Nepaprastas susitikimas su Tomu Venclova ir jo poezija

Rugpjūčio 30 -ąją Birštono kurhauze nuvilnijo paskutinis projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum, Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ vakaras, kuriame dalyvavo tarptautinio masto poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto (JAV) profesorius emeritas Tomas Venclova, aktorius Andrius Bialobžeskis ir fleitininkė Augustė Janatjeva.

Tomas Venclova sakė, kad jam ir jo žmonai Birštonas paliko didelį įspūdį. Pasak rašytojo, jei nežinotų, jog yra Lietuvoje, manytų esąs kuriame nors iš Šveicarijos ar Prancūzijos kurortų.

Vakarą pradėjęs aktorius Andrius Bialobžeskis pasidžiaugė, kad Birštonas sugeba kitaip, originaliai intriguoti savo vasarą ir pakviesdamas prisiliesti prie magiško poezijos plevenimo, eilėraščiais bėgo per poeto kūrybos metus. Tomo Venclovos poezija – nepaprasta ir intelektualiąja, ir emocine prasme. Ne veltui literatūrologai jį vadina ištisu kūrybos žemynu. Vakaro metu buvo skaityta poezija iš knygos „Visi eilėraščiai“, kurią galite pasiskolinti Birštono viešojoje bibliotekoje. Ji unikali tuo, kad autorius skaitytoją veda į savo tirštą prasmių poezijos pasaulį, atskleisdamas eilių atsiradimo aplinkybes, paryškindamas užuominas.
Po minkštų fleitos garsų ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio švelniai skaitomos poezijos sinergijos, klausytojai galėjo išgirsti patį Tomą Venclovą skaitant eiles, užduoti klausimus poetui, nes, kaip pastebėjo svečias, susitikimas būna nevykęs, jei nieko neklausiama. Pirmiausia diskutuota apie 2010 m. publikuotą Tomo Venclovos straipsnį „Aš dūstu“. Klausta, kaip jį rašytų dabar. Į tai Tomas Venclova atsakė, kad straipsnyje pasisakoma prieš norą gyventi uždaroje valstybėje, todėl teigiamai vertina šiandieninį Lietuvos atvirumą, ėjimą į Europą. Dabartiniu supratimu straipsnį rašytų kitaip, švelniau. Kitas klausytojas domėjosi, kaip kito autoriaus poezija bėgant metams. Poetas sakė, parašęs labai daug eilėraščių, tačiau, jo vertinimu, tinkami spausdinimui – 233. Pasak T.Venclovos, jaunystėje kūrybai turėjo įtakos kiti poetai. Anksčiau stipriau laikėsi eiliuotų eilių sandaros, dabar pereina prie laisvųjų, epinių, nes jos – aiškesnės, suprantamesnės, mažiau sentimentalios. Žinoma, kad rašytojas daug aktyviai keliauja, todėl buvo įdomu išgirsti, kokia šalis ar miestas labiausiai įkvepia kurti. Tomas Venclova sakė rašąs tik apie tai, kas sujaudina. Jam brangiausia Lietuva, nes tai yra jo šaknys, tačiau poetas pabrėžė, kad jam nesvarbu, iš kokios šalies ar rasės yra žmogus. Jei, pavyzdžiui, ir kitataučiui Lietuva – brangiausia, jis gali vadintis lietuviu. Pačiam autoriui, be Lietuvos, dar artima Italija, ypač mažieji miesteliai šiaurės Italijoje. Tomas Venclova pasidžiaugė Birštono grožiu ir prisipažino, kad jei nežinotų, jog yra Lietuvoje, manytų esąs kuriame nors iš Šveicarijos ar Prancūzijos kurortų.
Vakaras tęsėsi net dvi valandas, tačiau prabėgo greitai, kaip pati vasara, ir mūsų projektas. Renginyje dalyvavusi Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė šiltai, nestokodama gražių žodžių padėkojo vakaro svečiui už išskirtinį ir unikalų vakarą, gražius žodžius Birštonui. Bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pasidžiaugė savo komanda, partneriais ir padėkojo visiems dalyvavusiems, kad ėjo į organizuojamus pasimatymus su proza, poezija, muzika ir asmenybėmis.
Kitą dieną po renginio poetas su žmona Tatjana Milovidova – Venclova svečiavosi bibliotekoje ir jaukiai, betarpiškai bendravo su darbuotojais. Simboliška, kad tai nutiko paskutinę vasaros dieną, kartu su paskutine oficialia projekto pabaigos diena. Tikime, kad tai geras ženklas ir kad kitais metais savo skaitytojams bei miesto svečiams taip pat galėsime padovanoti dar vieną nepakartojamą literatūrinę vasarą.
Ledina Tamošiūnienė
Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, LR kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė.

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *