„…Knyga gali prakalbinti ir gydyti“

…ne dėl „varnelės“

Spalio 14 dieną Birštono kurhauze vyko jau 6-oji biblioterapijos konferencija „Biblioterapija. Knyga gali prakalbinti ir gydyti“. Terapinio skaitymo įtaka psichikai, o per ją ir fiziologinei žmogaus būklei sudomino ne tik bibliotekininkus, psichologus ar psichoterapeutus, bet ir logopedus, asmenis, dirbančius su nuteistaisiais, bei kitų sričių atstovus.

Atlikėja, muzikos terapeutė Laura Budreckytė visus norinčius supažindino su nauja garso terapijos programa „Vokologija“.

Konferencijos pradžioje Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė džiaugėsi, jog susidomėjimas biblioterapija nemąžta ir kasmet konferencija į Birštoną sutraukia specialistus iš visos Lietuvos.
Gausiai susirinkusius dalyvius taip pat sveikino ir Kultūros ministerijos Profesionaliosios kūrybos ir tarptautiškumo politikos grupės patarėja Rūta Lazauskaitė bei Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos instituto direktorius prof. Rimantas Kočiūnas, pastebėjęs, jog biblioterapija įdomi tuo, jog ja gali užsiimti ne tik profesionalai, bet ir tie, kurie myli knygą, supranta skaitymo svarbą.
Kaip sveikinimo kalboje sakė Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, knyga – tai vienas pagrindinių dalykų, padedančių atsipalaiduoti, o apie skaitymo naudą, siekiant pailsinti protą, kalbėjo ir šviesios atminties vienas geriausių Lietuvos kurortologų, Birštono savivaldybės garbės pilietis, dr. Vytautas Jurgis Meška.
Tikriausiai skaitymo nauda neabejota visais laikais, tačiau skaitymo praktiką taikyti kaip gydomąją terapiją pradėjome ne taip ir seniai. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto baigiamojo darbo „Biblioterapijos paslaugos bibliotekose: Lietuvos

Patirtimi, atliepiant skaitančių kitaip kultūrinius ir informacinius poreikius, dalijosi Lietuvos aklųjų bibliotekos kultūrinių veiklų kuratorė Janina Vileikienė.

atvejis“ autorės Miglės Damijonaitytės pastebėjimu, nors biblioterapijos paslaugų poreikis iš skaitytojų perspektyvos pastebimas ne visose bibliotekose, tačiau bendras šių paslaugų poreikis kyla. Anot biblioterapijos paslaugas Lietuvoje tyrinėjusios bakalaurės, tą patvirtina ir plečiamos biblioterapijos paslaugos, suteikiant skaitytojams galimybes dalyvauti užsiėmimuose nuotoliniu būdu.
Konferencijos metu biblioterapijos taikymo patirtimi iš savo perspektyvos dalijosi: dr. Daiva Janavičienė, Rasa Derenčienė (Martyno Mažvydo biblioteka), psichologas Timas Petraitis, Lina Dubauskienė (Panevėžio Elenos Mezginaitės viešoji biblioteka), doc, dr. Jurgita Girčienė, terapeutė Daiva Žukauskienė bei viešnia iš Liepojos universiteto Iluta Dreimane.
Tačiau biblioterapinių paslaugų plėtra nepaprastai svarbi ne tik įprastam skaitytojui, bet ir žmonėms, skaitantiems kitaip.
Lietuvos aklųjų bibliotekos kultūrinių veiklų kuratorės Janinos Vileikienės pastebėjimu, Lietuvos aklųjų bibliotekos vizija – kad skaityti galėtų visi – iš pirmo žvilgsnio atrodo tokia graži ir paprasta, tačiau paprasta ji yra ne visiems… Visuomenė dažnai net nesusimąsto, kiek daug Lietuvoje yra žmonių, negalinčių skaityti įprasto spausdinto teksto dėl sensorinių (aklumo, silpnaregystės), fizinių funkcijų, raidos, kompleksinių sutrikimų ir kitų įgimtų ar įgytų sveikatos sutrikimų bei mokymosi sunkumų. Tačiau jie taip pat nori patirti skaitymo malonumą, turi kultūrinių ir informacinių poreikių, kuriuos atliepti ir bando Lietuvos aklųjų biblioteka.
Anot J. Vileikienės, jau dabar didžiausia bibliotekos skaitytojų grupė yra garbingo amžiaus žmonės, tačiau yra manoma, kad ateityje vis daugiau žmonių didesnę savo gyvenimo dalį praleis senatvėje. „2020 m. Lietuvoje gyveno 556 tūkst. (19,9 proc.) 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių, prognozuojama, kad 2030 m. beveik trečdalis Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę asmenys. Senatvėje vis daugiau žmonių negali skaityti įprasto teksto, tad žmonėms vis labiau reikia ir kitokio, garsinio teksto“, – sako Lietuvos aklųjų bibliotekos atstovė.
Beje, kaip rodo J. Vileikienės darbinė patirtis, teatrai, koncertų salės ar parodų rūmai vyresniam žmogui dažnai darosi tiesiog neprieinami, tad bibliotekos tampa įstaigomis, kurios yra arčiausiai žmonių.
Anot J. Vileikienės, nepaisant negalios ar senatvės nulemtų sunkumų skaityti, yra išties nemažai būdų, kad tie, kurie negali arba jau nebegali skaityti, galėtų patirti skaitymo malonumą tik kiek kitokiu, garsinio skaitymo, būdu. Tokių knygų vienas Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojas per metus vidutiniškai perskaito apie 60, tačiau yra žmonių, kurie perskaito kone po knygą kasdien, nes jų perskaitytų garsinių knygų skaičius siekia ir 300.
Kaip sakė J. Vileikienė, lengvai suprantamas tekstas ir tinkamai parengti garsiniai leidiniai yra naudingi visiems. Ir nors Lietuvos aklųjų bibliotekos skaitytojų didžiąją dalį sudaro garbaus amžiaus skaitytojai, garsinės knygos taip pat suteikia galimybę tobulėti, pažinti pasaulį bei save ir intelekto negalią, skaitymo ir mokymosi sutrikimų turintiems, dėl įgimtų ar įgytų regos sutrikimų negalintiems skaityti ar dėl fizinės negalios knygos rankose nenulaikantiems asmenims.
Lietuvos aklųjų biblioteka vykdo ir daugiau kitaip skaitantiems skirtų projektų. Pavyzdžiui, šiemet biblioteka vykdo akciją „Skaito kaimynas“, o pastebėję kitokių tekstų poreikį, įgyvendina projektą „Skaitinių valandėlė: paprasti garsiniai tekstai ypatingam skaitytojui“, įgyvendina kitas iniciatyvas. Bibliotekos kultūrinių veiklų kuratorė įsitikinusi, jog skaitymas kitam teikia didžiulę naudą, todėl skaityti garsiai sau ar šeimoje skatina visus skaitytojus. „Kol auginome vaikus ir anūkus, dažnai skaitydavome garsiai, kodėl nedarome to namuose dabar?“, – konferencijos dalyvių klausė J. Vileikienė.
Pasisėmę patirties ir žinių iš kolegų, vėliau konferencijos dalyviai buvo pakviesti į praktinius „Vokologijos“ užsiėmimus bei pasakojimų dirbtuves pagal metaforinius paveikslėlius. Pasirinkusieji „Vokologiją“ turėjo galimybę susipažinti su nauja, unikalia bei autentiška garso terapijos programa, kurią, bendradarbiaujant su Birštono biblioteka bei profesionalia kūrėjų komanda, sukūrė birštonietė, džiazo vokalistė, muzikos terapautė Laura Budreckytė.
Rimantė Jančauskaitė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *