Geriau pažino Vladislavo Sirokomlės asmenybę

Kas buvo Vladislavas Sirokomlė, dar 19 a. viduryje keliavęs iš Vilniaus po Lietuvą, plaukęs Nemunu ir taip vaizdingai aprašęs jo kilpas nuo Punios iki Birštono? Apie jo asmenybę, publicisto, poeto ir dailininko talentus, reikšmę Lietuvai ir sąsajas su Birštonu buvo kalbėta birželio 30 d. Birštono kurhauze vykusiame renginyje, kurį organizavo Birštono viešoji biblioteka, įgyvendindama Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės finansuojamą projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu vasaros dangum“.

Verslininko R.Baranausko bibliotekai dovanota V.Sirokomlės knyga „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“.

Renginio viešnia literatūrologė, VU Polonistikos centro doc. dr. Irena Fedorovič atskleidė, kad Vladislavas Sirokomlė, kurio tikrasis vardas ir pavardė buvo Liudvikas Vladislavas Kondratovičius, gimė 1823 m. Rusijai priklausiusiose buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse, Minsko gubernijoje (dabartinė Baltarusija), bajorų nuomininkų šeimoje, kurios giminė turėjo Sirokomlės herbą.
Jo gyvenimas buvo trumpas, mirė nesulaukęs 39 metų, tačiau V.Sirokomlė buvo plataus akiračio ir kūrybinga, iki šiol nepakankamai įvertinta asmenybė. L.V.Kondratovičius, baigęs mokyklą, dirbo raštininku Nesvyžiuje. Kaip poetas debiutavo 1844 žurnale „Athenaeum“, išpopuliarėjo realistinio pobūdžio liaudiškais eilėraščiais – gavendomis. Jis reiškėsi ir dramaturgijoje, istorijos ir literatūros moksle, publicistikoje ir žurnalistikoje, vertė iš kelių kalbų, sukūrė ir kelių operų libretus. Savo kūryboje lygiavosi į

Doc. dr. Irena Fedorovič.

Adomą Mickevičių, rašė daugiausia lenkiškai, tačiau savo tėvyne vadino Lietuvą. Jo kūrinius itin vertino aušrininkai, juos spausdinę pirmajame lietuviškame tautiniame mėnraštyje „Aušra“.
V.Sirokomlė laikomas šiuolaikinio krašto turizmo pirmtaku. Jis parašė vienas įdomiausių Lietuvos kraštotyros ir kelionių įspūdžių knygų „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ bei „Nemunas nuo versmių iki žiočių“, kuriose atsiskleidė jo meilė Lietuvai, gamtai ir tautinis patriotiškumas. „Visuomet man atrodė, kad negalima pamilti Motinos – gimtosios žemės, gerai nepažinus viso jos veido“, – yra sakęs jis. Kaip detaliai ir poetiškai V.Sirokomlė aprašė Nemuno pakrantes, jose gyvenančių žmonių gyvenimo būdą ir tradicijas, renginio dalyviai galėjo išgirsti iš aktoriaus Andriaus Bialobžeskio, kuris skaitė ištraukas iš jo kelionių, taip pat ir Nemunu ties Birštonu, aprašymų. Viename jų garsinamas Birštono kurortas ir jo mineraliniai vandenys.

Sirokomlės muziejaus (Vilniaus r.) muziejininkas dr. Juzef Šostakovski.

Paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį, jau sirgdamas džiova, V.Sirokomlė gyveno Vilniaus pašonėje, Bareikiškių dvarelyje. Šios vietos jis nenorėjo iškeisti net į Varšuvą, kur gavo viliojantį pasiūlymą tapti vieno laikraščio redaktoriumi. Čia poetas parašė net 24 savo kūrinius, tarp jų istorinę poemą „Margiris“ apie didvyriškus lietuvių žygius kovose su kryžiuočiais.
Išlikusiame 19 a. pastate, kuris yra rekonstruotas, jau 50 metų veikia V. Sirokomlės muziejus. Renginyje Birštone dalyvavęs muziejaus muziejininkas dr. Juzef Šostakovski skaitė įdomų pranešimą apie poeto gyvenimą ir muziejaus ekspozicijas. Jose saugoma autentiškų, poetui ir publicistui priklausiusių daiktų, pristatomas jo draugų, su kuriais artimai bendravo, ratas. Dvarelyje lankydavosi kompozitorius Stanislavas Moniuška, rašytojai, redaktoriai ir leidėjai, archeologas E. Tiškevičius, tapytojas V. Dmochovskis ir kiti.

Aktorius A.Bialobžeskis skaito V.Sirokomlės kelionių Nemunu aprašymus.

V.Sirokomlės kūrybos skaitymus fleitos muzika paįvairino fleitininkė Augustė Janatjeva. Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė padėkojo renginio svečiams, o išskirtinę padėką skyrė verslininkui, mecenatui Rimvydui  Baranauskui už bibliotekai dovanotą 1847 m. leidimo V.Sirokomlės knygą „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“ lenkų kalba. R.Baranauskas vylėsi, kad ateityje, bendradarbiaujant su biblioteka, joje pasiseks surengti knygų, kuriose paminėtas Birštono vardas, parodą.
Dalė Lazauskienė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *