Už vieną nerūšiuojantįjį sumoka dešimt tų, kurie rūšiuoja

Kai paklausai žmonių kalbų, atrodo, kad beveik visi rūšiuoja atliekas. Kai ištiri atliekų sudėtį, paaiškėja, kad nieko panašaus – tyrimai rodo, kad į mišrias atliekas išmetama apie 60-70 proc. biologiškai skaidžių atliekų, kurių didžiausią dalį sudaro žaliosios ir maisto bei virtuvės atliekos.

Taip atrodo mišrių atliekų konteinerių turinys.

Atliekų sudėtis tiriama keturis kartus per metus. Tai daroma pagal aplinkos ministro nustatytą tvarką. Vykdant tyrimus kviečiami dalyvauti už atliekų tvarkymą atsakingi savivaldybių specialistai, aplinkosaugininkai. Kaskart ištiriama po 300 kilogramų iš kiekvienos savivaldybės atvežtų mišrių komunalinių atliekų.
Išrūšiavus ir pasvėrus šias atliekas paaiškėja, kad apie du trečdaliai jų yra įvairios biologiškai skaidžios atliekos, kurios turi būti renkamos atskirai. To nepadarius atliekų tvarkymo kaštai auga, nes mišrias atliekas reikia papildomai rūšiuoti, jos būna labai užterštos ir didžiulė dalis nebetinka jokiam tolesniam naudojimui, išskyrus du pačius brangiausius variantus – deginimą ir šalinimą sąvartyne.
Jeigu šios atliekos būtų išrūšiuotos, jų tvarkymas kainuotų daug pigiau ir rūšiuojantiems gyventojams netektų dengti tų išlaidų, kurias sukuria nerūšiuojantieji atliekų.

Tiriant mišrių atliekų sudėtį, paaiškėja, kiek daug atliekų yra nerūšiuojama.

„Nerūšiuojantieji labiausiai kenkia ne atliekų tvarkymo centrui, valdžiai ar dar kažkam ant ko jie pikti, o patys sau ir aplinkiniams, ypač tiems, kurie rūšiuoja, bet turi dengti augančius atliekų tvarkymo kaštus ir už nerūšiuojančius“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Jis pastebi, kad situacija su rūšiavimu pagerėja paskelbus apie vykdomą sugriežtintą konteinerių kontrolę. Bet prie kiekvieno konteinerio kasdien kontrolieriaus nepastatysi, o patirtis rodo, kad geriausi kontrolieriai yra kaimynai – jų perspėjimai ir pranešimai veikia efektyviausiai.
„Kol neateis suvokimas, kad neteisingai rūšiuodamas ar visai nerūšiuodamas vienas žmogus padidina visų kaimynų išlaidas atliekų tvarkymui, tol situacija iš esmės nepasikeis“, – įsitikinęs A. Reipas.
Jis primena: atliekų tvarkymo sistema regione sukurta, galimybės rūšiuoti yra, tad rezultatas ir tvarkymo kaštai dabar labiausiai priklauso nuo pačių gyventojų, jų požiūrio ir elgesio.

Kuo skiriasi išrūšiuotų ir nerūšiuotų atliekų tvarkymas?
Išrūšiuotos žaliosios atliekos iš karto vežamos kompostuoti. Maisto ir virtuvės atliekos iš karto patenka į biologinio apdorojimo įrenginius, iš jų – brandinimui į kompostavimo aikštelę. Išrūšiuotos pakuočių atliekos į ARATC technologinius įrenginius išvis nepatenka – iš karto keliauja pas perdirbėjus.
Nerūšiuotos mišrios atliekos pirmiausia vežamos į mechaninio rūšiavimo įrenginius. Čia atskiriamos plastiko, popieriaus, biologiškai skaidžios ir kitų rūšių atliekos. Pakuotės presuojamos ir daugiausia vežamos deginti, nes būna užterštos ir perdirbimui jau netinka. Biologiškai skaidžios atliekos sijojamos ir švaresnės kompostuojamos, o kitos su įvairiomis priemaišomis, kurių neįmanoma atskirti, vežamos į sąvartyną.
Nerūšiuotų atliekų tvarkymo procesas reikalauja didžiulių laiko ir žmogiškųjų resursų.

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.

Rubrikoje Aplinkosauga. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.