Džiazo festivalio datą verta pasižymėti iš anksto!

Kovo 25–27 dienomis Birštono kurorte po ketverių metų pertraukos vėl skambės seniausias Lietuvoje džiazo festivalis „Birštonas 2022“, šiemet jis bus surengtas dvidešimt pirmą kartą. 2020 metais užklupusi pandemija ir karantino apribojimai sutrukdė deramai paminėti festivalio jubiliejinę sukaktį, o šiemet šis tarptautinis renginys jau skaičiuoja 42-ejius metus. Per dešimtmečius susiformavo festivalio tradicijos ir geras įvaizdis – Birštono kultūros centro scenoje mielai koncertuoja ne tik debiutuojantys, bet ir brandūs, tarptautinio pripažinimo nusipelnę džiazo muzikantai. Tai ta vieta, kurioje ugdoma nauja muzikantų karta ir džiazo auditorija, pristatomi autoriniai kūriniai, džiazo eksperimentai, nauji projektai. Įdomu, kokiomis muzikinėmis spalvomis suskambės šiemetinis festivalis? – pokalbiui pakviečiau Birštono kultūros centro direktorių Zigmą VILEIKĮ, kuris rengia festivalį nuo 1980-ųjų.


– Iki šiemetinio festivalio liko vos mėnuo, tikėtina, kad praeitų metų kovidinė situacija nepasikartos, ir džiazo gerbėjai be jokių apribojimų galės atvykti į Birštoną?
– Esam optimistai, įsibėgėjusį pasiruošimą gali sustabdyti nebent karantinas. Džiugina tai, kad, svarstant šių metų Birštono savivaldybės biudžetą, daugiau dėmesio skirta kultūrinei sričiai. Renginiams skirtas finansavimas sugrįžta į 2019 metų lygį. Matydami palankų požiūrį, ryžomės neatidėti šių metų festivalio, juolab kad jį remia ir Lietuvos kultūros taryba.
Nuo vasario 7-osios jau parduodame koncertų bilietus, jų galima įsigyti ir internetinėje prekyboje kakava.lt, ir Birštono kultūros centro kasoje.

Šių metų džiazo festivalio debiutantė – birštonietė solistė L.Budreckytė.

