Rugpjūčio 30 d. Birštono kurhauze vyko paskutinis projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.” renginys, skirtas rašytojui, literatūros kritikui, kunigui Juozui Tumui-Vaižgantui ir tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai.
Įtaigiu monospektakliu „Lietuvą ir lietuvius mylėjau“ aktorius Vidmantas Fijalkauskas žiūrovus pakvietė į dvasinę kelionę, kurioje atskleidė Vaižganto ir Smetonos asmenybes, charakterį, požiūrį, draugystę, pabrėžė nuoširdžią, nesavanaudišką meilę Lietuvai, buvimą žmogumi, nesiekiančiu naudos, aukojančiu save dėl kitų.
Bendra tautinė ideologija, bendras pasišventimas Lietuvai Vaižgantą ir Smetoną glaudžiai siejo daugelį metų. Juozą Tumą žavėjo Antano Smetonos patriotiškumas, žingeidumas, mokymasis visą gyvenimą tam, kad galėtų mokyti kitus. Anot Vaižganto, Smetona buvo įsitikinęs, kad „dabarties lietuvio pamatas yra jo savita kultūra ir ypač jo gimtoji kalba. Kalba yra aukščiausias regimas tautybės ženklas. Taigi kas laiko save lietuviu, bet nemoka ir nerodo noro mokytis lietuviškai, tas nebe lietuvis, tik nesusipratėlis. Antra vertus, kas ir nemoka lietuviškai, bet laiko save lietuviu, pripažįsta mūsų kalbą privaloma mūsų tautos žyme ir pats laiko reikalingu daiktu jos išmokti, žodžiu ir darbu užjaučia mūsų atgimimą, tas yra susipratęs mūsų tautietis“. Vaižgantui toks Smetonos požiūris buvo ypač artimas, todėl ją jis sumaniai gvildeno savo vėlyvojoje publicistikoje.
Nuoširdžia, atvira, nesavanaudiška meile lietuvybei, jos vardan nuveiktais prasmingais darbais bei atsidavimu tautai Vaižgantas ir Smetona neabejotinai paliko ryškų ir svarbų pėdsaką Lietuvos istorijoje. Antanas Smetona antrą kartą tapo Lietuvos prezidentu, o Juozas Tumas – gyva visos Lietuvos legenda.
Renginio metu nestigo paslaptingumo ir intrigos: ypatingą atmosferą sukūrė ore tvyranti tamsa, paslaptinga muzika, interaktyvūs vaizdai bei pagrindinis spektaklio akcentas – kryžius, simbolizuojantis materialaus ir dvasinio pasaulių susidūrimą. Anot aktoriaus, „būtent tą vertikalų, nematerialų, o dvasinį pasaulį norėtųsi, kad žmonės pamatytų ir pajaustų“.
Nestigo ir nuotaikingų spektaklio akimirkų, tokių, kaip linksmai perskaitytas Vaižganto eilėraštis „Birštonuokimės“, kurį jis parašė įkvėptas atostogų Birštone, čia tekančių, atgaivinančių ir gydančių mineralinių vandenų, gamtos bei gydyklų.
Prasmingas monospektaklis, jo papasakota istorija nepaliko abejingų. Sužavėti žiūrovai aktoriui ir visai kūrybinei komandai plojo atsistoję, dėkojo už nuostabų vakarą, ilgai išliksiantį atmintyje.
Dėkojame visiems, kurie visą vasarą vykusiame literatūriniame projekte keliavote kartu! Jūs mus įkvepiate dar stipriau puoselėti meilę literatūrai ir jos kūrėjams!
Už tai, kad tiki ir palaiko mūsų idėjas, prisideda prie jų įgyvendinimo, dėkojame projekto rėmėjams: Lietuvos kultūros tarybai, LR kultūros ministerijai ir Birštono savivaldybei; partneriams: Punsko „Aušros“ leidyklai, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai, Birštono kultūros centrui, Nemajūnų bendruomenės santalkai, Siponių krašto bendruomenei, krašto laikraščiams: „Gyvenimas“, „Naujasis Gėlupis“, „Krašto vitrina“.
Ypač dėkojame už pagalbą organizaciniuose projekto darbuose Birštono kultūros centro direktoriui Zigmui Vileikiui ir renginius įgarsinusiems Antanui Ūzui bei Kasparui Gudaičiui, visai projekto kūrybinei komandai!
Birštono viešosios bibliotekos informacija
„Koks tu ir aš – tokia Lietuva“ ir „Tai, kas išaugina…“