Knyga ir prakalbina, ir gydo

Skaitymas ir knyga – neatsiejami daugelio žmonių laisvalaikio palydovai. Tačiau knyga naudojama ir norint padėti žmonėms išspręsti savo problemas. Apie tai buvo daug kalbama ir biblioterapijos konferencijoje „Knyga gali prakalbinti ir gydyti“, vykusioje Birštono kurhauze.

Lietuvos biblioterapijos asociacija vienija mylinčius kalbą, literatūrą, norinčius plėsti biblioterapijos paslaugų prieinamumą. Tai – pirmoji oficialiai registruota organizacija, kuri rūpinasi literatūros panaudojimu žmonių sveikatai gerinti.
Susirinkusius į konferenciją pasveikino Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė:
– Smagu, kad jau ketvirtoji biblioterapijos konferencija organizuojama Birštone. Sveikinu visus, kuriems knyga, bendravimas yra svarbiausi dalykai gyvenime. Ir aš, kai noriu pailsėti, dažnai skaitau knygą. Malonu, jog pastebite, kaip mes keičiamės dėl jūsų, dėl birštoniečių, visų, kurie atvyksta į Birštoną atgauti, sukaupti jėgų. Linkiu daugiau aukso spalvos, optimizmo, žingeidumo, dėkoju Alinai, bibliotekos direktorei, kuri yra tarsi varikliukas, įdeda daug darbo ir širdies. Ačiū jums, atvykusiems į patį nuostabiausią rudenišką kurortą.
– Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių tiki gydančia knygos galia. Linkiu įdomių diskusijų, gražaus laiko auksinėmis spalvomis pasipuošusiame Birštone. Džiugu, kad visada jaučiame kurorto merės pagalbą. Šią konferenciją parėmė ir LR Kultūros ministerija, – sveikindama į konferenciją susirinkusius įvairių specialybių žmones, kalbėjo Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.
– Jaučiuosi sava, atėjusi į bendraminčių būrį. Biblioterapijos konferencijos sukūrė ne tik oficialią asociaciją, bet ir mėgstančių biblioterapiją žmonių bendruomenę, – tikino drauge su gerbiama Alina konferenciją moderavusi prof. dr. Daiva Janavičienė.
LR Kultūros ministerijos atstovė Gražina Lamanauskienė vylėsi, jog pranešimai suteiks impulsą naujoms veikloms. „Žaviuosi didžiule gerbiamos Birštono merės pagalba“, – sakė viešnia.
Kauno apskrities viešosios bibliotekos direktorė Asta Naudžiūnienė pasidžiaugė gražiu bendradarbiavimu su organizacine komanda. Ji vylėsi, kad naujų minčių savyje atras ir konferencijoje dalyvaujantys nevyriausybinių organizacijų nariai, taip pat pasisemti terapijos gražiausiame Lietuvos kurorte atvykę svečiai iš Punsko valsčiaus.
Po sveikinimų menų terapijos magistrė, muzikos terapeutė Diana Gečė intuityviajam muzikavimui skirtu instrumentu skelbė konferencijos pradžią.
Pirmoji pranešėja Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narė, prof. dr. D. Janavičienė pasidalijo patirtimi apie tinklaraščio „Biblioterapija“ vedimą. Pasak jos, tai yra neblogas būdas ir bibliotekoms užsiimti skaitymo rekomendacijomis.
Kai tikslas – skaityti ir rašyti – ne dėl rezultato, o kai norisi, kai knygą pradedi glostyti, o žodžius, raides, jų junginius rašyti, nes patinka, kaip nepamesti proceso, kalbėjo egzistencinės krypties psichoterapeutas Timas Petraitis.
Apie savo gyvenimo patirtį bei onkologinėmis ligomis sergančių žmonių prasmės paieškas biblioterapijoje, pranešime „Biblio ir logo terapija onkologinės ligos kelyje“ kalbėjo VšĮ Šv. Pranciškaus onkologijos centro direktorė Aldona Kerpytė. Šio centro komunikacijos specialistė Nijolė Raudytė, cituodama ligonės įrašą, priminė, koks svarbus terapinio žodžio poveikis onkologiniams ligoniams, ir ką žmonės patiria, išgirdę diagnozę „vėžys“: „Onkologiniai ligoniai dalyvavo biblioterapijos užsiėmimuose, paskatinti tiksliau suvokti save, sukaupti jėgas tolesniam sveikimui… Ypač svarbu dvasinių problemų sprendimas. Knyga gali tapti pagalbininku, tuomet atsiranda ir stabilesnė būsena, nebebijoma žodžio „vėžys“, atsiranda viltis, pasitikėjimas. „Pamokantys tekstai, jog gyventi reikia „čia ir dabar“, padėjo atrasti atsakymus ir įveikti nerimą“.
Lietuvos biblioterapijos asociacijos valdybos narė, Šiaulių profesinio rengimo centro lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, metodininkė Branguolė Šimkūnienė skaitė pranešimą tema „NETEKTIES PALIESTIEMS arba kaip gyventi ramybėje“, kuriame akcentavo tai, kad mūsų visuomenėje vis dar atsitinka taip, kad, susidūrus su mirtimi, šalia nelieka ir draugų. Štai tuomet gali padėti biblioterapeutas. Mokytoja skatino rašyti sielvarto dienoraštį, rašyti prisiminimus, epizodus, kol jie ryškūs. Galima skaityti Tėvo Stanislovo „Širdies maldą“, knygas „Paguodos žodžiai“, „Eiki ramybėje“ ir kitas, kol galėsite pasakyti: „Galiu šypsotis, prisimindama man brangius žmones“…
Apie skaitymo patirtis ir tai, ko priklausomų asmenų istorijose ieškojo menininkai, mintimis dalinosi VDU filosofijos doktorantas, dirbęs Vilniaus arkivyskupijos Carito „Aš Esu“ bendruomenėje Vidas Dusevičius. Didelio susidomėjimo sulaukė ir jų darbų paroda.
Po pirmosios pranešimų skaitymų dalies sekė patyriminiai užsiėmimai, kuriuos vedė klinikinės psichologės Veronika Mudėnaitė – Savickienė ir Raminta Seniūnaitė – Ramanauskienė – poetė, poezijos terapeutė, gydytoja psichiatrė, Klaipėdos universiteto doc. Jūratė Sučylaitė, menų terapijos magistrė, muzikos terapeutė Diana Gečė.
Antroje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Lietuvos medicinos bibliotekos informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė ir Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Daiva Škirkaitė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos komunikacijos specialistė Agnė Norkutė, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė Agnė Pranckutė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė dr. Rasa Januševičienė ir Informacijos išteklių centro vadovė Dalia Balčytytė. Pranešėjos dalinosi savo pastebėjimais ir įžvalgomis apie literatūros poveikį mąstymui, pojūčių terapiją, sensorinius skaitymus ir skaitymo pievelių patirtis.
Birštono viešosios bibliotekos direktorės Alinos Jaskūnienės nuomone, kartu su Kauno viešąja biblioteka organizuota konferencija pasiekė tikslą ir buvo naudinga visiems jos dalyviams.
Palma Pugačiauskaitė