„Žodžiai tie patys, o prasmė vis gilesnė…“

2018 -ieji paskelbti Vydūno metais, todėl ir projekto „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ organizatoriai – Birštono viešosios bibliotekos darbuotojai – vieną iš vakarų skyrė būtent šio filosofo, rašytojo, publicisto, kultūros veikėjo, sveikos gyvensenos propaguotojo gyvenimui ir kūrybai prisiminti. Vakaras vyko Siponyse, buvusios mokyklos kieme, medžių apsuptyje – tokioje aplinkoje, kuri buvo artima pačiam humanistui. Ir dar, kadangi vakaras vyko beveik Joninių išvakarėse, buvo ir daug žolynų, gėlių…
Aktorių Rimanto Bagdzevičiaus ir Jūratės Vilūnaitės su meile ir pagarba paruošta programa nepaliko abejingų, o ansamblio „Kadujo“ (vadovė Laura Lukenskienė) atliekamos Vydūno giesmės dalyvius sujungė neregimais tautiškumo saitais. Vakaro metu aktoriai skaitė Vydūno raštus, publicistikos tekstus, kalbančius apie darbą Lietuvai, dainas, liaudies meną. Buvo prisiminti ir jo surinkti žymių vokiečių rašytojų, mokslininkų pasisakymai apie lietuvius, kur šie giriami už gerą, dorą būdą.
Dar XVII a. raštuose atreiptas dėmesys į lietuvių tvarkingumą, stebimasi tuo, kad jie prieš valgį prausiasi. Manyta, kad tai paveldėta dar iš Nadruvių. XIX a. raštuose pastebima, kad tose vietose, kur gyvena išimtinai lietuviai, mažiau nusikaltimų ir net nesantuokinių vaikų, o štai ten, kur yra vokiečių su savo smuklėmis, nesantuokinių vaikų 9-10 kartų daugiau, o ir lietuviai tose vietovėse skurdesni. Giriamas lietuvių noras padėti į bėdą pakliuvusiems, nepaisant jų tautybės. Buvo gera tiek gražių žodžių girdėti apie savo šaknis, savo gyvybės šaltinį. Buvo gera didžiuotis savo protėviais, bet kartu šiek tiek apėmė ir liūdesys.
Gaila, kad tokia šviesi asmenybė, kaip Vydūnas, tiek mažai žinoma ir vertinama, kaip turėtų būti. Juk Vydūnas buvo taip arti Nobelio premijos. Jei tik politinė situacija būtų buvusi kita, gal ir mes dažniau būtume vartę jo tekstus, būtume šviesesni, vienam kitam atlaidesni, labiau mylėtume save, savo tautą, o gal net būtume sveikiausi Europoje, nes pats Vydūnas sirgo tais laikais sunkia liga – tuberkulioze, kuri nustatyta dar jaunystėje, tačiau išgyveno iki 84 metų.
Gaila, kad vis ieškome užsienio autorių savipagalbos ir motyvacinių knygų, kai turime savo tautos dvasinį mokytoją. Ir dėl vertimo kokybės nereikia nerimauti, nes, kaip Vydūnas teigia, kalba yra svarbiausia charakterio ugdymo priemonė, todėl kiekvienas žodis apgalvotas, harmoningai skambantis sakinyje, tekste, skaitytojo galvoje ir širdyje. Aktorius R. Bagdzevičius gražiai pastebėjo: „Vydūno tekstai, rodos, vis apie tą patį, ta pačia forma, bet čia kaip maldoje – žodžiai tie patys, o prasmė vis gilėja“.
Mažai žinančiųjų, kad Vydūną galima laikyti Dainų švenčių Lietuvoje pradininku. Būtent jis pradėjo visus kviesti į dainų vakarus ant Medvėgalio kalno. Sakoma, kad dainų mylėtojai jį užnešdavo ant viršukalnės, nuo kurios plačiai pasklisdavo dainos. Vydūnas – ir Joninių šventės pradininkas. Tad gražiai sutapus vakaro datai, buvo pasveikinti visi renginyje dalyvavę Jonai ir Janina. Ansamblis „Kadujo“ pakvietė į tradicinį Jonų sveikinimo ratelį.
Už šventę nuoširdžiai dėkojusi Siponių bendruomenės pirmininkė Vijolė Skorodumovienė džiaugėsi, kad jau ketvirtus metus gali prisidėti prie projekto, kuris jų bendruomenės žmonėms suteikia galimybę geriau pažinti įvairių autorių kūrybą ir susitikti su aktoriais, susiburti draugėn ir pabūti kartu.
Pasibaigus pokalbiui apie Vydūną, visi dar susirinkome prie susineštų vaišių stalo, dainavome tolyn nuaidinčias liaudies dainas. Vienu metu pasirodė, kad gimiau per vėlai. Kad labai norėčiau sugrįžti į Nadruvių laikus, kai prieš valgydami prausėmės, kai mamos nuolat niūniavo savo kūrybos dainas, mūvėjo magiškais ornamentais puoštomis pirštinėmis, kai dažnai buvome visi kartu, o ne po vieną. Kai vienas kitam labiau rūpėjome…
Projektą „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2018 m.“ remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė.
Ledina Tamošiūnienė