Poezijos ir muzikos improvizacijos vakaras sušildė širdis

„Tikroji poezija: kai eilėraštyje lieka ne rankų, o širdies šešėlis“, – teigė poetas J. Marcinkevičius.
Tai patvirtino ir Birštono kurhauze vykusi poezijos ir muzikos improvizacija „Birštonuokimės“, sušildžiusi daugelio svečių širdis.


Kauno dramos teatro aktorės, skaitovės ir lietuviškojo žodžio puoselėtojos Virginijos Kochanskytės skaitomi vieni populiariausių poetų eilėraščiai privertė atsigręžti į savo jausmus, prisiminti, kas svarbu, ką esame linkę pamiršti. Susimąstyti visus susirinkusiuosius kvietė ir Lietuvoje populiaraus saksofonininko, klaipėdiečio Laimono Urbiko atliekami kūriniai.
Aktorė Virginija Kochanskytė įtaigiai deklamavo vieno žymiausių Lietuvos poeto, dramaturgo, Justino Marcinkevičiaus chrestomatinius eilėraščius, o jai baigiant deklamuoti eiles, saksofono garsas užliejo renginio salę. Ryškiai pastebėta liko kritiko ir poeto Sigito Gedos poezija, kurią ypač ekspresyviai skaityti ryžosi aktorė, taip pat lenkų ir Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo bei Kazio Bradūno eilės. Visi šie eilėraščiai priminė vienas svarbiausių temų – vyrų ir moterų santykius, knygas, meilę ne tik artimajam, bet ir savam kraštui, Birštonui. „Birštonas pirmasai ant svieto – vanduo čionai mineralinis ir viskas čia iš mineralų, čia oro, saulės vonios, sveikatai mačija“, – gražių žodžių Birštonui negailėjo aktorė Virginija. Renginyje netrūko ir lašelio ironijos, Virginijos gebėjimas priartėti prie žmonių sava kalba auditoriją lengvai pralinksmino.
Vakaro pabaigoje, nuskambėjus paskutinei saksofono melodijai, buvo padėkota renginio organizatoriams ir projekto „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangumi“ partneriams.
Deimantė Stanevičiūtė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *