Komitetuose – diskusijos, Taryboje – sprendimai

Ar atsivers „Birštono vartai“?
Praėjusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje bene didžiausio vietos politikų dėmesio sulaukė ateities projekto „Birštono vartai“ koncepcijos pristatymas.
Ją pristačiusių Vilniaus Gedimino technikos universiteto pofesoriaus doc. dr. Gintaro Stauskio ir UAB „Plėtros projektai“ konsultantės Rasos Ražanskienės teigimu, šio projekto siūlymai gimė išanalizavus šiandieninę Birštono situaciją ir galvojant apie ateitį. Pasak prof. Stauskio, pats metas Birštonui pasimatuoti savo rūbą ir pagalvoti, kuo norima tapti: tik tylos kultūrą puoselėjančiu sanatoriniu kurortu ir vyresnio amžiaus žmonių gyvenamąja vieta ar ir miestu, kuriame taip pat būtų sudarytos sąlygos kurtis bei dirbti ir jauniems žmonėms? Taigi pagal pateiktą koncepciją, Birštono plėtros strategijoje numatytoje teritorijoje – 2,9 ha žemės sklype – turėtų atsirasti 500 darbo vietų biurų kompleksas, įrengtos 100 vietų gyvenamosios patalpos, per 300 stovėjimo vietų automobilių, kuriais šiandien užgrūstas miesto centras, aikštelė. Minėtoje teritorijoje taip pat savo vietą rastų ir nedideli, bet labai reikalingi paslaugų bei pramogų centrai. Koncepcijos kūrėjų tvirtinimu, šie sprendimai padėtų pritraukti į Birštoną jaunimą, verslą su aukšta pridėtine verte ir taip padidintų kurorto konkurencingumą.
– Birštonui reikia didesnių atlyginimų, o juos gali sukurti tik verslas, – sakė G. Stauskis.
Ir profesoriaus, ir R. Ražanskienės bei kitų prie koncepcijos rengimo prisidėjusių specialistų manymu, savivaldybei būtų tikslingiau minimą plotą išnuomoti nei parduoti. Taip išlieka kontrolės ir viešojo intereso gynimo galimybė. Būtent dėl viešojo intereso gynimo, išklausę informaciją, atrodo, ir buvo labiausiai sunerimę kai kurie Tarybos nariai.
Stanislovo Martinaičio nuomone, aukšti biurų pastatai sudarkys pačią dėkingiausią Birštono erdvę, ir kurortas praras savo turtą – tylą, tad projektą, pasak jo, geriau stumti tolyn, Prienų link. Juozui Aleksandravičiui abejonių kėlė tai, kad neatskirtos sąvokos „miestas“ ir „kurortas“. Jam taip pat rūpėjo žinoti, ar koncepcijos rengėjai pagalvojo apie tai, kur gyvens tie 500 biurų darbuotojų.
Darių Šeškevičių domino, kokią konkrečią užduotį buvo gavę koncepcijos kūrimo autoriai, o Jurgita Šeržentienė kėlė klausimą dėl disproporcijos tarp numatomų darbo vietų ir gyvenamųjų patalpų.
Taigi ir pranešėjams, ir Birštono savivaldybės merei Nijolei Dirginčienei teko atsakyti ne į vieną klausimą, kurių, matyt, pristatant projektą visuomenei, kils dar daugiau. Koncepcijos rengėjai taip pat siūlė daugiau dėmesio skirti aktyvioms diskusijoms, reklamai, viešinimui ir sklypo nuomos konkurso skaidrumui. Tačiau akivaizdu, kad iki konkurso paskelbimo dar laukia ilgas kelias, bet juo, kaip tvirtino merė N. Dirginčienė, eiti būtina.

Neramina didėjanti biokuro kaina
UAB „Birštono šiluma“ direktorius Gintaras Verseckas, pristatydamas įmonės veiklos ataskaitą už 2017 metus, atkreipė dėmesį į tai, kad biržoje pradėjo augti biokuro kaina. Tad ir Birštone, kuriame net 83 proc. šilumos energijos pagaminama kūrenant biokurą, gali kiek didėti šilumos kaina visiems vartotojams: ir gyventojams, ir įmonėms bei įstaigoms. Tarp įmonių didžiausi šilumos vartotojai yra „Eglės“, „Versmės“ bei „Tulpės“ sanatorijos ir „Vytautas mineral“ SPA.

Daugiau bendrų projektų – su lenkais
Posėdyje Tarybos nariai pritarė ir Birštono savivaldybės strateginiam 2018 – 2020 metų veiklos planui, sudarytam atsižvelgiant į asignavimų valdytojus, planuojamą lėšų poreikį, numatomus finansavimo šaltinius, t.y., į 2018 metų savivaldybės biudžetą, taip pat žmogiškuosius išteklius. Plane – Savivaldybės funkcijų įgyvendinimo, Švietimo veiklos, Kultūros ir sporto puoselėjimo veiklos, Visuomenės sveikatos stiprinimo, Socialinės paramos ir paslaugų teikimo, Savivaldybės infrastruktūros objektų priežiūros ir modernizavimo, Turizmo skatinimo, rekreacijos ir verslo vystymo veiklos ir Urbanistinės plėtros programos.
Tarybos nariai buvo vieningi ir balsuodami priimant sprendimus dėl dalyvavimo bendruose tarptautinio bendradarbiavimo projektuose. Buvo pritarta projekto „Kartu saugome gamtos išteklius“ su Lenkijos Elko apskrities valsčiaus administracija rengimui ir Birštono savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis. Šio projekto tikslas – prisidėti prie gamtos išteklių tausojimo, mokymo įstaigose diegiant energijos taupymo priemones ir ugdant vaikų, jaunimo, gyventojų įpročius atliekų rūšiavimo srityje. Įgyvendinant projektą, bus modernizuojama švietimo įstaigų infrastruktūra, Birštono savivaldybės gyventojams bus sudaromos palankesnės sąlygos mokytis visą gyvenimą,
Įgyvendinant projektą „Ikimokyklinio ugdymo paslaugos be sienų“ su Lenkijos Koryčino valsčiaus administracija, bus skatinamas pasienio regiono savivaldybių bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimas, gerinamos tiekiamos paslaugos. Laimėjus projektų konkursą ir pasirašius finansavimo sutartį su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, projekto įgyvendinimo metu Birštono vienkiemio darželio – mokyklos pastate numatoma diegti energijos taupymo priemones – šiltinti stogą, sienas, šiltinti perdangas, tvarkyti langus, duris, inžinerines sistemas. Projekto partneriai numato organizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų kvalifikacijos kėlimo mainus.
Taryba pritarė ir kitam bendram su Koryčino savivaldybe rengiamam projektui – Birštono savivaldybės administracijos dalyvavimui partnerio teisėmis bendrame tarptautinio bendradarbiavimo projekte „Kultūros parkų maršrutas – naujas pasienio regiono kultūros paveldo turizmo produktas ir kryptys“. Projekto tikslas – sukurti turistinį maršrutą pasienio regione kultūros ir gamtos paveldo srityje, pasienio regiono gamtos ir kultūros paveldo objektus tausojančią infrastruktūrą, užtikrinti efektyvų objektų panaudojimą darniam turizmui. Projektas atitinka ir Birštono savivaldybės 2013 – 2020 m. strateginio plėtros plano prioritetus bei tikslus: atkurti istorinį Vytauto parką ir pritaikyti kultūros ir turizmo poreikiams, plėtoti turistinį potencialą, didinti kurortinių paslaugų įvairovę, plėtoti dalykinį ir kultūrinį turizmą.
Buvo pritarta ir bendro tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Pasienio regiono partnerystės stiprinimas senėjimo ir socialinių paslaugų srityse su Pagėgių savivaldybės bei Lenkijos Punsko valsčiaus administracijomis ir Lenkijos Seinų savivaldybės sveikatos priežiūros centru rengimui. Įgyvendinus šį projektą, bus siekiama didinti sveikatos priežiūros, ligonių priežiūros, slaugos bei sveikatinimo srityje dirbančiųjų asmenų kvalifikaciją, stiprinti darbuotojų gebėjimus, gerinant darbo sąlygas ir sukuriant infrastruktūrą. Taip pat bendradarbiaujant su vietos valdžios atstovais, nevyriausybinėmis organizacijomis, socialiniais partneriais, bus keičiamasi gerąja patirtimi.
Pritarta bendro tarptautinio bendradarbiavimo projekto „Kultūros paveldo pritaikymas kultūriniam turizmui“ su Lenkijos Elko apskrities valsčiaus administracija rengimui.
Birštono savivaldybės administracija taip pat pasirengusi partnerio teisėmis dalyvauti bendrame tarptautinio bendradarbiavimo projekte „Žaliųjų“ ir „mėlynųjų“ kelių jungtys gamtos paveldo teritorijose“ su Elko apskrities (Lenkija) administracija. Šiuo projektu bus siekiama skatinti turizmo plėtrą, rekonstruoti seną Žvėrinčiaus miško dviračių – pėsčiųjų taką, įrengti pantonines prieplaukas Nemuno upėje, Birštono miesto teritorijoje, siekiant didinti ir sausumos, ir vandens turistų skaičių kurorte bei keistis gerąja patirtimi su projekto partneriu. Taryboje bendradarbiavimui pritarta.

J. Basanavičiaus aikštėje neliks prekybos ir paslaugų teikimo vietų
Pagal posėdyje patvirtintą laikinųjų prekybos, paslaugų teikimo vietų Birštono mieste schemą, J. Basanavičiaus aikštėje neliks prekybos bei paslaugų teikimo vietų. Dabar aikštėje veikusiam dviračių nuomos punktui paskirta vieta automobilių stovėjimo aikštelėje Jaunimo ir Žvėrinčiaus gatvių sankirtoje.
Pasikeitę nuomonėmis Tarybos nariai pritarė prekybai meno dirbiniais prie „Tulpės“ sanatorijos ir Birštono centriniame parke, riedučių ir riedlenčių aikštelėje – mobiliai prekybos vietai (stilizuotos karietos).

J. Kazlausko premija – latvių mokslininkui
Lietuvos valstybės atkūrimo 100 -mečio proga, Taryba pritarė sprendimui skirti kalbininko Jono Kazlausko 1000 eurų vertės premiją Latvijos ir Stokholmo universitetų prof. habil. dr. Pėteriui Vanagui (lat. Pēteris Vanags). Jo kandidatūrą pasiūlė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra, įvertindama P. Vanago darbus baltų filologijos, tekstologijos ir kalbotyros istorijos srityse. Prof. habil. dr. P. Vanagas yra studijavęs Latvijos ir Vilniaus universitetuose, kur įgijo baltistinį filologinį išsilavinimą, moka visas tris baltų kalbas. Vilniaus universitete apsigynė daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą.
Dauguma Tarybos narių pritarė parengtam sprendimo projektui, kad į naujai steigiamą Kauno regiono kultūros tarybą būtų deleguota Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė.
Parengė
Ramutė Šimukauskaitė