„Moravskio niekada negali būti per daug…“

Jau keturioliktą kartą Birštono viešoji biblioteka kartu su Birštono savivaldybe, verslininkų Baranauskų šeima ir „Gyvenimo“ redakcija pakvietė į iškilaus mūsų krašto žmogaus, vieno ryškiausių XIX a. memuaristų, rašytojo, gydytojo Stanislovo Moravskio skaitymus. Džiugu, kad mūsų susirenka vis daugiau, kad daugėja žmonių, besidominčių Moravskio kūryba.


Dauguma skaitymų vyko gimtojoje St. Moravskio Ustronėje (Jundeliškėse), rinkomės ir Nemajūnuose, kur yra šio šviesuolio Amžinojo poilsio vieta, o šį kartą buvome susibūrę Birštono kurhauze.
Kaip sakė vakarą pradėjusi St. Moravskio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtoja hum. m. dr. Reda Griškaitė, per tuos metus buvo apkalbėta ir asmeninė, ir kūrybinė Moravskio biografija. Skaitėme Ustronės atsiskyrėlio tekstus, džiaugėmės tų tekstų vertimais į lietuvių kalbą. Kartu su Moravskiu ir juokėmės, ir liūdėjome. Tačiau aiškiai suvokėme – Moravskio niekada negali būti per daug, nes jo kūryba tiesiog saujomis žarsto mums vis naujas temas – pradedant medicina ir šio krašto dvarų gyvenimu, baigiant muzika ir gėlėmis. Kartais tas temas padiktuodavo naujos knygos, kartais – svarbių istorinių įvykių metinės. Štai pernai kartu su Moravskiu pačioje Ustronėje minėjome 200- ąsias Filomatų draugijos įkūrimo metines, ir kartu su Moravskiu aiškinomės tos gražios – gal net pačios gražiausios, jeigu būtų paskelbtas ir toks grožio konkursas – mūsų kartos idealus.
Šie, jubiliejiniai Lietuvai metai, pasiūlė ir šių, keturioliktųjų skaitymų temą – kalbėjome apie patriotizmą Moravskio kūryboje. Ir ne tik Moravskio, bet ir jo Vilniaus atsiminimuose ryškiai nupieštuose poetų Antano Goreckio (1787 – 1861) ir Tomo Zano (1796 – 1855) paveiksluose. Hum. m. dr. Brigitos Speičytės nuomone, A. Goreckį tiesiog galima vadinti ir žodžio laisvės poetu. Na, o T. Zano, kaip ir jo bičiulių likimas simbolizuoja visos Lietuvos to meto jaunuomenės kartos lemtį Rusijos imperijoje – kartos, kuri gimė ir užaugo po Respublikos žlugimo, turėjo didelių kūrybinių, intelektualinių, galiausiai politinių aspiracijų. T. Zano karta patriotizmo sampratai suteikė naujų akcentų: jiems patriotizmas buvo neatsiejamas nuo autentiško žmogaus gyvenimo, nuo buvimo tokiu, koks esi, ir galimybės savo individualybę laisvai atskleisti kartu su kitais.
Kiek dar pasirodo nedaug mes žinome apie tas kitas kartas, stačiusias Lietuvos valstybingumo istorijos pamatus ir nutiesusias tiltus į Valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejų. Ačiū St. Moravskiui ir skaitymų pranešėjoms Redai Griškaitei ir Brigitai Speičytei, atvertusioms įdomius ir labai svarbius mūsų istorijos puslapius.
Mokslininkių mintis dar papildė ir aktoriaus Andriaus Bialobžeskio skaitomos ištraukos iš St. Moravskio raštų bei įspūdingai nuskambėjęs jo perskaitytas A. Goreckio eilėraštis – Himnas Dievui prašant išsaugoti laisvę.
Vakaro metu taip pat buvo ir muzikos bei dainų. Jas dovanojo Birštono vasaros menų akademijos dalyviai. O vakaras baigėsi Jundeliškėse, kaipgi be pasisveikinimo su Verkne, liepomis ir St. Moravskio taip mėgtais jurginais…
Ramutė Šimukauskaitė

Rubrikoje Kultūra. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *