Daktaro dvasia – Birštono pušyne. Suteikime parkui kurortologo vardą!

Senieji miesto gyventojai kurortologo Vytauto Jurgio Meškos kitaip ir nevadino, tik Birštono daktaru. Šio žmogaus reikšmingumo įrodinėti tikrai nereikia, įvertinti jo nuopelnai, suteiktas Garbės piliečio vardas. Dabar svarstoma, kaip įamžinti Vytauto Meškos atminimą, ką pavadinti jo vardu.
Kai einu per pušyną, dažnai pagalvoju, kad čia yra visa, kas daktarui buvo svarbu, apie ką jis nuolat kalbėjo ir rašė: dangų remiančios pušys ir švarus oras, nuo ankstyvo pavasario netylančios paukščių trelės, žolynų kvapai, mineralinio vandens garinimo bokštas ir net bibliotekėlė! Jis daug skaitė. Kaip daktaras gėrėtųsi ir grožėtųsi šurmuliuojančiu dabartinio parko gyvenimu: besimankštinančiais suaugusiais, linksmai lakstančiais, karstynėmis ir sūpuoklėmis besidžiaugiančiais vaikais. Jis dar kartą patvirtintų, jog Birštonas yra puikiausia vieta ir kūno, ir dvasios sveikatai atgauti. Menu, vasarai dar nė neprasidėjus, susitikau Vytautą Mešką, jau įdegusį, ir paklausiau, gal iš pajūrio grįžęs, o jis atsakė: oi, ne, aš – Birštono patriotas, čia visko užtenka, ir saulės netrūksta, čia ji geriausia. Parko takai mena į kurortologijos laboratoriją daugiau kaip du dešimtmečius keliavusio daktaro žingsnius, daugybę jo minčių ir vilčių saugo čia ošiančios pušys.
Daktaras mėgo pasišaipyti iš savo pavardės, pripasakodavo kuriozinių nutikimų apie Mešką. Galima tik įsivaizduoti, kiek erdvės savo išmonei turėtų mūsų ainiai, kurorto svečiams porindami apie tai, kodėl parkas pavadintas Meškos vardu.
Didžiuojuosi, kad Birštonas yra aukštos kultūros miestas, ir tą rodo ne vien renginiai, kurių pavydi didžiųjų miestų gyventojai, bet ir kurortui išskirtinumo suteikianti švara, tvarka. Karališkos, aristokratiškos kultūros požymis – pagarba praeičiai ir miestą kūrusiems žmonėms. Džiaugiuosi, kad įamžiname jų atminimą.
Daktaro Vytauto Jurgio Meškos dvasia seniai gyvena Birštono pušyne, jam tetrūksta tik kurortologo vardo, nes išties nei šis nei tas parką vadinti Centriniu – Birštonas juk ne Niujorkas. Beje, Amerikos lietuviai apie Birštono gydančias galias daugiausia sužinojo iš Kanadoje išeiviams leisto savaitraščio „Tėviškės žiburiai“ – jame buvo publikuojami daktaro Vytauto Meškos straipsniai. Vėliau jie sudėti į knygą „Laiškai iš Birštono“.
Genovaitė