Linkėjo likti saugiems bendraujant, perkant, mezgant pažintis internete

Interneto pasalos

Vasario 7–13 dienomis visoje Lietuvoje vyksta Saugesnio interneto savaitės renginiai. Birštono viešosios bibliotekos organizuotos vaizdo transliacijos viešnia – Birštono policijos komisariato (PK) bendruomenės pareigūnė Milda Mardosienė – klausytojams pristatė vyraujančius sukčiavimo būdus Lietuvoje, patarė, kaip elgtis atsidūrus apgavikų akiratyje, kur kreiptis internetinių patyčių, smurto ir kitais atvejais, supažindino su padėtimi Birštono savivaldybėje.
Birštono policijos komisariato duomenimis, 2020 metais Birštono savivaldybėje buvo surašyta dešimt administracinių nusižengimų kodekso pažeidimų dėl sukčiavimo. Penkiais atvejais gyventojai pervedė pinigus už perkamas prekes, tačiau jų nesulaukė, likusiais – Birštono gyventoja „pardavė“ prekes, tačiau jų nepristatė. Pagal baudžiamąjį kodeksą užregistruoti du atvejai, kai policijos pareigūnu apsimetęs asmuo iš birštoniečių išviliojo pinigų. Šiais metais pranešimų apie sukčiavimo atvejus negauta, o du birštoniečiai, sulaukę įtartinų skambučių, buvo sąmoningi ir pilietiški, todėl sukčiams nepavyko iš jų išvilioti pinigų.
Anot Birštono PK bendruomenės pareigūnės Mildos Mardosienės, pandemijos metu daugelis veiklų – bendravimas, darbas, mokymasis, prekyba – persikėlė į elektroninę erdvę, prie aplinkybių prisitaikė ir sukčiai, kurie pasinaudoja internetu siekdami pasipelnyti patiklių žmonių sąskaita. Vieni iš dažniausiai jų taikomų metodų – fiktyvus prekių pardavimas/pirkimas, neišsiunčiant pirkėjui prekės ar neatsiskaitant už įsigytas prekes, elektroninės bankininkystės prisijungimo ir kitų asmens duomenų išviliojimas bei sąskaitose esančių lėšų išeikvojimas, svetimų pinigų įgijimas, prisidengiant nelaimingais atvejais ar apsimetant pareigūnais, valstybinių įstaigų darbuotojais, ir kiti.
Pareigūnė perspėjo, jog sukčiai yra puikiai įvaldę psichologinio poveikio pašnekovams metodus, todėl, sulaukus neįprasto skambučio telefonu, ypač nepažįstamam asmeniui pradėjus pokalbį apie investicijas, laimėtus, paveldėtus pinigus, skolas ar kitus finansinius reikalus, reikėtų neišduoti asmeninės informacijos, neskubėti vykdyti prašymų ar nurodymų (pvz., įdiegti kompiuterinę programėlę, padiktuoti slaptažodžius, perduoti tam tikrą pinigų sumą), o pasistengti kuo skubiau baigti pokalbį. Jeigu kyla nerimas dėl paskambinusiųjų veiksmų, įkyrumo, išgirstos informacijos tikrumo, visuomet galima pasikonsultuoti su artimaisiais, kaimynais, policijos pareigūnais, jiems paskambinus tel. 112.
Sukčiai neretai prisistato „Sodros“, Mokesčių inspekcijos, įvairių bankų ir kitų tarnybų atstovais, policijos pareigūnais.
– Oficialių institucijų atstovai neskambina gyventojams, prašydami padiktuoti asmens duomenis, sąskaitų numerius ir kt., – perspėjo M.Mardosienė.
