Gruodžio 8-ąją buvusiam ilgamečiam Birštono savivaldybės vadovui, socialinių mokslų daktarui, Birštono garbės piliečiui Antanui Serafinui Zenkevičiui būtų sukakę 85-eri.
Deja, šios gražios sukakties pačiam gerbiamam A. S. Zenkevičiui lemties nebuvo skirta sulaukti, bet apie ją mums primins prie savivaldybės administracinio pastato atidengtas bareljefas ir, žinoma, įgyvendintos idėjos. Tai – paklotas dujotiekis, išasfaltuotos gatvės, pastatyti gyvenamųjų namų kvartalai, naujos sanatorijos, viešbučiai ir poilsio įstaigos, kultūrinės paskirties pastatai, prikelta kurorto istorija, parengtos studijos apie miestą ir jo natūralius gydomuosius išteklius, atgimusios istorinės vietos, atvėręs duris Sakralinis muziejus, pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam ir kiti ženklūs darbai. A.S.Zenkevičiui vienodai svarbūs buvo ir infrastruktūros, ir švietimo, ir kultūros klausimai.
Kurorto savivaldybės vadovu A.S. Zenkevičius buvo 17 kadencijų iš eilės. Nuo 1966-ųjų apie 10 kadencijų dirbo Vykdomojo komiteto pirmininku, o po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 4 kadencijas buvo renkamas miesto ir savivaldybės meru. Jam vadovaujant prie miesto buvo prijungta ir kaimiškoji seniūnija.
A. S. Zenkevičiaus nuopelnus yra įvertinusi LR Vyriausybė, ministerijos, įvairios valstybinės institucijos, visuomeninės organizacijos. 2005 m. Lietuvos savivaldybių asociacija už nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui suteikė „Auksinės kirvūlės“ riterio titulą. Birštoniečiai – Birštono Garbės piliečio vardą ir minint kurorto įkūrimo 170-ąsias metines, vienai gražiausių kurortų gatvių – krantinei suteikė dr. Antano Serafino Zenkevičiaus vardą.
A. S. Zenkevičius ypač daug dėmesio skyrė kurorto gydomosios bazės vystymui, modernizavimui, Birštono žinomumui didinti. Tuo tikslu jis inicijavo ir Lietuvos kurortų asociacijos įkūrimą, tapo pirmuoju jos prezidentu, kūrė planą ir kryptingai puoselėjo viltį Birštonui tapti karališkųjų kurortų asociacijos nariu. Daugiau kaip prieš dešimtmetį gimusi Birštono, kaip karališkojo kurorto, vizija, šiandien jau neatrodo utopine ir įgyja vis ryškesnius kontūrus.
Beje, kaip ir daugelis kitų, A. S. Zenkevičiui vadovaujant gimusių projektų, tapusių arba virstančių realybe. Tarp jų – ir 2007 metais sau pasižymėtame galimų investicinių objektų sąraše įrašyto apžvalgos bokšto su atitinkama struktūra pastatymas, Vytauto parko ir prieigų prie Vytauto piliakalnio bei Centrinio parko sutvarkymas, ambulatorijos rekonstrukcija, įrengiant slaugos ligoninę, kiti Birštone įgyvendinti arba vykdomi projektai.
A. S. Zenkevičius Amžinybėn iškeliavo 2012-ųjų birželį, būdamas 76-erių. Vadovauti Birštonui jis pradėjo vos peržengęs trisdešimtmetį, tad daugiau kaip keturis brandžiausius savo gyvenimo dešimtmečius buvęs savivaldybės vadovas atidavė Birštono kraštui ir jo žmonėms.
Kai Birštone lankėsi Prezidentas Valdas Adamkus.
Kai dar dirbant meru viename iš interviu „Gyvenime“ jis buvo paprašytas įvertinti bent penkis reikšmingiausius savo darbus, A. S. Zenkevičius pirmiausia prisiminė inžinerinės infrastruktūros – vandentiekio, valymo įrenginių, šilumos ūkio, apšvietimo – sukūrimą, dujotiekio statybos rūpesčius, kultūros rūmų, tuo metu Lietuvos valdžios vadintų utopine idėja, statybą. Bet, pasak buvusio mero, svarbiausias darbas buvo tas, kad 1970–1990 metų laikotarpiu Birštono gyvenvietę pavyko paversti šiuolaikiniu europiniu miestu-kurortu su išvystyta inžinerine infrastruktūra, švariomis gatvėmis, aikštynais, sutvarkytomis Nemuno krantinėmis, gerai prižiūrimais gėlynais ir želdiniais, jaukiais gyvenamųjų namų kvartalais.
Ne mažiau aktyvūs buvo ir metai po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. Jie taip pat nebuvo lengvi, bet A. S. Zenkevičius buvo iš tų žmonių, kurie nebijojo sunkumų. Viename iš pokalbių „Gyvenime“ tvirtinęs, kad sunkumai žmogų grūdina, o lengvas gyvenimas jį
Prijungus prie miesto kaimiškąją seniūniją, buvęs meras rūpinosi ir kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimu, kelių tvarkymu, nuolat susitikdavo su seniūnijos gyventojais, dalyvaudavo jų šventėse.
sugadina. Pats nesirinkdamas lengvo gyvenimo, šalia savęs komandoje jis norėjo matyti ir sunkumų nebijančius, ir strategiškai mąstančius bendraminčius. Taip pat palaikė jų iniciatyvas, kartu prisiimdamas ir rizikas. Taip, pavyzdžiui, dar gūdžiais sovietmečio laikais, kai džiazas buvo laikomas kapitalistiniu pramanu, Birštonas tapo džiazo meka. Tik daug vėliau džiazo festivaliams atsivėrė erdvės kitose Baltijos šalyse ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose.
…2021-ieji Birštonui – jubiliejiniai, sukaks 175-eri, kai gydomieji mineraliniai vandenys pelnė jam kurorto statuso pripažinimą. Laiko tėkmėje prie kurorto istorijos kūrimo, jo populiarinimo prisidėjo daug ryškių asmenybių. Tarp jų – ir A. S. Zenkevičius, gražiai įprasminęs savo vadovavimo Birštono miestui ir savivaldybei dešimtmečius, visada tvirtai tikėjęs, kad „Birštonas visais laikais buvo ir bus kurortas.“ Šie žodžiai įrašyti ir atminimo lentoje.
Ramutė Šimukauskaitė
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“