„Viską tvarko mūsų centrinis kompiuteris – nervų sistema. Žodis, įsitikinimas, pasitikėjimas gali būti galingesnis už cheminį vaistą,“ – sako Prienuose gimusi gydytoja akušerė- ginekologė, med. m. dr. prof. Daiva Vaitkienė.

Kalbinu puikią moterį, išauginusią keturis sūnus, žingeidžią mokslui, kelionėms ir meilę žmonėms.

– Esate prieniškė. Mokėtės Prienų „Žiburio“ gimnazijoje, ją baigėte aukso medaliu. Kokie prisiminimai iš Prienuose prabėgusios vaikystės ?
– Skaityti išmokau šešerių. Labai norėjau eiti į mokyklą, mokslams skyriau daug laiko. Paauglystėje lankiau fotografijos, dailės, dramos, choro, pramoginių šokių, šachmatų būrelius, o egzotiškiausias buvo sklandymo būrelis.
…Laukdavau rugsėjo pirmosios, kai susitikę po atostogų ruošdavome rudens šventę. Žygiuodavom Žvėrinčiaus ąžuolo link, Prienų estradoje kiekviena klasė rodydavo parengtą programą. O nerūpestingos vasaros prabėgdavo prie tilto esančiame pliaže.
– Jaunystėje buvote aktyvi renginių organizatorė ?
– Mokykloje organizuodavome šventes; poetų, rašytojų minėjimus. Skaitydavome jų kūrinius. Vaidinimus naujametiniam karnavalui ruošdavom kelis mėnesius.
Beje, rašydavau apie įvairius renginius į jūsų laikraštį, anksčiau vadintą „Naujas gyvenimas“ (dabartinį „Gyvenimas“). Džiaugiausi gavusi kelis rublius honoraro.
– Pasirinkote mediko profesiją?
– Patiko matematika, baigiau neakivaizdinę matematikos mokyklą prie Vilniaus universiteto, bet domino ir žurnalistika, ir teisė. Nuo teisininko profesijos mane atstūmė baimė, kad reikės ginti nusikaltėlius (šypsosi…).
…Pirmus metus į mediciną neįstojau. Tada, besiruošdama fizikos egzaminui išsprendusi kelis tūkstančius uždavinių lietuvių ir rusų kalbomis, skirtų besiruošiantiems stoti į aukštąsias mokyklas, pasakiau sau: „jei neįstosiu antrą kartą, daugiau nebandysiu, matyt manęs reikės kitoje vietoje“. Tačiau įstojau.
– Studijuodama Kauno medicinos institute įgijote akušerės- ginekologės specialybę. Siekėte gilesnių mokslinių studijų: tobulinotės Švedijoje Upsalos universitete, Stokholmo Karolinskos institute, JAV Vašingtono universitete Sietle, Mayo klinikoje Ročesteryje, Berlyno universitetinėje Charite ir Vivantes Humboldt klinikose. 1998 m. apgynėte daktaro disertaciją „Intrauterinės infekcijos įtaka neišnešioto nėštumo baigčiai, prieš laiką nutekėjus vaisiaus vandenims“. Žingeidumas, žinių siekimas – būdingas jūsų bruožas?
– Jei turėdama iš ko gyventi galėčiau rinktis: visą gyvenimą mokytis ar dirbti, rinkčiausi mokymąsi. Patinka studijų procesas, nebijau laikyti egzaminų, vis norisi sužinoti kažką naujo. Nežygiuojant pirmyn, automatiškai žengi atgal, nes mokslo pasiekimai, technologinis progresas nelaukia.
…Pamenu per klasiokų susitikimą buvusi auklėtoja šv. atminties Anarsija Adamonienė pasakė: „Daivute, tu dar ir žmones gydai?, o aš galvojau, kad tu tik mokslininkė…“.
– Esate LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centro vadovė, Europos onkoginekologų draugijos (ESGO), Lietuvos akušerių ginekologų draugijos (LAGD), Nacionalinės gimdos kaklelio vėžio patikros programos koordinacinio komiteto narė. Turite didelę patirtį diagnozuojant ikivėžines ir vėžines ginekologines ligas ankstyvose stadijose.
Kodėl moterys neskuba pasinaudoti gimdos kaklelio vėžio patikros programa, o į gydytojus kreipiasi, kai vėžys yra pažengęs?
– Ir šiandien jaunos moterys sako: „Pirmą kartą girdžiu, kad vyksta tokia programa“. Gimdos kaklelio vėžiui tikrai galima užkirsti kelią. Tereikia atsiliepti į šeimos gydytojo kvietimus pasitikrinti sveikatą. Programa vis tobulinama: šiemet 35-erių ir vyresnėms moterims gimdos kaklelio patikrai atliekamas naujas jautresnis tyrimas – didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos viruso nustatymas.
– Jūsų nuomone, ar Lietuvoje dailioji lytis tinkamai rūpinasi savo sveikata?
– Rūpinasi, bet nepakankamai. Ginekologine sveikata derėtų rūpintis pradėjus lytinį gyvenimą, o prevencinėje programoje dalyvauti nuo 25 iki 60 metų.

Su šeima. Vyras Saulius – gydytojas otorinolaringologas, LSMU Kauno klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų klinikos vadovas. Sūnūs: Justinas – gydytojas otorinolaringologas, Žygimantas – gydytojas rezidentas, Tautvydas – LSMU Medicinos fakulteto 5 kurso studentas, Vykintas – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto I kurso studentas.

– Ką moterys daro ne taip, kad serga pakankamai daug populiacijos?
– XXI amžiuje vykstant karui Ukrainoje – didžiulis nerimas mūsų kūnuose ir sielose. Spartus gyvenimo tempas, mažėjantis fizinis aktyvumas, iškreiptas požiūris į žmogiškąsias vertybes, didesnis dėmesys ne realiam, o virtualiam bendravimui, neatsakingas požiūris į lytinį gyvenimą – tai provokuoja susirgimus. Vienas pagrindinių sveikatą ir gyvenimo kokybę griaunančių veiksnių – lėtinis stresas. Viską tvarko mūsų centrinis kompiuteris – nervų sistema. Žodis, įsitikinimas, pasitikėjimas gali būti galingesnis už cheminį vaistą. Todėl placebas kartais efektyvus net iki 50 procentų. Ir optimistai sveiksta greičiau nei pesimistai.
– Dėl sveikatos problemų atvyksta konsultuotis ir prieniškės?
– Taip, atvažiuoja moterų iš Prienų ir konsultuotis, ir gydytis stacionare.
Anksčiau prieniškės gydydavosi Prienuose. Dabar, vykstant gydymo įstaigų globalizacijai, centralizacijai, sudėtinga suteikti pacientams visas reikalingas paslaugas mažuose miestuose ir miesteliuose. Tad tenka atvykti į Kauną.
– Esate labai užimtas žmogus. Kaip ilsitės, kur semiatės energijos?
– Patinka mūsų pajūris, dažnai savaitgalius leidžiu Nidoje. Besikeičiančios gamtinės sąlygos, skrydis lėktuvu manęs nevargina. Patinka aktyvus poilsis. Štai su vaikais du kartus buvau Sibire, prie Baikalo ežero. Dabar ruošiuosi kelionėn į Afriką, Namibiją. Bet gyventi noriu tik Lietuvoje. Čia mano namai.
– Ar lankotės Prienuose, kaip pasikeitė jūsų gimtasis miestas?
– Prienuose gyvena mano mama, lankausi dažnai. Gimtasis miestas labai pasikeitė: sutvarkytas stadionas, renovuotas parkas. Pastaruoju metu Prienai gražėja dideliais tempais. Iš pilkoko rajono centro tampa vis šiuolaikiškesniu. Tai džiugina.
– Ačiū jums už nuoširdų pokalbį. Linkime jums energijos ir geros sveikatos.
Veronika Pečkienė

Rubrikoje Žmonės. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *