Karališkieji veidai ir vardai Birštone

Lapkričio 23 dieną Birštono viešoji biblioteka pakvietė į baigiamąjį projekto, skirto Birštono vardo 640-ties metų paminėjimo sukakčiai ir karališkajai Birštono istorijai, vakarą. Jame istorikas Simonas Matulevičius pasakojimu apie karališkuosius veidus ir vardus apibendrino ciklą paskaitų apie Birštono istoriją nuo pat 1382 metų iki XVII a., susijusią su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Lenkijos karalių apsilankymais Birštono dvare, kur jie buvo apsistoję, medžiojo, svarstė valstybinius reikalus, sudarinėjo sutartis ir pasirašinėjo oficialius dokumentus.
Pranešimas parengtas remiantis naujausiais mokslininkų Lietuvoje ir Lenkijoje paskelbtais duomenimis, papildytas įdomiomis detalėmis apie to meto valstybės valdymo, karybos, medžioklės ir valdovų asmeninio gyvenimo tradicijas.
Pasak S.Matulevičiaus, rašytiniai šaltiniai liudija, kad, pradedant Vytauto Didžiojo valdymo laikotarpiu, Birštone rezidavo devyni Lietuvos ir Lenkijos valdovai: Vytautas, Jogaila, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras Jogailaitis, Aleksandras Jogailaitis, Žygimantas Senasis, Žygimantas Augustas, Steponas Batoras ir paskutinysis čia buvęs Vladislovas Vaza. Taigi iš Jogailaičių dinastijos, kuri siejama su Didžiosios Britanijos karaliene Elžbieta II, atstovų net 6 savo dėmesiu pagerbė Birštoną.
Istoriko nuomone, tikėtina, kad šioje vietovėje galėjo lankytis ir Vytauto tėvas LDK Kęstutis, nes 1387 m. žemėlapyje Birštonas pavaizduotas kaip jo valdytos Trakų kunigaikštystės teritorijos dalis. Į Birštoną jis galėjo užsukti, siekdamas valdose sustiprinti savo galias ir valdžią. S.Matulevičiaus teigimu, visi tuometiniai valdovai valdė nuolat keliaudami ir rodydamiesi savo pavaldiniams, ilgesniam laikui apsistodami tose vietovėse, kuriose buvo tinkama infrastruktūra, patogumai valdovui bei gausiai jo svitai su kanceliarija, o žirgams – pašaro.
Valdovai dvare apsistodavo ir kelioms dienoms, ir mėnesiui, dažniausiai žiemą, kuomet prasidėdavo medžioklės sezonas. Jos metu buvo pasiruošiama maisto keliaujančiai kariuomenei. Varyminė medžioklė su paruoštais šunimis, sakalininkais, varovais turėjo būti įspūdingas, išankstinio pasiruošimo reikalaujantis renginys, kuris į tribūnas pritraukdavo ir damų. Medžioklėje kariai treniruodavosi, tobulindavo karybos įgūdžius, jos metu valdovų sūnūs, jauni kariai buvo inicijuojami į suaugusiuosius.
LDK ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis, kaip teigia dokumentai, Birštone lankėsi net 17 kartų. Ši vietovė yra trečia tarp dažniausiai jo lankytų. Palyginimui, Vilniuje jis lankėsi per 70 kartų, Krokuvoje – 40, Kaune – 13, Merkinėje – 3, Punioje ir Dauguose – po kartą. S.Matulevičius pastebi, kad valdovas buvo tikras lietuvis – ir širdyje, ir oficialia laikysena, kalbėjo lietuviškai, pasisakė už Lietuvos savarankiškumą nuo Lenkijos, valstybinius postus skyrė lietuviams. Valdovas dažnai į Birštoną atkeliaudavo su mylima žmona ir gausia šeima (Iš 13-kos jo vaikų 4 tapo valdovais).
Už kiekvieno valdovo vizito Birštone slypi iš amžių glūdumos atkapstyti bei dar nežinomi istorijos faktai. Pranešėjas birštoniečiams linkėjo gilesnio suvokimo savo miesto senosios istorijos, anot jo, pasididžiavimas ja stiprina vietos identitetą. Pasak S.Matulevičiaus, jam buvo įdomu ne tik patyrinėti Birštono istoriją, bet ir pasivaikščioti po Žvėrinčiaus mišką, užkopti į Vytauto piliakalnį, pasigėrėti Nemuno kilpomis, įsivaizduojant, kaip ši vietovė atrodė prieš kelis amžius, svarstant, kas į ją taip traukė valdovus.
S.Matulevičius priminė, jog ateityje laukia piliakalnio tyrinėjimo, karališkojo dvaro vietos identifikavimo darbai. Istoriko nuomone, Birštonas karališkųjų maršrutų žemėlapyje pozicionuojasi daug įspūdingiau, nei kiti miestai, kuri juose vos kartą kitą besilankiusiems valdovams pastatyti paminklai.
Neatmestina galimybė, kad kada nors Birštone atminimo ženklu bus įamžintas Birštoną taip mėgęs valdovas Kazimieras Jogailaitis, o galbūt net atsiras ir visa Lietuvos ir Lenkijos valdovų galerija?
Vakaro metu koncertavo fortepijoninis trio „AMICI“, ištraukas iš Just. Marcinkevičiaus poemos „Pažinimo medis“ skaitė aktorius Ignas Ciplijauskas. (Tai – vienas iš projekto „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangumi“ renginių).
Dalė Lazauskienė