Stebuklingas atradimų polėkis su aktore K.Savickyte

Balandžio 5 d., vykdydami Lietuvos kultūros tarybos, LR Kultūros ministerijos ir Birštono savivaldybės remiamą projektą „Kurk. Pajausk. Atrask“, pakvietėme į aktorės, studijos „Šilkaus pupa“ įkūrėjos, radijo laidos „Tėvystės įkvėpimai“ kūrėjos bei trijų vaikų mamos Kristinos Savickytės paskaitą – diskusiją apie vaikų kūrybiškumą bei pasakų svarbą ugdyme.
Paklausyti ir padiskutuoti susirinko ne tik mamos, bet ir skirtingų įstaigų: darželių, dienos centrų darbuotojos. Pradėdama paskaitą-diskusiją aktorė pasidomėjo, ar bibliotekoje yra J. Cameron knyga „Kūrėjo kelias“, nes, jos nuomone, tai – kūrybiškumo ugdymo vadovas. Viešnia rekomendavo kas rytą spontaniškai fiksuoti visas ateinančias į galvą mintis, rašyti po tris puslapius teksto. Vaikų pastabumą ir kūrybiškumą galima ugdyti net einant pasivaikščioti: rinkti šakas, klausytis paukščių balsų ir kt. Vakarais būtina su vaiku kalbėtis apie praėjusią dieną, kreipti dėmesį į geras emocijas. Kūrybingumui augti sąlygos gali būti vidinės (noras žaisti), bet tai gali paskatinti ir aplinka. Labai svarbu priimti vaiką tokį, koks jis yra, akcentuoti ne rezultatą (tarkime, gražų piešinį), bet patį procesą (malonumą, patirtą piešiant). Man įstrigo žodžiai, kad, kai vaikas nuobodžiauja, nereikėtų siūlyti veiklos idėjų, tegul jis jų ieško savyje (o kaip dažnai, vaikui bibliotekoje nuobodžiaujant, jau siūlydavau kartu paskaityti knygą…). Pasakos ypač svarbios augančio vaiko vaizduotės lavinimui, vertybių skalės, žodyno formavimui. Jaunesniojo amžiaus vaikams, autorės nuomone, geriau rinktis nesudėtingas gyvulines, vėliau formulines pasakas, o stebuklines palikti vyresniam amžiui. Lektorė nerekomendavo palikti vieno vaiko klausytis CD pasakų. Jos nuomone, klausantis pasakos, šalia turėtų būti suaugęs žmogus, kad mažylis galėtų pasikalbėti, pasitikslinti, išsiaiškinti kilusius klausimus. Renkantis pasaką svarbu, kad ji baigtųsi laimingai.
Tą pačią dieną, po kelių valandų, tęsdami paskaitos temą, rinkomės į pasakų skaitymo vakarą šeimai, kurio metu teatralizuotai pristatyta Kristinos Savickytės knyga „Kuriame pasaką“. Autorė prisistatė esanti ir aktorė, o aktoriaus pagrindinė darbo priemonė yra balsas ir kūnas, todėl pakvietė susirinkusiuosius atlikti balso, kūno lavinimo pratimus, ką ir maži, ir dideli susirinkusieji entuziastingai ir linksmai, besiklausydami aktorės improvizuotų trumpų pasakėlių, darė. Vėliau, sekant formulinę pasaką su dainuojamais intarpais, visi išgirdo prodainiu tariamus savo ir kitų vardus. Tad K. Savickytės knygos „Kuriame pasaką“ sutiktuvės ir buvo dar vienos pasakos kūrimas…
Buvo miela stebėti mažuosius, besišypsančias mamas, smagu pajusti savo kūną, mokytis rasti pasaką įvairiuose kasdieniuose dalykuose. Ir paskaita – diskusija, ir nuotaikingas pasakų vakaras kasdienybę nuspalvino magišku buvimo kartu džiaugsmu, stebuklingu, vaiskiu atradimų ir kūrybiškumo lavinimo polėkiu.
Nijolė Raiskienė
Vaikų ir jaunimo aptarnavimo skyriaus vedėja

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.