Pastaruoju metu neretai girdime apie romantinio pobūdžio sukčiavimus, kuomet dažniausiai vienišos moterys, atsiliepusios į jomis susidomėjusių vyrų žinutes telefonu ar socialiniuose tinkluose, susižavi jais taip, kad paprašytos jiems perveda prašomas sumas pinigų, nors savo „sielos draugo“ gyvai akyse nėra regėjusios. Dažnai sukčiai informaciją apie savo būsimą „auką“ susirenka internete, peržiūrėję jos paskyras ir bendravimą jose. Todėl policijos bendruomenės pareigūnė patarė socialinių tinklų „Facebook“, „Instagram“ ir kt. paskyrose neskelbti asmeninės informacijos, nuotraukų, kurios galėtų kitiems asmenims atskleisti „pažeidžiamas“ vietas, pomėgius, interesus.
Nepakliūti ant apgavikų užmesto kabliuko padės įtarumas – reikėtų labai atsargiai reaguoti, jei vos tik užsimezgus pažinčiai yra siekiama artimo bendravimo, reiškiama simpatija, prašoma bendrauti privačiomis žinutėmis. Pravartu pasidomėti „naujojo draugo“ socialinio tinklo paskyra, draugais, atkreipti dėmesį į rašybos klaidas, lietuviškos kalbos naudojimą.
M.Mardosienės teigimu, pandemijos metu itin padažnėjo sukčiavimo atvejų internetu parduodant ir perkant prekes.
– Žmogus suranda interneto skelbimuose norimą prekę patrauklia kaina, susisiekia su pardavėju nurodytu telefonu, perveda į jo sąskaitą pinigus, tačiau prekės taip ir nesulaukia. Skambina pardavėjui, jo telefonas nebeveikia, į žinutes neatsakoma, skelbimas jau išimtas iš svetainės. Tokių sukčiavimo atvejų, kai pardavinėjamos nebūtos prekės, pasitaiko puslapyje Skelbiu.lt. Atsargumo dėlei reikėtų išsaugoti susirašinėjimus su „pardavėju“, kuriuos būtų galima pateikti policijos pareigūnams, – kalbėjo policijos atstovė, pateikusi ir patarimų, kaip pirkėjui „apsidrausti“.
Anot M.Mardosienės, jeigu skelbimą pateikė privatus asmuo, geriau nuvykti į vietą ir prekę atsiimti iš namų. Jeigu perkama iš el. svetainės, reikėtų pasidomėti, ar tai oficiali įmonės svetainė, kokiu adresu ji veikia, kokie jos kontaktiniai duomenys, rekvizitai nurodomi (ar tik el. paštas, ar nurodoma ir adresas, telefono numeris, įmonės kodas, sąskaitos numeris), paieškoti pirkėjų atsiliepimų. Jeigu prekės parduodamos pagal verslo liudijimą, patikrinti jo duomenis pagal kodą galima VMI.lt ir rekvizitai.lt internetiniuose puslapiuose.
Rekomenduojama pirkti prekes tik iš patikimų el. parduotuvių, apsipirkinėti naudojantis tik saugiu interneto ryšiu, vengti pirkimo viešose interneto prieigos vietose, pvz., interneto kavinėse, tai padės apsisaugoti nuo piktavalių.
Su įvairiais pavojais galima susidurti ir naudojantis mobiliaisiais telefonais. Birštono policijos komisariato pareigūnė paragino neatidaryti atsiųstų įtartinų nuorodų, nes už jų gali slypėti kenkėjiškos programėlės. Kilus įtarimų, nuorodą galima patikrinti rankiniu būdu ją suvedus „Google“ naršyklėje. M.Mardosienė rekomendavo susikurti kuo sudėtingesnius ir patikimesnius prisijungimo slaptažodžius, juose naudoti ne tik raides ar skaičius, bet ir simbolius.
Pareigūnės teigimu, susidūrus su viešomis patyčiomis, smurtu, pornografija internete, apie šiuos atvejus reikėtų anonimiškai pranešti interneto karštąja linija https:www.svarusinternetas.lt. Susirūpinusieji dėl savo kompiuterio saugumo naudingos informacijos gali rasti svetainėje https: www.esaugumas.lt, turintys įtarimų dėl jiems nežinant įdiegtų kenkėjiškų programėlių, susidūrusieji su socialinių tinklų paskyros užgrobimu bei kitais atvejais turėtų kreiptis į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą https://www.nksc.lt/
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Tai, kas išaugina.... Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.