Birštono mokyklai – 220 metų!

Maloniai kviečiame Jus į Birštono mokyklos 220 metų jubiliejaus minėjimo renginius, kurie įvyks 2016 m. lapkričio 18 – 19 d.

Birštono parapijinė mokykla

Parapijinės mokyklos Lietuvoje pradėtos steigti XVIII a. paskutiniais dešimtmečiais. Mokyklomis rūpinosi, globojo, jas steigė bažnyčia. Bažnyčių vizitacijų duomenys byloja, kad parapijinių mokyklų steigimas priklausė nuo keleto faktorių: bažnyčių fundatorių, parapijų turtingumo, klebonų iniciatyvumo ir nuo pačių parapijiečių noro mokytis.

19431791 m. Birštone pašventinta nauja bažnyčia, po ketverių metų buvo įkurta parapija, o prie jos įkurta ir parapijinė mokykla. 1795 m. klebonu paskirtas Ignacijus Milgaudas, kuris išsiskyrė moralumu, pamaldumu, dievobaimingumu. Klebonas labai rūpinosi savo parapijiečiais, bažnyčios padėties gerinimu. Manoma, kad 1796 m. jis ir atidarė mokyklą. Tuo metu steigti mokyklas buvo suinteresuoti ir bajorai, nes jiems trečdaliu sumažintas padūmės mokestis ir klebonas, kuris visiškai atleidžiamas nuo šio mokesčio. 1801 m. Birštone jau mokėsi 13 mokinių: 2 kilę iš bajorų, 5 iš miestiečių, 6 iš valstiečių. Jų amžius irgi įvairus: nuo 9 iki 14 metų. Mokyta skaityti, rašyti, skaičiuoti, dorovės pagrindų. 1803 – 1804m. mokinių skaičius išliko stabilus – 12. 1808 m. Birštone mokėsi 9 berniukai ir 1 mergaitė. 1810 m. mokinių skaičius pasiekė – 23. Nuo 1812 – 1815 m. mokinių skaičius išliko stabilus, mokyklą lankė 10 mokinių. Mokoma lenkiškai, lotyniškai ir lietuviškai. Tuo metu Birštone gyveno 343 gyventojai, tai ir mokinių skaičius buvo nedidelis. 1828 m. įvesta dėstomoji rusų kalba, o jau 1842 m. Vilniaus gubernatoriaus ataskaitoje pažymima, kad visi dalykai dėstomi rusų kalba. Dėl popieriaus ir rašomųjų priemonių brangumo dažniausiai naudojamos grifelinėse lentelės su grifeliais (rašikliais). Mokyklines priemones mokiniai nešėsi medinėse dėžutėse arba maišeliuose.

Birštono liaudies mokykla

1955Po 1863 – 1864 m. Lietuvoje nevalstybinės mokyklos uždaromos. Tai pirmiausia palietė mokyklas prie katalikų bažnyčių. Uždarytų vietoje steigiamos liaudies ir cerkvių. Mokiniams buvo draudžiama kalbėti lietuviškai, maldų mokyta iš pravoslavų maldynų. Birštone tokios mokyklos nebuvo ilgą laiką nebuvo, tik 1892 m. jau vėl minima, kaip trimetė liaudies mokykla. Nors kaip rašo to meto spauda, nauda iš tokios mokyklos menka, nes mokytojas rusas. Iš pirmųjų rusų tautybės mokytojų žinomas vienas pavarde Milijancas. Šią mokyklą lankė labai nenoriai, klasėse buvo vos po 2 – 4 mokinius. „…vaikus mokina daugiaus iš lenkiškų elementorių ir sako, kad lenkiškai daug lengviau išmokti…. Šio krašto žmonių šneka kaip koks mišinys iš lietuviškų, gudiškų ir lenkiškų žodžių“, – 1899 m. rašė laikraštyje „Tėvynės sargas“. Mokykloje taikomos fizinės bausmės: mušimas rykšte, klupdymas ant žirnių ar akmenukų su iškeltomis rankomis, ausų tampymas. 1905 m. gegužės 14 d. sudaryti nauji mokymo planai. Įvesta gimtosios kalbos dėstymas ir panaikinta slavų rašyba bei dailyraštis. Manoma, kad 1906 m. pastatomas mokyklos pastatas. 1908 – 1911 m. Birštone dirbo jaunas rusų tautybės mokytojas Saulyč. Jis pats mokėsi lietuvių kalbos ir ją buvo įvedęs mokykloje. Jį prisimena kaip gerą mokytoją, mokantį rasti bendrą kalbą su mokiniais. 1909 m. mokykloje mokėsi 28 mokiniai. 1912 m. mokytojas atsisakė dirbti, ir jį pakeitė kitas rusų tautybės mokytojas – Lepiocha. Šis mokytojas pagarsėjo žiaurumu, mušdavo beveik visus, už ausų tąsė, klupdė. 1913 m. viduržiemį jį pakeitė kitas mokytojas Lachanovas, visiška priešingybė mokytojui Lepiochai. Buvo geras, kantrus, nenaudojo fizinių bausmių. Tuo metu mokyklą lankė apie 30 mokinių. 1914 m. balandžio mėnesį Nemaniūnuose vyko trijų mokyklų egzaminai (Birštono, Nemaniūnų, Punios). Mokiniai turėjo laikyti istorijos, matematikos egzaminus, rašyti diktantą.

Iki 1915 m. rudens Vokietijos kariuomenė okupavo visą Lietuvos teritoriją. Išleistos „Pamatinės taisyklės mokykloms atgaivinti“. Jose sakoma: Mokyklose privaloma gaivinti tikybišką pakraipą, pratinti jaunimą klausyti įstatymų, gerbti vokiečių vyriausybę bei josios ginkluotąją galią“. Šio karo metu, tikėtina, Birštone mokslas nevyko, mokyklos pastatas labai nuniokotas. Nebuvo nei durų, nei langų, daug kur išplėštos lubos ir durys.

Birštono pradžios mokykla 1918 – 1944 m.

1918 m. liepos 10 d., liepos 16 d. Lietuvos katalikų savaitraštyje „Tėvynės sargas“ išspausdinamas skelbimas, kad Birštono dviklasei mokyklai ieškomas mokytojas. Pirmuoju mokytoju tapo Petruškevičius (vardas nežinomas). Dėl lėšų ir patalpų trūkumo mokytojai dažnai keitėsi. Atidaromai mokyklai patalpos buvo išnuomotos vieninteliame miestelyje mūriniame name, vietinių gyventojų dar vadinamame „Saulės mūre“. 1919 m. mokykloje mokėsi 32 mokiniai. 1919 m. pradžioje dirbo mokytoja Juozaitytė Dominika, nuo 1919.XI.03 – Varankaitė Elena, nuo 1920.X.1 iki 1921 m. rudens – Petraška Antanas. 1922.II.01 iš Vyšniūnų mokytojauti atkelta Benderytė Adelė. Mokslo metai neprasidėjo 1955-2laiku, nes nebuvo mokyklai patalpų. 1923.I.01 dirbo Misevičius Leonas. Jaunas, karišką uniformą dėvintis mokytojas mokė dvejose klasėse visus tris skyrius. Išvykdamas mokslo metų pabaigoje palinkėjo mokiniams gerai mokytis, nes visos pastangos dedamos mokinių gerovei ir kiekvieną įpareigoja būti to vertais. 1923.IX.01 į mokyklą atvyko dirbti mokytojas Bartlingas Vaclovas. Labai veiklus, rengė susirinkimus, skaitė paskaitas, daug dirbo su miestelio jaunimu, katalikiškos jaunimo organizacijos „Pavasaris“ Birštono skyriaus steigėjas. Antrąja mokytoja paskiriama Gustainytė Magdė. Nuo 1924 m. įvedamas keturių skyrių mokymas, pradedama mokyti rankų darbai: lipdymas, piešimas, karpymas. 1924.IX.01 vedėjui Bartlingui Vaclovui išvykus dirbti į kitą mokyklą, į Birštoną paskiriama mokyklos vedėja Degutytė Agota. Pamokų metu griežta, reikalaujanti laikytis tylos, o per pertraukas draugiška, kartu su mokiniais žaidžianti įvairius žaidimus, nupirkusi guminį kamuolį, išmokė juos žaisti kvadratą. 1926 m. mokytojai Gustainytei Magdei (Urbanavičienei) išvykus, į jos vietą paskiriama mokytoja Liorentaitė Antanina. Tikybos pamokas vesdavo kunigas Gaidamavičius Pranas. Kiekvieną rytą, atėjęs į pamokas sakydavo: „Pavergtas Vilnius“, o mokiniai atsakydavo: „Mes be Vilniaus nenurimsim“. 