Rubrika Žmonės

Liko gyvos mintys…

Gruodžio 1-ąją minime iškilaus kraštiečio, Seimo nario, Birštono Garbės piliečio Juozo Palionio gimtadienį, šiemet – 70-ąjį „Man kūryba – tai saviraiška ir dalijimasis: žmogiški patarimai, pastebėjimai bei švelnios pastabos apie negeroves. Be to, pasaulis, žmogus, gyvenimas turi ir begales grožio, gėrio, todėl gimsta ir skaidrios nuotaikos, lyriški eilėraščiai. Viliuosi, kad gal surandu ir pamokančių žodžių, ir paguodžiančių, ir suteikiančių optimizmo. Svarbiausia – vidinis poreikis. Rašau tada, kai mintys liejasi. Rašyti skatina daug kas. Tai ir … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

Birutė Sodaitytė: Esu iš tų, apie kuriuos sakoma: „Jie miršta stovėdami.“

Birutė Sodaitytė, operos solistė, pedagodė, gimė 1950 m. Prienų rajone, Jiezne. Kukli, bet iškart pastebima. Nevengianti nutylėti, bet neieškanti žodžio kišenėje. Žmogus, į kurį galima kreiptis bet kuriuo gyvenimišku ar vokaliniu klausimu, žinant, kad gausi aiškų ir pagrįstą atsakymą. Birutė Sodaitytė 1968 m. įstojo į Kauno J. Gruodžio konservatoriją (tuometinę aukšteniąją muzikos mokyklą), kur mokėsi dainavimo pas A. Barniškį, vėliau studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, mokėsi doc. A. Karoso dainavimo klasėje. 1977 m. baigusi akademiją pradėjo … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

„Stengiamės išgirsti, išklausyti, išklausti…“

Kai 1990-ųjų lapkričio 10-ąją Virginija ir Romas Lukoševičiai Jiezno parapijos bažnyčioje vienas kitam prisiekė meilę, juos lydėjo gražus pulkas draugų ir giminaičių. Dar daugiau jų laukė Virginijos tėvų namuose, Viliūnėlių kaime. Lukoševičių vestuvių šventėje tą šaltoką, bet vaiskų šeštadienį dalyvavo net 120 svečių. Šių metų lapkričio 10-ąją, minėdami savo bendro gyvenimo 30 metų sukaktį ir atnaujindami santuokos įžadus, Virginija ir Romas prie altoriaus stovėjo tik vienu du. Ir ne tik dėl karantino, sutrukdžiusio susiburti didesniam … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

„…be žemės dar yra švarus dangus, Kur eina augti ir žmogus, ir paukštis.“

Klastinga liga išplėšė mūsų mylimą mamą, žmoną, močiutę Anelę Razmislavičienę iš gyvenimo. Ilgia kovojusi širdis sustojo… Mama gimė 1952 m. Gripiškių kaime, Stakliškių sen., Prienų r. Brangindama protėvių žemę ir kalbą, ji pasirinko ir baigė Vilniaus Universiteto lietuvių kalbos filologijos studijas. Po mokslų šeimą ir gyvenimą kūrė Prienuose. Dirbo švietimo skyriuje, o paskutinius daugiau nei dvidešimt metų skyrė savo gimtos žemės kraštotyrai – Prienų krašto muziejuje kūrė ir vedė edukacines programas, organizavo renginius, giliai domėjosi … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

Gerumas buvo jos gyvenimo pagrindas

In Memoriam Lapkričio antrąją vėlės į savo karalystę, į Amžinybę, pasišaukė Aldoną Petrauskienę. Netekome nuoširdžios bičiulės, draugės, kaimynės, rūpestingos mamos, mylinčios močiutės. Netekome žmogaus, kurį daug kas mylėjo. Jos gyvenimas – žiburys – ne tik švietė, bet ir šildė. Šildė visus, su kuriais suvedė gyvenimas. Ji sugebėjo padėti, patarti, paguosti. Gerumas buvo jos gyvenimo pagrindas. O tas gyvenimas prasidėjo 1945 metų gegužės 20 dieną Stakliškėse. Sodyba buvo apsupta miško ir pievų. Gal būtent gamtos grožis … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

