorystę apibūdino, kaip gyvenimo grožio (savi)lyderystę.
Konferencijos metu MB „Šuns ritmu“ atstovės Urtė Ivanavičiūtė ir Gintarė Urbonavičiūtė susirinkusiesiems pristatė alternatyvų, pagalbinį gydymo būdą, specialiai apmokyto šuns pagalba padedantį pasiekti geresnės fizinės, emocinės sveikatos, pagerinti pažintinius bei socialinius įgūdžius – kaniterapiją. Anot „Šuns ritmu“ atstovių, gyvūnas – tai tobuliausias kūrinys, padedantis užmegzti kontaktą su žmogumi, o tai ypač padeda savanoriškoje veikloje. „Pirmiausia tu žmogui leidi susipažinti su šunimi ir, kai žmogus susikoncentruoja į šunį, jis pamiršta, kad šalia dar esi tu, visiškai nepažįstamas žmogus. Ir tas šuo labai greitai tampa savas ir gerai pažįstamas, o per šuns glostymą ar kitas komandas žmogus pradeda bendrauti ir su tavimi“, – apie šuns pagalbą gydymo procese pasakojo „Šuns ritmu“ atstovės. Su kaniterapija „Šuns ritmu“ komanda savanoriauja: ligoninėse, ugdymo įstaigose, vaikų globos namuose ir kt., nes, kaip sakė Urtė ir Gintarė, kaniterapiją galima pritaikyti įvairaus amžiaus negalią turintiems ar negalios neturintiems žmonėms.
Išklausę savanorystės patirčių istorijas bei pasisėmę naujų žinių, konferencijos dalyviai toliau savo žinias ir įgūdžius tobulino bei gerąją patirtimi dalijosi praktiniuose užsiėmimuose.
Pagalbos namuose tarnybos bei Labdaros ir paramos fondo direktorė Jūratė Matikovienė praktinėse dirbtuvėse skatino kiekvieno asmeninę savanorystę prilyginti batams. Užsiėmimo metu dalyviai piešė savo savanorystės batus bei diskutavo, kokie batai labiausiai atspindi kiekvieno asmens savanorystę. Pasak lektorės, kiekvienas asmuo savanoriaudamas gali atiduoti kitam tai, kuo pats turtingas. Todėl praktinių dirbtuvių metu gilinosi į savo stipriąsias savybes, kurias galėtų panaudoti bei naudoja savanorystėje.
Konferenciją užbaigė dalyvių ir lektorių aktyvi diskusija, kurioje Birštono moksleivė, jaunoji savanorė Emilija Treigytė, džiaugėsi savo asmenine savanorystės patirtimi bei teigė, kad savanorystė, tai jaunimo saviraiškos ateitis. Konferencijos dalyviai diskutavo, kas yra kiekvienam iš jų savanorystė, ko reikėtų, kad į savanorišką veiklą įsitrauktų kuo daugiau jaunimo, vyktų savanoriškos veiklos tęstinumas, augimas. Renginį vainikavo Birštono meno mokyklos auklėtiniai, padovanodami muzikinį sveikinimą visiems dalyviams ir laureatams.
Suorganizuota konferencija Savanorystės metų renginiai nesibaigė, lapkričio 28 d. nevyriausybinių organizacijų pirmininkai, aktyvūs nariai jungėsi į nuotolinius mokymus viešųjų pirkimų nevyriausybinėje organizacijoje vykdymo tema, o lapkričio 29 d. – į nuotolinius mokymus savanorių pritraukimo ir išlaikymo tema. Lektorės LSMU Šeimos klinikos lektorė Ilona Lukoševičiūtė-Noreikienė bei Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto lektorė, supervizorė dr. Neringa Kurapkaitienė taip pat supažindino su šiuo metu galiojančio Savanoriškos veiklos įstatymo nuostatomis bei planuojamomis naujovėmis įstatyme, savanoriškos veiklos organizacijoje dokumentacija. Vyko aktyvi dalyvių klausimų-atsakymų diskusija, lektorė pasidalijo nuorodomis į tarptautines savanorystės organizacijas.
Tikėtina, kad ši aktyvi iniciatyva augs į tęstinę praktiką, taip stiprins NVO sektorių, bendruomenines organizacijas, pritrauks savanorių įvairiose amžiaus grupėse, puoselės savanorystę Birštono bendruomenėje, Lietuvoje, pasaulyje.
Rimantė Jančauskaitė