Padangių platybėse mintys išnyksta

Po nepriklausomybės atkūrimo atsiradus galimybei sportininkai įkūrė atskirą Kauno Parašiutininkų klubą Pociūnuose. Pradžia nebuvo lengva. Parašiutininkai turėjo patys ieškotis skraidymo aparato, iš kurio galėtų saugiai pasiekti žemę. Dabar situacija visai kitokia – tai vienas labiausiai lankomų parašiutininkų klubų Lietuvoje, kuriame per metus atliekama apie 14 000 šuolių parašiutu. O koks gi jausmas atsispirti nuo lėktuvo krašto ir sklęsti kartu su paukščiais?

Saulėtas, šiltas vakaras Pociūnuose įsikūrusiame Kauno parašiutininkų klube. Nuo 18 valandos prasidės šuoliai parašiutu. Per garsiakalbius groja muzika, visi aplinkui skuba, ruošiasi, tačiau veiduose nepavyksta nepastebėti plačios šypsenos: „Pirmą šuolį gavau dovanų, o dabar jau trečius metus šokinėju. Jausmas toks, jog net po sunkiausios darbo dienos, kai galva apkrauta, užtenka iššokti iš lėktuvo ir visos mintys išsivalo“, – sako šuoliui besiruošiantis Andrius Sadauskas.
Kur tik pasisuksi, aplink vaikšto kostiumus besirengiantys instruktoriai: „Kai atsispiri pro duris, viskas nutyla: protas, mintys, dingsta visos problemos. Tai – būsena, kai yra maksimali koncentracija“, – tvirtina jau 19 metų šia veikla užsiimantis šuolio parašiutu instruktorius Alvydas, turėjęs apie 3300 šuolių. Atsispyrus nuo lėktuvo krašto, laisvo kritimo metu greitis būna maždaug 220 km/h. Šuolis vyksta iš 4 kilometrų aukščio. Šuolių tipai taip pat skiriasi – yra tandeminis (šuolis su instruktoriumi), yra šuolis, kuomet žmogų iš abiejų pusių laiko instruktoriai bei kai šoki vienas ir iš karto skleidžiasi parašiutas be laisvo kritimo. „Yra buvę ir taip, jog prieš šuolį vaikinas piršosi panelei. O panelė sako: „ne“ – tikriausiai tai buvo viena kurioziškiausių situacijų“, – pasakoja Alvydas.
Po truputį pradeda rinktis iš 4 kilometrų aukščio pasiryžę šokti drąsuoliai. Tiesa, daugumai jų tai pirmas kartas. Didžioji dalis žmonių šuolį gavo dovanų ir pasiryžo visgi veltis į šią avantiūrą. Šokančiųjų pirmą kartą nuotaikos labai skiriasi nuo instruktorių: „Šokti sugalvojau ne pati, man padovanojo. 

Iš tiesų – baisu, nežinau, ko tikėtis.“, – sako Vaida. Tuo tarpu taip pat pirmam šuoliui tuoj pakilsianti Indrė trykšta smalsumu: „Dovanojom broliui, bet jis, pasirodo, bijo aukščio, todėl tenka šokti man. O aš visiškai nieko nebijau, tikiuosi kažko ekstremalaus“.
Po trumpo instruktažo tuoj padange besklęsiančiųjų būrys žingsniuoja lėktuvo link. Tikriausiai dalis šokančiųjų net nežino, koks pilotas juos kelia į padangę. Tai – Vytautas Tamošiūnas, žmogus, turintis neįkainojamą patirtį ir išmanantis šią sritį kaip niekas kitas. Pilotuoti lėktuvą V. Tamošiūnas pradėjo 1973-iaisiais. Tarp atmintiniausių skrydžių dienų jis prisimena Baltijos kelią, kai būtent iš jo pilotuojamo lėktuvo biro gėlės. Dabar jis Pociūnuose su turbosraigtiniu komercinės paskirties lėktuvu į dangų kelia parašiutininkus.
Visi vorele pražergtomis kojomis susėda į lėktuvą. Juokavimų, buvusių ant žemės, nebelieka. Minutės, likusios iki šuolio, yra tikras susikaupimas. Lėktuve visiška tyla, girdėti tik ūžiantys varikliai. Kylame greitai. Užgula ausis. Pasiekus vis naują kilometrą, instruktorius rodo ant rankos esantį aukščio ir slėgio matuoklį: „Žiūrėk, jau beveik trys kilometrai“, – aiškina jis. 4 kilometrų aukštyje atveriamos durys. Ledinio oro gūsis įsiveržia vidun. Nėra kada laukti. Vienas po kito, rodos, net daug nemąstydami visi lėktuve sėdėję parašiutininkai jau lekia žemyn.
Lėktuvu nusileidžiame vos ne greičiau nei laisvą kritimą patyrę, o vėliau parašiuto pagauti drąsuoliai. Koks tai jausmas? „Nuostabus. Kartočiau. Šokau į niekur. Į laisvę. Galvoje jokių minčių“, – sako prieš šuolį nedrąsiai besijautusi Rasa, atvykusi iš Panevėžio. „Jaučiuosi puikiai. Net kojos dreba. Iš pradžių buvo labai sunku kvėpuoti, oro gūsis tiesiog užgniaužė kvapą. Kai taip staigiai išstūmė, nebuvo apie ką net galvoti“, – džiaugiasi Indrė.
Saulei besileidžiant adrenalino ir nepaprastų įspūdžių pilni šuolininkai vingiuotu Pociūnų keliu patraukė namų link. „Tikrai dar sugrįšime“, – pavėjui šūktelėjo ne vienas.
Gerda Minajevaitė