Pastatė paminklą Bičiulystei…

Prasidedant liepai daugelis jau pradeda teirautis apie Stanislovo Moravskio skaitymus Jundeliškėse, buvusioje Ustronėje. Jų laukėme ir šiemet, tik laikas nuo tradicinės datos – liepos 22 – osios, vieno žymiausių XIX amžiaus memuaristų, rašytojo gimtadienio dienos šiemet ilgėjo rudens link. Laukėme ypatingos progos – Stanislovo Moravskio knygos „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda“ antrojo tomo „Broliai bajorai“.

Ir sulaukėme. Tik sutiktuvės šį kartą vyko ne Ustronės liepų apsuptyje, kur rašytojo mintys sugulė į sąsiuvinius, o Birštono kurhauze. Pirmiausia dėl to, kad jau rudenėjo. Kita vertus, kaip kalbėjo knygos sudarytoja, vertėja ir komentarų autorė humanitarinių mokslų daktarė Reda Griškaitė, Birštonas Stanislovui Moravskiui buvo gerai pažįstamas, nes buvo įsikūręs kaimynystėje. Kaimyninio dvaro savininkas gerai žinojo Birštono istoriją, apie kurią, kaip ir sūriuosius kurorto vandenis, jis pasakojo ir „Atsiskyrėlio gavendos“ pirmajame tome „Nuo Merkinės iki Kauno“. Be to, kurhauzas yra neatsiejamas ir nuo reikšmingų mūsų krašto bajorijos gyvenimo įvykių, o ir jo iškilminga erdvė labai pritiko knygos apie bajorus – savo laikmečio aristokratus sutiktuvėms. Juo labiau, kad tai buvo pirmas II tomo pristatymas ir jame dalyvavo gražus būrys – krašto istorija besidominčių žmonių iš Čikagos,Vilniaus, Kauno, kitų Lietuvos miestų ir miestelių. Gaila tik, kad mūsų, vietinių, buvo mažuma…
Kuo gi svarbi ir reikšminga knygos „Iš visur po truputį. Atsiskyrėlio gavenda“ antroji dalis? Pirmiausia, žinoma, Stanislovo Moravskio tekstais. Kaip rašoma knygos anotacijose, „Broliuose bajoruose“ rašytojas piešia Panemunių miestelių ir dvarelių regiono socialinį portretą, daugiausia dėmesio skirdamas bajorijai. Aprašoma provincijos bajorų kasdiena – ūkinės problemos, bylinėjimasis, laisvalaikis, religinė praktika, apranga, valgis ir kt. Moravskis ne tik kuria spalvingą „brolių bajorų“ gyvenimo vaizdą, bet ir gilinasi į socialinio sluoksnio problemas bei perspektyvas. Ir tai daro labai išgyvendamas dėl to, kad bajoras jau tampa ne bajorišku, kad keičiasi jo gyvenimo būdas, manieros. Kartu rašytojas ne tik moralizuoja, bet ir nurodo kelius, kurie turėtų vesti bajorus, tas vertybines nuostatas, kurios, jo manymu, buvo svarbiausios. Tai – darbštumas, mokslo siekimas, žingeidumas ir moralės principų taikymas. Būtų labai gražu, jeigu ir šiandien kuo dažniau prisimintume šį Stanislovo Moravskio moto ir juo vadovautumės. Ypač nevalia jo pamiršti tiems, kurie pretenduoja tapti politikos, verslo aristokratais.
Kūrinyje apstu ryškių ir sodrių bežemės bajorijos, tapusios vadinamųjų inteligentiškų profesijų (pedagogų, teisininkų, dvasininkų) atstovais pertretų. Todėl ši knyga ne tik apie politinį ir socialinį, bet ir apie civilizacinį bei kultūrinį virsmą. Ir dar. Knygos sudarytoja dr. Reda Griškaitė, pirmąjį knygos tomą skyrusi „tiems, kurie ieško savo Ustronės“, antrąjį dedikuoja „tiems, kuriems teko patirti bičiulystės jausmą“, nes būtent juo Stanislovas Moravskis ir pastatė paminklą bičiulystei.
Mums knyga labai įdomi ir tuo, kad ji nukelia į XIX amžiaus Jiezną, Nemajūnus, Darsūniškį, šalia Ustronės besiglaudusius Sokonių, Šilėnų ir kitus artimesnius bei tolimesnius kaimelius.
Kita „Brolių bajorų“ sėkmės dalis – išskirtinai kruopštus ir atsakingas knygos rengėjos, Moravskio gyvenimo ir kūrybos tyrinėtojos Redos Griškaitės septynerių metų darbas. Antrą tomą jai teko rengti iš „nebajoriškai“ sudarkyto leidimo lenkų kalba, išleisto1929 metais. Tame leidime buvo tiesiog pakeista knygos struktūra, atsisakyta daug elementų. Tad, kaip prisiminė Reda Griškaitė, jai buvo sunku aprėpti pirminę mintį, įžvelgti sąmojį, pajusti jėgą. Bet pavyko.
Knygos recenzentų ir jau spėjusių į ją įsigilinti skaitytojų nuomone, labai svarbu, kad ir II tome, kaip ir pirmojoje knygos dalyje, daug dėmesio skiriama ikonografijai – tekstas iliustruotas ir epochiniais XIX amžiaus Lietuvos meistrų darbais, ir šiuolaikinėmis nuotraukomis. Knygoje yra įvedamoji dalis, šaltinio skelbimo principų ir ikinografinės medžiagos aptartys, iliustracijų šaltinių, literatūros sąrašai, asmenvardžių rodyklės, išsamios santraukos anglų ir lenkų kalbomis, sudarytas XIX amžiaus pirmosios pusės Panemunių ir Paverknių gyventojų būties ir buities žodynėlis. Pasak vienos iš knygos recenzenčių literatūrologės dr. Brigitos Speičytės, knygos „Iš visur po truputį“ antrąją dalį „Broliai bajorai“ galima pavadinti Birštono ir Kauno apylinkių XIX amžiaus kultūros ir literatūros enciklopedija.
Taigi turime aukščiausios prabos leidinį visomis prasmėmis: ir turinio, ir leidybos, nes knygą iliustravo dailininkė, daugelio knygų iliustratorė Sigutė Chlevickaitė, o išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla. Antrojo tomo nuotraukų autorius – Redos Griškaitės vyras, profesorius Gediminas Vitkus, dalyvavęs visuose Stanislovo Moravskio skaitymuose, o šį kartą prisidėjęs ir prie knygos rengimo bei leidimo.
Akivaizdu, kad tarp tų, kurie vienaip ar kitaip lietėsi prie „Brolių bajorų“ gimimo, abejingų nebuvo, todėl ir turime BIČIULYSTEI pastatytą paminklą.
Ramutė Šimukauskaitė