„Savanorystė – tai indėlis į savo namus“

Renkuosi savanorystę

Dar 2021 m. pabaigoje Jaunimo reikalų departamento (dabar – Jaunimo reikalų agentūra) užsakymu atliktos jaunimo apklausos rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė Lietuvos jaunuolių nedalyvauja jokiose pilietinių organizacijų veiklose, o tai reiškia, kad pilietiškai aktyvių jaunuolių gretos mažėja. Tuo, jog skaičiai nėra tik skaičiai, o liūdna realybė, įsitikino ir patriotinės konferencijos „Labiau nei merginą. Meilė Lietuvai XXI a.“ organizatoriai, mat į visos Lietuvos jaunimui skirtą renginį rugsėjo 24 d. atvyko tik nedidelė grupelė jaunųjų piliečių.

Akimirkos iš konferencijos. Patirtimi dalijasi Dominykas Rinkevičius.

Mažėjantis jaunimo pilietinis aktyvumas kelia nerimą, tačiau šiame kontekste kalbėti apie pilietiškumo esmę ir prasmę tampa tik dar svarbiau, nes, kaip renginio metu sakė konferencijos organizatorius VšĮ „Kuriu Lietuvai“ direktorius Simonas Streikus, patriotais ne gimstama, o tampama.
Anot neformaliojo vaikų švietimo mokytojo, jūrų skauto, jaunimo asociacijos „Patirk“ pirmininko Tomo Jurkuvėno, anksčiau pilietiškumą visuomenė suvokė, kaip dalyvavimą įvairiuose minėjimuose, valstybiniuose renginiuose, tačiau ši sąvoka yra gerokai platesnė. „Pilietiškumas – tai sąvoka, apibrėžianti dalijimąsi resursais bei atsakomybės prisiėmimą atlikti tam tikras pareigas savo valstybės ir jos bendruomenės gerovės vardan“, – taip pilietiškumo sampratą jaunuoliams aiškino T. Jurkuvėnas.
Nors pilietiškumo išraiškos formų yra daugybė, bene geriausiai matoma jo forma – savanorystė, kuri, jaunimo asociacijos „Patirk“ pirmininko teigimu, visame pasaulyje yra pripažįstama, kaip pilietinės veiklos pagrindas. Tiesa, T. Jurkuvėnas pastebi, jog nepaisant to, kad savanorystė yra suprantama, kaip visuomenei naudinga veikla, ne mažiau naudinga ji gali būti ir pačiam savanoriui, ypač jaunam žmogui, mat būtent per savanoriškos veiklos patirtis jaunas žmogus ne tik įgyja naujų kompetencijų, bet ir auga, kaip asmenybė – išmoksta įveikti kliūtis, kuria santykį su žmonėmis, tampa sąmoningu ir atsakingu piliečiu.
Konferencijos metu savo savanoriškos veiklos patirtimi dalinosi ir jaunosios kartos atstovas, patriotinio jaunimo sambūrio „Pro patria“ narys, Policijos rėmėjas Dominykas Rinkevičius. Jau ketverius metus neatlygintina veikla užsiimantis Dominykas teigė, jog savanorystė savo valstybės ir miesto vardan tapo jo kasdieniu varikliu gyvenime ir naujų žinių bei patirčių šaltiniu.

„Valstybė, visų pirma, yra žmonės ir kokie mes esame – tokia yra ir valstybė“, – konferencijos metu sakė vienas iš pranešėjų Gediminas Armonavičius.

„Pareigūnų pamokymai ar perduodama asmeninė patirtis yra ypač naudinga ne tik atliekant savanorio funkcijas, bet ir kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, sprendžiant konfliktus ar tose situacijose, kai tenka žaibiškai priimti tam tikrus sprendimus“, – apie savanoriškos veiklos naudą iš asmeninės patirties kalbėjo D. Rinkevičius.
Aktyvus jaunuolis prisipažįsta, jog jam niekada nekilo klausimo, kaip imtis veiksmo ir ką nuveikti savo šalies labui, juk ir prie policijos rėmėjų vaikinas nusprendė prisijungti pirmiausia norėdamas užtikrinti savo mikrorajono žmonių saugumą. Be to, be kasdienių savo pareigų universitete, savanoriškos veiklos Policijos rėmėjų būryje Dominykas taip pat pilietinę pareigą atlieka papildomai mokydamasis jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose.
Paklaustas, kokią Lietuvą jis norėtų matyti ateityje, Dominykas sako: „Norėtųsi, kad keistųsi požiūris į patriotiškumą, nes pastaruoju metu patriotiškų žmonių, ypač jaunimo, skaičius mažėja, tad norėčiau, kad ateityje jis tik didėtų“.
Aktyvus jaunuolis taip pat skatina visus jaunosios kartos atstovus nebijoti ir išbandyti save savanoriškoje veikloje, nes, jo teigimu, tai gali būti naudingas gyvenimo etapas.
Kalbant apie gerus darbus valstybės vardan, organizacijos „LDK palikuonys“ įkūrėjas Gediminas Armonavičius atkreipė dėmesį į tai, jog valstybė, visų pirma, yra žmonės ir tai, kokie žmonės mes esame, tokia yra ir valstybė. „Labai svarbu, kad savanorišką veiklą žmonės suprastų ne kaip kokio nors dokumento gavimą ar pareigos atlikimą, bet kaip indėlį į savo paties namus. Eidamas sutvarkyti durų spynas savo namuose, tu neklausi, ar tau apsimoka, ar tau bus iš to kokia nors nauda. Tu žinai, kad jeigu sutvarkysi spyną, pas tave bus saugu ir neužeis kokie nors blogi žmonės“, – savanorystės esmę ir prasmę jaunuoliams aiškino Gediminas Armonavičius.
Rimantė Jančauskaitė