1931 m. Liorentaitei Antaninai išvykus gyventi į Užusalius, į Birštoną dirbti ir gyventi atvažiavo mokytojas Jurgis Strazdas. Reiklus, geras specialistas, Birštono kultūrinio gyvenimo siela. Aktyviai dalyvavo jaunimo susibūrimuose, ateitininkų judėjime, vadovavo Birštono šaulių chorui, „Sąjungai Vilniui vaduoti“. Organizavo valstybines šventes: Vasario 16 -ąją, Nepriklausomybės paskelbimo šventę, Klaipėdos atvadavimo šventę, Tautos šventę – rugsėjo 8 – ąją. 1931 m. Birštone lankėsi Lietuvos prezidentas Smetona A. Mokyklos mokiniai sveikino atvykusį prezidentą. 1935 m. mokytoja Degutytė Antanina dėl sveikatos problemų paliko Birštono mokyklą ir išsikėlė gyventi į Kauną. Mokyklos vedėju paskiriamas Strazdas Jurgis. Atvyko dirbti naujos mokytojos: Skritulskienė Viktorija, vėliau – mokytojos Lastauskaitė – Merkelienė Elena, Palevičienė Ona, Baltrušaitytė Petronėlė. 1936 m. vyko švietimo reforma. Pradinė mokykla tapo šešiamete. Birštone veikė 3 skyriai, nuo 1934 m. atidaromas ketvirtas komplektas Gojaus kaime. Mokinių skaičius nuolat augo: 1937m. jų mokosi 91. Pertraukų metu mokiniai žaisdavo įvairius žaidimus: Kerėpla“, „Pikeris“, Pasėjau žilvitį“, „Kalveli meistreli“, „Grybs, grybs baravyks“. Naujiems metams mokytojų padedami mokiniai ruošdavo vaidinimus, kartais eidavo į Žvėrinčiaus mišką rinkti pušų spurgų, kurias vėliau pristatydavo į vaistinę. Kiekvienais metais mokytojai organizuodavo ekskursijas Birštono apylinkėms pažinti. 1939 m. mokykloje mokėsi 186 mokiniai. 1940 m. švietimo sistema buvo reformuota. Sudaryti nauji mokymo planai, pertvarkytas gamtos mokslų dėstymas, mokyklą pasiekė naujos 1960istorijos, literatūros ir kitų dalykų programos. Tikyba nebebuvo dėstoma, bet dauguma mokinių vis dar lankėsi bažnyčioje. 1940 m. J.Strazdas, kaip aktyvus Nepriklausomos Lietuvos visuomenės veikėjas, buvo atleistas iš mokyklos vedėjo pareigų ir paliktas dirbti mokytoju. 1941 m. pradžioje jis išvyko į gimtinę, o vėliau emigravo į JAV. 1941.I.16 mokyklos vedėju paskirtas Sprangauskas Kazys, turėjęs brigados generolo laipsnį. Sovietų pareigūnų suimtas ir su šeima ištremtas į Sibirą, iš kur jau nesugrįžo. 1941 m. mokyklos vedėju paskiriamas Ryliškis Andrius. Iniciatyvus, veiklus, doras, tikras Lietuvos patriotas. 1944 m. iš Birštono pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV.

Birštono progimnazija 1944 – 1949 m.

1944 – 1945 mokslo metai prasidėjo jau sovietinės santvarkos sąlygomis. Birštono pradžios mokykla pavadinama progimnazija. Ją sudarė keturi skyriai ir keturios klasės. Didžioji dalis moksleivių turėjo būti suburti į pionierių ir komjaunimo organizacijas. Pionierių organizacija įkuriama 1945 m., bet ji labai negausi, vos 3 pionieriai. Vadovauja Zubavičiūtė – Sivoronova Anelė. Pirmieji pionieriai rengė menines programas įvairių švenčių metu, rinkdavo vaistažoles, talkininkavo ką tik susikūrusiame kolūkyje, sodino medelius. Direktoriumi paskiriamas lietuvių kalbos mokytojas Karlavičius Juozas. Šviesuolis, intelektualas, gerbiantis mokinius direktorius susipažino su partizanų ryšininkais ir įsijungė į partizaninę kovą, rašė straipsnius į pogrindinį leidinį „Partizanas“. 1949 m. išsikėlė gyventi į Kauną. Po keleto metų buvo susektas ir apkaltinus antisovietine nacionalistine veikla, nuteistas 25 m., ištremtas į Ozernoje lagerį Taišete – Bratske. Pokario mokyklos darbo sąlygos buvo sunkios. Trūko vadovėlių, sąsiuvinių, mokymo priemonių. Mokytojai turėjo raginti stoti į kolūkius, organizuoti rinkimines kampanijas, platinti paskolų obligacijas. Nepaisant sunkumų, savo pareigą mokyti ir šviesti jaunimą mokytojai atliko nuoširdžiai. Tuo metu dirbo mokytojai: Rakauskas A. dėstė algebrą, geometriją, piešimą, Karlavičienė R. – aritmetiką, Palevičienė O. – rusų kalbą, Matulaitytė G. – fiziką, gamtą, anglų kalbą, darbelius, istoriją. Ryliškienė A., Urbanavičienė M., Kazlauskienė E. – dirbo su pradinėmis klasėmis. 1947 m. prie mokytojų kolektyvo prisijungė mokytojai Puskunigis A. – dėstė istoriją, kūno kultūrą ir Puskunigienė S. – mokė geografijos, muzikos.

Birštono septynmetė mokykla 1949 – 1956 m.

nk2Priėmus privalomo septynmečio mokslo įstatymą, 1949 m. mokykla pertvarkyta į septynmetę. Dėl didelio mokinių skaičiaus mokykla perkeliama į naują pastatą (į buvusią girininko Kabašinsko Adomo vilą). Nuo 1949 m. direktoriumi buvo Šilingas Bronius. Mokė rusų kalbos, konstitucijos, aktyvus komunistas, vertė mokinius stoti į pionierius, komjaunimą. Vieną kartą užrakino klasėje tuos, kurie dar nebuvo įstoję į pionierius ir pamiršo. Tik vėlai vakare kažkas prisiminė ir tuos mokinius išleido. Komjaunimo organizacija įkurta tais pačiais metais. Ją sudarė tik 3 nariai. Niekas nenorėjo būti komjaunuoliais. 1950 m. mokykloje mokėsi 244 mokiniai, juos mokė 10 mokytojų. 1952.VIII.3 įsakymu Nr.20 Šilingą Bronių atleido iš direktoriaus pareigų (jam išvykus gyventi į Betygalą), į jo vietą paskyrė fizikos mokytoją Birgiolą Justiną, kuris ir vienerius metus ėjo direktoriaus pareigas. 1953.IX.11d. direktoriumi paskiriamas matematikos mokytojas Mickevičius Justinas. Nuo 1955 m. mokykla turėjo mokymų bandomąjį sklypą, dar kitaip vadinamąjį mičiurininį daržą. Jį prižiūrėjo ir darbu rūpinosi biologijos mokytoja Griniuvienė Ona. Šis daržas 1956 m. buvo pripažintas geriausiu rajone. Čia vyko pamokos, mokiniai prižiūrėjo, augindavo daržoves. Taip pat mokykla turėjo ir gerai sutvarkytą geografijos aikštelę, kurią prižiūrėjo mokytojas Birgiolas Justinas. Nors atlikti komunistinį propagandinį darbą mokytojams sekėsi sunkiai, 1956 m. buvo tik 6 komjaunuoliai, po pamokų vykusi (tada vadinta užklasinė) veikla klestėjo. Veikė meno saviveiklos ratelis, kuris parengė 8 pasirodymus miesto gyventojams. Sporto būrelis pasiekė gerų rezultatų. Gamtininkų būrelis sutvarkė mokymo – bandomąjį sklypą, Fizikų – matematikų būrelis parengė mokymo priemonių. Mokykloje vyko literatūros vakarai, kas 2 savaites buvo demonstruojami kino filmai.

Birštono vidurinė mokykla 1956 – 2006 m.