„Pandemija šiuolaikiniam žmogui ne bausmė, o galimybė…“

Kunigas Vaidotas Labašauskas Prienų Kristaus Apsireiškimo parapijos klebono, Prienų dekanato dekano pareigas perėmė prieš tris mėnesius, atvykęs iš Kybartų, kur dešimt metų tarnavo Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapijoje. Prieš tai kunigas ketverius metus rūpinosi Keturvalakių parapijos žmonių sielovados reikalais. Kun. V. Labašauskas kilęs iš Vilkaviškio, jis baigė studijas Kauno kunigų seminarijoje, įgijo bažnytinės teisės magistro laipsnį, studijavo Amerikos katalikų universitete, kur jam įteiktas moralinės teologijos licenciato diplomas. – Kybartų tikintieji Jus į Prienus išlydėjo apgailestaudami, dėkodami … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

Apie gyvenimą ir kūrybą pagal poetą Gintautą Dabrišių

Nubridus vaikystės pieva Sarginėje Sesuo Nijolė prisimena: „Gintautas gimė 1950 m. spalio 10 d., buvo ketvirtas vaikas šeimoje. Tėtė buvo kolūkio bitininkas, mama – siuvėja. Ypač Gintautą mylėjo mama. Sakydavo: „Vaikai, būkit tyliai, nes Gintautas miega.“ Brolis buvo švelnus, protingas, darbštus. Turėjo mažas dirbtuvėles – laukinių bičių aviliukams gaminti. Kai tėvelis dalgiu šienaudavo pievas, paskui jį sekdavo būrys dabrišiukų ir prijaukintų gandrų. Gintautas žengdavo arčiausiai tėvelio, todėl visada pirmas rasdavo bičių lizdą. Saulei nusileidus jis … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

Pro memoriam

„…visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties…“ (iš Hipokrato priesaikos) 2020 m. spalio16 d. užgeso dar viena ugnelė šioje žemėje – mirė keturis dešimtmečius Prienų ligoninei ir pacientams atidavusi gydytoja Kazimiera Jakubsevičienė . Gydytoja Kazimiera Jakubsevičienė gimė 1935 m. Utenos rajone Vyžuonių kaime, vėliau šeima persikėlė į Kauną. 1960 m. baigusi Kauno medicinos institutą buvo paskirta į Jiezno ligoninę gydytoja pediatre. Nuo 1963 … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

In memoriam Benigna Bernatavičienė (1931–2020)

2020 metų rugsėjo 22 dieną nenumaldomasis laikas į Amžinybę išsivedė Benigną Bernatavičienę, ilgametę Jiezno vaikų lopšelio-darželio vedėją – žmogų, šiai vienintelei darbovietei ir Jiezno vaikams atidavusį didžiąją savo gyvenimo dalį. Benignos Visockaitės-Bernatavičienės gyvenimo kelias prasidėjo 1931 metais sausio 1 dieną šviesiame Dzūkijos krašte, Leipalingyje. 1952 metų pradžioje baigusi pirmuosius ikimokyklinio ugdymo kursus, energinga, atkakli ir darbšti vos dvidešimt vienerių mergina pradėjo dirbti ką tik įkurtame Jiezno rajono vaikų darželyje ir po pusmečio jau buvo paskirta … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0

Aldona Ruseckaitė: „Savo gyvenimą esu padalinusi pusiau“

„Savo gyvenimą esu padalinusi pusiau: maždaug iki dvidešimties metų gyvenu Ingavangio kaime netoli Šilavoto, likusį laiką gyvenu Kaune. Tačiau, matyt, iki pat mirties mano šaknys nepaleis manęs, liūdės naktimis ir šauks sapnuose Gimtinėn. Beveik niekada mano sapnai neturi kitos geografinės vietos – viskas vyksta Ten, jotvingiško vardo kaime. Dabar mano tėviškė – tik tylinti lyguma, nes visą mūsų gyvenimą prarijo melioracijos hidra. Ir aš nežinau, ar pereina kada į šią pakalnę Tėvų vėlės iš Šilavoto … Skaityti toliau

Rubrikoje Žmonės | Komentarų: 0