Deriname įvairius formalumus su festivalio scenografe Irma Mickevičiūte, įgarsinimo kompanijos specialistais, LRT ir kitais informaciniais rėmėjais. Pasak partnerių, su kuriais dirbame nuo pat festivalio ištakų, jiems tai yra laukiamiausias renginys, dėl jo negailima nei laiko, nei pastangų.
Viliuosi, kad festivalio nekantriai laukia ir žiūrovai. Juolab atšauktas galimybių pasas ir kiti apribojimai, vienintelis nepatogumas tas, kad žiūrovams dar gali tekti stebėti koncertus dėvint respiratorius.
Rūpi, kad prieš festivalį būtų atverta pagrindinė kurorto gatvė, ir dalyvių, žiūrovų bei svečių atvykimas būtų patogus.
– Festivalio programa jau paskelbta viešai, susidarė įspūdis, kad šiais metais ji kiek trumpesnė. Ar dėl to nenukentės renginio formatas, ar džiazo gerbėjai turės progą po koncertų susiburti naktinėse jam sesijose?
– Siekiame išlaikyti Birštono, kaip džiazo Mekos, įvaizdį. Renginio formatas nesikeičia, jame tikimės sulaukti tiek pat, kiek ir ankstesniais metais, dalyvių. Festivaliui ruošiasi ir apie savo atvykimą pranešė 18 džiazo kolektyvų, iš viso apie 150 muzikantų. Jokių baimių ar simptomų, kad festivalis neįvyks, nejaučiame, stengiamės į vieną vietą surinkti ir džiazo senbuvius, ir naujokus.
Festivalio programa yra panašios apimties, kaip ir planuota prieš dvejus metus, atvyks dauguma kviestų muzikantų. Tačiau nuo paskutinio festivalio, surengto 2018 metais, prabėgo jau ketveri metai, todėl natūralu, kad per šį laikotarpį ir džiazo gyvenime atsirado naujų aspektų. Pavyzdžiui, 2020 metais Birštono scenoje turėjęs debiutuoti kolektyvas „Improdimensijos orkestras“ (vad. Liudas Mockūnas ir Arnas Mikalkėnas) per šį laikotarpį „ūgtelėjo“ ir tapo nauju reiškiniu džiazo istorijoje. Prie džiazo orkestro programos prisijungs ir prancūzas Marcas Ducret, vienas įdomiausių šio laikmečio gitaristų, 2008 metais jau koncertavęs Birštone.
Dėl objektyvių, ne nuo organizatorių priklausančių priežasčių iš programos teko išbraukti grupės „Subtilu–z“ pasirodymą. Kai kurie kolektyvai atnaujino sudėtis, įtraukė solistų pasirodymus, atsisakė ankstesnių muzikinių projektų ir pristatys naujausius savo darbus. Juk viena iš renginio sąlygų – jame turi skambėti novatoriški projektai.
Vilniaus kolegijos atlikėjai tarptautinį projektą „Viru viru košę“ pakeitė nauju – „The Oscillation Orchestra“. Arvydas Joffė vietoj prieš dvejus metus žadėto projekto „Gyvybės medis“ atsiveš negirdėtą, afrikietiškų ritmų persmelktą programą „AfroKayffe“, kurią atliks tarptautinė atlikėjų grupė.
Kauno bigbendas kartu pagroti pakvietė kitą, nei planuota, atlikėją – smuikininkę Liną Kruse iš Danijos. Lietuvių vokalistės, Berklio vokalo dėstytojos Viktorijos Pilatovic kvartetas (Lietuva–Ispanija) šeštadienio koncerte pasirodys atnaujinta sudėtimi. Pasikeitimų įvyko ir Kęstučio Vaiginio kvartete, kuriam atstovauja Lietuvos, JAV, Turkijos, Suomijos džiazo muzikantai.
Tikiuosi, kad klausytojams bus įdomu išgirsti, kaip muzikuoja jauno ir perspektyvaus gitaristo Mindaugo Stumbro suburtas kvintetas. Į šių metų programą įtrauktas dar vienas naujas pasirodymas – grupė „CinAmono“ su birštoniete vokaliste Laura Budreckyte ir kviestiniu muzikantu Janu Maksimovičiumi. Neturėtų nuvilti ir Claudio Jr. De Rosa kvartetas, jo „veidas“ – jaunas būgnininkas Augustas Baronas, baigęs muzikos studijas Olandijoje, jis atvyksta koncertuoti su studijų draugais iš Italijos.
Festivalį papuoš vienos ryškiausių Europos etnodžiazo dainininkių Tamaros Obrovac (Kroatija) ir muzikantų kvarteto pasirodymas. Žiūrovai išvys ir daugiau džiazo atlikėjų iš Lietuvos ir kitų šalių… Koncertus Kultūros centre pratęs naktinės spontaniškų improvizacijų jam sesijos Kurhauze.
– Visgi turbūt nesate apsaugoti nuo netikėtumų?
– Be abejonės, kyla įvairių rizikų, pirmiausia, rūpi sutilpti festivalio sąmatoje, kuri siekia per 80 tūkst. eurų. Pasikeitus festivalio datai, teko perspausdinti visą atributiką, keisti scenografiją. Nuo pirmojo festivalio jam skirtą atributiką kuria ir naujų idėjų nepristinga dailininkas R.Kepežinskas. Šiuo metu deriname dalyvių apgyvendinimo Birštone sąlygas, viešbučiuose jos pasikeitusios, nes, palyginti su praeitu laikotarpiu, drastiškai kilo elektros, šildymo, kitos eksploatacinės išlaidos. Gali būti, kad dėl infliacijos mes, kaip organizatoriai, patirsime nuostolių, nes bilietų kainų sąmoningai nedidinome. Bilietai į atskirus koncertus kainuoja 20, 25, 30 eurų.
Būkim biedni, bet teisingi: džiazo piligrimai tikrai nėra patys turtingiausi, norint pasiklausyti mėgstamos džiazo muzikos Birštone, jiems tenka gerokai paišlaidauti bilietams, nakvynei, maitinimui. Taigi laikomės protingumo kriterijaus ir… tegul kovo 25–27 dienomis visi keliai veda į Birštoną.
– Puoselėjate gražias tradicijas, pristatydami jaunus muzikantus ir pagerbdami labiausiai nusipelniusius džiazui atlikėjus bei pedagogus, darydami jų muzikos įrašus, vizualiojo meno priemonėmis fiksuodami Lietuvos džiazo istoriją. Ar šios tradicijos bus tęsiamos ir šiemet?
–Taip, šiemet jau 21 kartą Birštono džiazo festivalyje bus įteiktas Grand prix, jo laureatu taps labiausiai Lietuvos džiazui nusipelnęs džiazo muzikantas, kūrėjas. Jau parengta žinomų fotografų retro stiliaus fotografijų, koliažų džiazo tema paroda, kuri festivalio dienomis tradiciškai bus eksponuojama Kultūros centro fojė. Turime sumanymą joje pagerbti amžinybėn išėjusius džiazo kūrėjus, kurie per keturis dešimtmečius, kiek gyvuoja festivalis, buvo kartu su mumis, prisidėjo prie idėjų realizavimo, ne kartą lipo į sceną.
Gaila, kad negailestingai bėgantis laikas iš mūsų aplinkos išplėšia geriausius džiazo meistrus, aukso raidėmis įsirašiusius į Lietuvos ir Birštono džiazo festivalio istoriją. Šiemetiniame festivalyje jau negalėsime pabendrauti su džiazo pianistu, kompozitoriumi, pedagogu, publicistu Olegu Molokojedovu, kuris išėjo vasario 3 dieną. Šis talentingas muzikantas 2016 metais buvo tapęs festivalio Grand prix laureatu.
Džiazas išgyvena natūralų kartų pasikeitimą. Scenos legendos užleidžia savo pozicijas jaunimui, todėl įprastame muzikanto amplua Birštone, ko gero, nepamatysime tituluoto saksofonininko, Nacionalinės premijos laureato Petro Vyšniausko, kuris 1982 metais kartu su Lietuvos džiazo kvartetu debiutavo Birštono džiazo festivalyje ir pelnė pirmąją nominaciją. Aktyviai nebekoncertuoja ir saksofonininkas, klarnetininkas, multiinstrumentininkas bei kompozitorius Vladimiras Čekasinas. Jų ir kitų džiazo grandų indėlis į šio stiliaus muzikos vystymąsi neužmirštas…
Naudodamasis proga paskutinį kovo savaitgalį visus, prijaučiančius šiai muzikai, kviečiu į džiazuojantį Birštoną, festivalio datą kalendoriaus lapelyje pasižymėkite iš anksto. Laukiame atvykstant. Tai – mūsų pavasario džiazas!
– Ačiū ir linkiu užburiančios festivalio auros!
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.