1956.VIII.20 Prienų rajono Liaudies švietimo skyriaus vedėjo įsakymu Nr.48 Birštono septynmetė mokykla pertvarkoma į vidurinę mokyklą. Tuo metu mokykloje mokėsi 287 mokiniai, dirbo 20 mokytojų. Nuo 1958 m. mokykloje veikė fakultatyviniai kursai vairuotojo teisėms įsigyti. Jiems vadovavo geografijos mokytojas Kazlauskas Petras. Pionierių organizacija leido satyrinį laikraštį „Ežys“, kuriame kritikuodavo blogai besimokančius, nedrausmingus mokinius. 1959 m. pavasarį mokytojai įkūrė triušių fermą. 1961-62Mokiniai rūpinosi ir prižiūrėjo triušius, dalyvavo triušių augintojų sąskrydyje. Kartu su mokytojais mokiniai ėjo į turistinius žygius, siekdami geriau pažinti gimtąjį kraštą, rengė ekspedicijas, rinko tautosaką, liaudies dainas. 1963 – 1964 m.m. įkurtas internacionalinis klubas „Gvazdikas“. Mokiniai susirašinėjo su kitų tautybių mokiniais, vykdavo į ekskursijas. Keletą metų iš eilės laimėjo rajono piešinių konkursą, jų darbai buvo spausdinami respublikinio laikraščio „Lietuvos pionierius“ puslapiuose. Augo ir mokinių skaičius. 1958 – 1959 m.m. jų buvo – 323.

1958 m. direktore paskiriama lietuvių kalbos mokytoja Žiukienė Sofija. Vadovo talentą turinti pedagogė daug naujo įnešė į mokyklos gyvenimą. Buvo reikli sau ir kitiems, visada mokėjo apginti savo mokyklos mokytojų bei mokinių interesus. 1959 m. dėl pylimo statybos prie Nemuno mokykla perkeliama į pagrindinėje gatvėje stovėjusius pastatus (mūriukus“). Šiuose pastatuose pamokos vyko 2 metus. 1960 m. išleista pirmoji abiturientų laida, mokyklą baigė 33 mokiniai. Tais pačiais metais įsteigtos klasės su gamybiniu mokymu IX – XI klasėse. 1962 – 1963 m.m. laida įsigijo plataus žemės ūkio profilio kvalifikuoto darbininko specialybę. Kitais metais ruošiami gyvulininkystės mechanizatorių specialistai. Mokiniai apmokomi žemės ūkio mechanizatoriaus, siuvėjo, miškininko, bibliotekininko specialybių. Rudenį tekdavo padirbėti Birštono daržininkystės tarybiniame ūkyje.

1961.IX.01 duris atvėrė naujas mokyklos pastatas. Pievos prie mokyklos virsdavo stadionu. Mokiniai dažniausiai žaisdavo futbolą, dar daug laiko praleisdavo žaisdami karą. Pamačius kino teatre filmą „Trys muškietininkai“, jau kitą dieną Vytauto kalne prasidėdavo mūšiai“. Patys pasidarydavo špagas iš lazdyno, užmaudavo tuščią konservų dėžutę toj vietoj, kur ranka laiko špagą, ir ginklas jau paruoštas. Pamačius įdomų filmą apie II Pasaulinį karą, špagas pakeisdavo automatai, pistoletai. Veikė daug įvairių būrelių: literatų, kraštotyros, gamtininkų, turistų, šokių, sporto. Gerai žinomas mokykloje buvo dramos būrelis, kuriam vadovavo mokytoja Puskunigienė Stasė. Mokiniai pastatė daug pjesių: „Kalvio Ignoto teisybė“, „Gieda gaideliai“, „Kuršiukas“, muzikinę pjesę „Aš vejuosi vasarą“. 1975 m. pastatė A. Liobytės pjesę – pasaką „Kupriukas muzikantas“. 1979 m. P. Cvirkos gimimo jubiliejaus minėjimui pastatė jo kūrinius „Meisteris ir sūnūs“, „Frank Kruk“. Mokytojai taip pat neatsiliko, pastatė spektaklius „Egzaminas“, „Tania“. Kraštotyros būrelis, vadovaujami mokytojo Kazlausko Petro, rinko eksponatus susijusius su miesto ir mokyklos istorija. Nuo 1969 m. mokykla pradėjo dirbti kabinetine sistema. Geriausiai aprūpinti fizikos, chemijos kabinetai ir dirbtuvės. 1970 – 1971 m.m. sustiprėja „procentomanija“. Dirbtinai keliamas mokinių pažangumas. Procentai turėjo artėti prie 100. Mokiniai labai stengėsi padėti vieni kitiems, gerai besimokantieji teikė pagalbą tiems, kuriems sekėsi silpniau. Organizavo lankomumo konkursą, lenktyniavo, kas atidžiau ruošia pamokas namuose, kas nepasakinėja, nenusirašinėja. Po pamokų mokiniai dalyvavo visuomenei naudingame darbe: kiekvieną pavasarį ir rudenį tvarkė mokyklos aplinką, Pušyno teritoriją, miestelio gatves. Mokydamiesi gerbti valytojų darbą, tvarkė klases. 1973 – 1974 m.m. šimtaprocentinis pažangumas buvo pasiektas. Tais metais mokykloje mokėsi 611 mokinių. 1976 m., 1978 m., 1980 m. vaikinių oktetas, vadovaujamas mokytojos Audronės Pračkauskaitės, dalyvavo „Dainų dainelės“ konkurse. 1982 m. visų to meto mokinių svajonių stovykloje „Artekas“ ilsėjosi Raudonikis Rimgaudas. Kasmet rinko makulatūrą, 1983 m. buvo surinktos 2 tonos. Gerai besimokantys baigdavo vidurinę, įteikiant jiems aukso (už labai gerą mokymąsi) arba sidabro (už gerą) medalius. Abiturientai, baigę mokyklą aukso medaliu, galėjo patekti į aukštąsias mokyklas be stojamųjų egzaminų. Nuo 1994 m. medalių nebeliko. Birštono vidurinę mokyklą baigė 14 nkaukso, 24 sidabro medalininkai. Mokinių skaičius nuolat augo, 1976 m. jų buvo 619, o mokyklos pastatas talpino tik 520, todėl būtinai reikėjo priestato. Priestatas atvėrė duris 1979 m. rugsėjį. Pastačius priestatą, mokykla jau turėjo gerus kabinetus, didelę sporto salę, valgyklą. Visą sovietmetį vienas svarbiausių dalykų buvo karinis rengimas, taip pat didelis dėmesys skiriamas kariniam patriotiniam auklėjimui. Pagal vieną standartą įrengiamas kabinetas, vaizdinė agitacija – rusų kalba. Pagal programą karinio parengimo buvo mokomi visi vienodai. Visiems reikėjo išmokti žygiuoti, mokėti išardyti ir vėl surinkti automatą. Po pamokų vyko šaudymo varžybos (šalia mokyklos buvo įrengta šaudykla), karinės keturkovės varžybos. Klasės turėjo dalyvauti žaidime „Žaibas“, pasirodyti sportinio žaidimo „Ereliukas“ varžybose. 1984 m. mokyklai vadovauti pradėjo istorijos mokytoja Valatkienė Aldona. Energinga, visiems ir visada pasiruošusi padėti. Jai vadovaujant mokykla atsinaujino, atsirado daugiau jaukumo, dvasingumo. Buvo įrengti visų dėstomų dalykų kabinetai, nauja rūbinė, valgykla, pertvarkytas mokytojų kambarys. Į naujas patalpas perkelta mokyklos biblioteka, įvestas naujas psichologo etatas, naujas direktoriaus pavaduotojo etatas ryšiams su užsienio mokyklomis. Mokykla žengė kompiuterizavimo keliu. Įrengiamas informatikos kabinetas, aprūpintas baldais, kompiuteriais. Mokykloje mokomasi 4 užsienio kalbų: rusų, anglų, vokiečių ir prancūzų. Darbų kabinetai aprūpinami siuvimo mašinomis. Rūpinamasi ir estetiniu mokyklos įvaizdžiu, aplinkos grąžinimu. Prie mokyklos pastatoma Donelaičio K. skulptūra. Įrengiamas mokyklos stadionas su sporto aikštelėmis, naujai patiesiama bėgimų takų danga, įrengta tribūna žiūrovams. Mokyklos direktorės Valatkienės Aldonos ir geografijos mokytojo Kazlausko Petro pastangomis įkuriamas kraštotyros muziejus. 1986 – 1988 m. prasidėjęs persitvarkymas palietė ir mokyklą. Mokytojai pradėjo ieškoti naujų mokymo formų, akcentuoti dalykus, susijusius su tautinės mokyklos vizija. 1986 – 1987m.m. grupė jaunų mokytojų įkūrė folklorinį ansamblį. Jam vadovavo matematikos mokytoja Padvelskienė Roma. Mokytojai ėmėsi gaivinti liaudies dainas ir tradicijas, rengė pasirodymus, vakarones. Prasidėjus Atgimimui, nemažai mokytojų prisidėjo prie Sąjūdžio grupės veiklos Birštone. 1991 -ųjų sausio 11 – 13 d. vyko prie parlamento Vilniuje, transliacijos bokšto Juragiuose, radijo bokšto Sitkūnuose. Po Nepriklausomybės paskelbimo nustojo veikusios spaliukų, pionierių ir komjaunuolių organizacijos, kaip pasirenkamasis dalykas įvestas tikybos ir etikos mokymas. Demokratėjimo apraiška mokykloje buvo direktoriaus rinkimai. Juo 1992 m. buvo išrinktas istorijos mokytojas Zailskas Rimvydas. Jaunas, greitai randantis bendrą kalbą su mokiniais, juos suprantantis. Skatino mokytojus ieškoti naujų mokymo metodų, negailėjo patarimų jauniems specialistams. 1994 m. mokyklos direktore tampa Jakimonienė Nijolė. Aktyvi, matematiko protą ir literato sielą turinti vadovė. Skatino dalyvauti įvairiuose projektuose, bendrauti ir bendradarbiauti su užsienio mokyklomis. 1994m. išrenkamas pirmasis moksleivių prezidentas. Nuo 1995 m. įkuriamos europinės klasės, kuriose buvo sustiprintas anglų kalbos mokymas, daugiau dėmesio skiriama mokėjimui atvirai reikšti savo mintis, diskutuoti. 1996 1997 m.m. mokykloje mokėsi 757 mokiniai. Mokykla užmezgė draugiškus ryšius su užsienio mokyklomis. (su Danijos Bakke mokykla, Norvegijos Bykle mokykla, Vokietijos Lecko mokykla). 1998 – 1999 m. veikė net 26 papildomo ugdymo būreliai. Savo įgūdžius moksleiviai galėjo plėtoti mene, sporte, intelektualinėje ir techninėje kūryboje. Sustiprėja mokinių savivaldos institucijos: mokinių taryba, mokinių parlamentas. Pradėtas leisti mokyklos laikraštis „Skersvėjis“, išleistos mokinių kūrybos knygos „Manasis Birštonas“, „Priglusk širdimi prie savo tako…“. Mokykloje atsiradę daugiau kompiuterių, suteikė naujų lavinimosi galimybių, naujų darbo metodų, ugdančių asmenybės savarankiškumą. 1999 – 2000 m.m. įrengiamas dar vienas informatikos kabinetas su 15 kompiuterinių darbo vietų, bibliotekoje įrengta skaitykla. Pradėtas įgyvendinti švelnusis profiliavimas, nuo 9 klasės suformuotos 2 humanitarinės ir 1 realinė klasės. 2002 – 2003 m.m. mokykloje mokėsi 831 mokinys. 1995 m., 1998 m., 2000 m. 2013 m. mokiniai dalyvavo ir laimėjo Euroskola programos konkursą, vyko darbuotis Europos parlamento Strasbūre dienose. 2001 – 2002 m.m. respublikiniame „Dainų dainelės“ konkurse Lazauskaitė J., Barštytė E., Ragaitė G., Čerbaitė S. tapo laureatėmis. 2003 – 2004 m.m. mergaičių kvartetas tapo „Dainų dainelės“ III televizijos turo laureatėmis, Budreckytė L. tapo „Dainų dainelės“ laureate. 2002 m. mokyklai vadovauti pradeda direktorius Urbanavičius Alvydas. Mokykloje kuriamos naujos ir puoselėjamos senos tradicijos. Kasmet vyksta Rugsėjo 1 -osios, Rudenėlio ir Abėcėlės šventės, Mokytojo dienos paminėjimas, Europos kalbų diena, Šimtadienis, Paskutinio skambučio šventė, abiturientų išleistuvės.

Birštono gimnazija 2006 m.

2006.XII.12 švietimo ir mokslo ministro įsakymu akredituota vidurinio ugdymo programa ir steigėjo – Birštono savivaldybės tarybos – sprendimu, Birštono vidurinei mokyklai suteiktas gimnazijos statusas. Prabėgęs gimnazijos dešimtmetis leidžia džiaugtis renovuota mokykla, 2 aktyviomis klasėmis, puikiais mokinių pasiekimais. Mokiniai ir mokytojai dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose projektuose, konkursuose, palaiko glaudžius ryšius su Danijos, Vokietijos mokyklomis.

Daiva Jonykaitė – Snapaitienė

Birštono gimnazijos istorijos mokytoja

Rubrikoje Naujienos. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *