Visi keliai vedė į Birštoną

KL023Praėjusį savaitgalį Birštonas gyveno džiazo festivalio ritmu. Prie jo derinosi viešbučiai, svečių namai, kavinės, barai, restoranai. Pertraukomis tarp festivalio koncertų miestas buvo pilnas įvairaus amžiaus gražia Birštono aplinka besidžiaugiančių žmonių.
Jie ramiai vaikštinėjo po miestą, fotografavosi prie tarsi nuausto kilimo keliomis spalvomis pražydusios krokų pievelės, grožėjosi į padangę kylančiais Mariaus Abramavičiaus leidžiamais aitvarais. Tiesiog gyveno koncertų metu patirtais įspūdžiais, mėgavosi laisve, džiaugėsi susitikimu su senais bičiuliais, kuriuos kas dvejus metus sukviečia seniausias tradicijas Lietuvoje turintis džiazo festivalis. Festivalis, su kuriuo užaugo kelios atlikėjų kartos ir kuriame pasirodo ir džiazo metrai, ir jauni talentingi muzikantai bei dainininkai. Pasak festivalio iniciatoriaus Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, šiandien sunku ir suskaičiuoti, kiek svarbių Lietuvos džiazui debiutų nuo 1980 -ųjų būta Birštono festivalyje.
Jų buvo ir savaitgalį plačia banga nuvilnijusiame devynioliktame. Per tris festivalio dienas įvyko šeši koncertai, jų metu scenoje pabuvojo per 150 atlikėjų. Nudžiugino ir lietuvių, ir tarptautiniai projektai. Beje, kai kurie iš jų gimė specialiai Birštono festivaliui.
Šeštadienio vakarą buvo paskelbtas ir tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ laureatas. Dailininko Mariaus Petrausko sukurtas festivalio Didysis prizas įteiktas klavišininkui, kompozitoriui ir pedagogui Olegui Molokojedovui, džiazą pradėjusiam groti dar 7 -ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Džiazuoti jis pradėjo įkvėptas Viačeslovo Ganelino, o vėliau grojo įvairiuose kolektyvuose, tapo lietuviško džiazo ambasadoriumi pasaulyje. O.Molokojedovo diskografijoje – apie 30 albumų.
Dirbdamas Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje jis kartu su Vladimiru Čekasinu sukūrė savitą džiazo improvizacijos dėstymo metodiką, parengė ir pristatė festivaliuose ne vieną projektą su jaunosios kartos džiazo atlikėjais.
Beje, šiemet pirmą kartą Didžiojo prizo laureatui buvo įteiktas ir kelionės čekis dešimčiai dienų į Madeiros salą Portugalijoje. Šią dovaną skyrė Madeiros verslininkas lietuvis Audrius Žukas, išgirdęs apie Birštono džiazo festivalius.
…Taigi savaitgalį visi keliai vedė į Birštoną. Ir ne tik iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ar kitų Lietuvos miestų, bet ir Rygos, Talino, Minsko, Romos, Berlyno, Londono, Dublino, džiazo gimtinės Niu Orleano, Kopenhagos… Jais skubėjo ne tik atlikėjai, bet ir ne vienas svetur gyvenantis birštoniškis savo atostogas derino būtent prie festivalio datos. Visus koncertus atidžiai stebėjo prodiuserių grupė iš Vokietijos, likusi sužavėta gausia ir labai gyva festivalio publika. Daugelis klausytojų džiazu mėgavosi nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro ir čia pat salėje sau pasižadėjo, kad atvažiuos ar atskris ir į XX, jubiliejinį, festivalį. O gal ir netrukus sugrįš į Birštoną, nes norės pasimėgauti sanatorijos SPA procedūromis, papietauti patikusiame restorane, pasivaikščioti po parką, užkopti ant Vytauto kalno ar tiesiog maloniai praleisti laiką. Ir ne vieni atvažiuos. Dar ir draugus pasikvies. Taigi vargu ar gali surasti ištikimesnius Birštono ambasadorius už džiazo mylėtojus. Kaip ir įsivaizduoti Birštoną be džiazo festivalio.
Ramutė Šimukauskaitė

Kazio Lazausko nuotrauka

Posted by Laikraštis „Gyvenimas“ on 2016 m. balandžio 5 d.

Rubrikoje „Birštono versmės“. Bookmark the permalink.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.