Vydūnas – buvo ir bus aktualus

2018-ieji Seimo paskelbti Vydūno metais. Minint rašytojo, publicisto, visuomenės veikėjo, erudito 150-ąsias gimimo metines, jo garbei Lietuvoje vyko įvairūs renginiai. Lapkričio 21 d. Vilhelmo Storosto -Vydūno atminimą pagerbė Birštono vienkiemio ir Birštono kurorto bendruomenės kartu su Vydūno draugijos Kauno skyriumi. Prasmingas jų bendradarbiavimo rezultatas – Vydūnui skirtas vakaras, kuriame Vienkiemio bendruomenės teatras parodė publicistinį vaidinimą „Kalboje – tautos stiprybė“, o renginio svečias – Vydūno draugijos pirmininko pavaduotojas gydytojas Juozas Šidiškis skaitė paskaitą tema „Vydūnas apie sveikatą“. Susirinkusieji galėjo įsigyti Vydūno parašytų ir naujai išleistų jo knygų bei 2018 m. pasirodžiusią išsamią Vacio Bagdonavičiaus ir Aušros Martišiūtės – Linartienės monografiją apie Vydūną.

Intelektualas, kai kurių mokslininkų neretai prilyginamas didiems mąstytojams R. Tagorei ir M. Gandžiui. Filosofijos mokslų garbės daktaras, kurio kandidatūrą 1940 m. svarstyta pristatyti Nobelio premijai, tačiau nespėta dėl įtemptos tarptautinės situacijos. Švietėjas, domėjęsis senosiomis kultūromis, studijavęs Pitagoro, Sakrato, Platono ir kitų darbus, gilinęsis į senuosius indų šventraščius Vedas ir Upanišadas, o tai, ką suvokęs, perkėlęs į savo filosofinius darbus, iš kurių bene svarbiausias traktatas – „Sąmonė“ (1936 m.). Kuo šiandien vėl aktualus Vydūnas?
Į šį klausimą Vydūno draugijos vicepirmininkas Juozas Šidiškis atsakė klausimu: „Sakykit, ar reikalinga amžių išmintis? Vydūnas buvo tas žmogus, kuris amžių išmintį perleido per save ir savo raštuose perteikė lietuviams ir tautai. Nepriklausomai nuo gyvenamojo laikmečio ji išlieka aktuali. Juk Vydūnas kalbėjo apie vertybes, kurios, siekiant gyventi visavertiškai, tinka ir žmogui, ir tautai. Būtent tautos budinimui Vydūnas skyrė itin didelį dėmesį.“
Mažojoje Lietuvoje, Šilutės apskrityje, 1868 m. kovo 22 d. gimęs Vilhelmas Storostas – Vydūnas niekados nėra lankęsis Birštone, bet jis artimai bendravo su Birštonui svarbiu Juozu Tumu Vaižgantu ir kitomis šviesiomis to meto asmenybėmis, kurių rūpestis buvo išsaugoti dvasines tautos vertybes, lietuvių kalbą, neleisti nutausti jaunajai kartai, aktyvinti nacionalinę savimonę.
Vydūnietis Juozas Šidiškis pasistengė per trumpą laiką kuo plačiau nušviesti Vydūno gyvenimo faktus, kultūrinę veiklą ir pristatyti jo sąmoningumo bei dorovės principus. Doc. dr. J.Šidiškis – pagal profesiją yra gydytojas, žinomas neurochirurgas, todėl savo pranešime jis nemažai dėmesio skyrė Vydūno praktikuotai sveikai gyvensenai ir sveikatos filosofijai. Jos esmė – vidinės darnos, dvasios jėgos ir realių gyvenimo būdo pokyčių dėka galima stiprinti organizmo gynybines galias.
Dar būdamas 20 -ties Vydūnas susirgo plaučių džiova, tuomet ši liga buvo nepagydoma. Tačiau nugalėjo didelis noras gyventi ir nuveikti kažką prasmingo. Vyras pradėjo daryti kvėpavimo pratimus, užsiėmė meditacija, joga, atsisakė valgyti mėsą ir pasveiko. Jo patirtimis paremta knyga „Asmenybė ir sveikata“ pelnytai gali būti laikoma pirmąja lietuviška savipagalbos ir populiariosios psichologijos knyga.
J.Šidiškis pasakojo ir apie 1988 m. Vilniuje ir Kaune atkurtos Vydūno draugijos narių pastangas įamžinti Vydūno atminimą, nešti jo idėjas visuomenei, rūpintis jos švietimu, dvasiniu tobulėjimu bei ugdymu.
Vydūniečiai organizuoja Vydūno sukakčių paminėjimus, kitus švietėjiškus renginius, paskaitas, parodas, rūpinasi jo raštų leidimu, atminimo įamžinimu ir idėjų sklaida tarp jaunimo. Vienas iš pagarbos Vydūnui ženklų – jo palaikų pargabenimas iš Detmoldo (Vokietija) ir perlaidojimas Bitėnuose 1991 m. Prie draugijos veiklos, garsinant Vydūną, prisideda muziejai, bibliotekos, mokyklos, universitetai, visuomeninės organizacijos.
Todėl svečias dėkojo Birštono kurorto ir Vienkiemio bendruomenių pirmininkams Alinai Jaskūnienei ir Vytui Kederiui už šį prasmingą renginį, už tai, kad humanisto Vydūno palikimas tapo prieinamas ir birštoniečiams. Beje, šio renginio idėja gimė tuomet, kai gerb. Juozas radijo laidoje išgirdo Birštono viešosios bibliotekos direktorės A.Jaskūnienės pasakojimą apie Siponyse vykusį skaitymų vakarą Vydūnui (iš renginių ciklo „Po vasaros žvaigždėtu dangumi“) ir paskambino direktorei, pasiūlydamas Vydūno draugijos paramą.
Prie bendro renginio koncepcijos prisidėjo ir Vienkiemio bendruomenės teatro režisierė Beata Klimavičienė bei aktoriai mėgėjai, birštoniečiams pristatę mėgėjiškų teatrų šventėje – apžiūroje „Atspindžiai“ gerai įvertintą vaidinimą „Kalboje – tautos stiprybė“, kuris taip tiksliai atspindi ir pačiam Vydūnui svarbius dalykus.
Aktorių lūpose nuskambėjo Lietuvos šviesuolių – V.Kudirkos, J.Basanavičiaus, Maironio, Just. Marcinkevičiaus ir kitų – mintys, pakylėjančios tautinę savimonę ir dvasią. Spektaklyje tarsi kreipiamasi į tautą, į žiūrovus su prašymu ir palinkėjimu – perduoti savo vaikams ir vaikų vaikams tai, ką proseneliai taip puoselėjo – kalbą, ir toliau auginti pasėtą lietuviškumo sėklą.
Dalė Lazauskienė