Rubrika Redakcijos skiltis

Sveikiname!

  Kai baigiantis metams paprašėme skaitytojų prisiminti tuos žmones, kurie savo darbais ir gyvenimo būdu daro pasaulį gražesnį, buvome labai maloniai nustebinti sulaukę daug atsiliepimų. Džiaugiamės, kad žmonės tampa patys aktyvesni, pilietiškesni ir pastebi šalia esančius: kuriančius, auginančius, skubančius į pagalbą, telkiančius bendruomenes, vykdančius įvairius projektus – tiesiog darančius prasmingus darbus. Metų žmonėmis „Gyvenimo“ ir „Birštono versmių“ skaitytojai išrinko: Antaną Kavaliauską, praėjusiais metais veiklos 25-metį paminėjusios UAB „Strielčių lentpjūvė“ steigėją ir vadovą bei „Pušynės“ viešbučio-restorano … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

…esi karalius ir žvaigždė

Kelios paros po Naujų, o facebook vos talpina sveikinimus. Išrinkom gražiausias egles. Nusifotografavom šeimomis ir kas sau. Dar į objektyvą pateko ir tas pūkis gražuolis mėlyno kraujo seniai gyvai matyto draugo katinas. Toks vienišas pasirodė prie amerikoniškos eglės. Laukiau, kada pasirodys ir pats, vis mokantis kitus gyvenimo, pats susidėjęs kryžmai keduotas kojas ant apvalaus stalo – nes čia mes visi varguomenė tikino, ot Amerikoj tai kitaip suvokia gyvenimą. Galvojau, kad ir šypsosi kaip karalius. Ne … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Vėlinių žvakių šviesoje…

Kas galėtų atsakyti, kiek praeis laiko iki visų susitikimo Ten… Nebūtinai visų, kad ir mudviejų su tavimi, mama, tėte, dukra, sūnau, sese, broli, senele, seneli, drauge, kaimyne, artimas ir nespėtas pažinti žmogau… Su kiekvienu, būdami meilės santykyje, surasime apie ką pasikalbėti. Kaip ir vasarą, kai sapne aplankei, uždegus amžinos atminties ugnelę, bet iš geltono vaško, ne tą stiklinę, kurios nemėgai niekados. Šiandien aš atėjau tiesiog pasitarti, kaip pasielgti, kai besąlygiškai ir vėl myliu, kai vėl … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Vėlinių šviesoje – apie gyvenimą ir mirtį

Vengiame žodžio „mirtis“. Sakome: „išėjo“. O pianistė Margarita Dvarionaitė, garsiosios muzikų giminės atstovė, yra išsitarusi, jog norėtų, kad numirti būtų tarsi išvažiuoti – be artimųjų ašarų, skausmo. Suprantama, kad net ir prisimenant pagrindinį būties dėsnį: jei gimei, tai ir mirsi, artimųjų netektį išgyventi nėra nei paprasta, nei lengva. Gali pasiguosti nebent tuo, kad sendamas į mirtį imi žiūrėti ramiau. Net šypteli prisiminęs, jog jaunas būdamas nė pagalvoti negalėjai, vijai tą mintį šalin, kad teks ištverti … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„…kaip geri kaimynai ar giminės“

Kasmet spalio 9-ąją minima Pasaulinė pašto diena. Šią dieną 1874 metais Šveicarijos sostinėje Berne buvo įkurta Pasaulinė pašto sąjunga, o 1969 metais Japonijos sostinėje Tokijuje vykusiame Pasauliniame pašto sąjungos kongrese spalio 9–oji paskelbta Pasauline pašto diena. Nuo senų laikų paštas žmonėms buvo labai reikalingas, nes kaipgi kitaip, jei ne paštu, buvo galima pranešti ar gauti svarbią žinią. Ir nors pašto karietomis vežami laiškai, siuntos ar telegrafu perduodamos telegramos šiandien jau tapo istorija, tačiau ir dabar, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Aš jau radau paparčio žiedą…

Marytė Žaromskienė, bibliotekininkė: – Paparčio žiedas ir jo paieškos dabar yra kaip graži metafora. Rasos – gamtos duota šventė, tad man ji siejasi su archajika, su mūsų protėviais ir jų gamtiška pasaulėjauta, baltų religija, mitologija ir papročiais. Įjungus vaizduotę, galiu mėginti nusikelti į anuos laikus. O paparčio žiedo suradimą ar nesuradimą traktuoju kaip vidinę būseną ir nusiteikimą. Čia kaip pati Rasos šventė – kartais gali įsijungti į bendrą smagų kolektyvinį šurmulį, kartais vienumoje pasinerti į … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Brangūs broliai kunigai, seserys vienuolės, mieli vyskupijos tikintieji, broliai ir seserys!

„Aš skelbiu jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas – Viešpats Mesijas.” Švenčiame Kristaus Gimimo šventę. Tai išskirtinė proga vėl patirti Dievo kvietimą meilės bendrystei. Būtų labai gaila, jei išorinis Kalėdų šventimas užstotų esminį ir svarbiausią dalyką, – mūsų asmeninį susitikimą su Jėzumi. Jis mus myli ir nori artimo ryšio ne tik per šventes, kokia nors proga ar sekmadieniais. Jam svarbus mūsų gyvenimas. Jis siekia įvairiais būdais kalbėtis su mumis apie mūsų gyvenimą, jo prasmę … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Draudimai ir pasirinkimai

Lietuva gražėja. Šalį iš sraigtasparnio apžiūrinėję prezidentai likdavo patenkinti tankiais miškais ir prižiūrėtų laukų plotais. Mums, tai yra tiems, kurie vaikštome žeme, visa tai regisi kitomis spalvomis. Miškai perregimai sudoroti, laukai, teisingai, gražūs, tik gyvasties juose vis mažiau ir mažiau. Pakaunėje ūkininko pasėlius purškia be žmogaus važiuojantis palydovinės įrangos valdomas traktorius, fermoje karves melžia robotas. Šalyje darbo jėga dar nepabrangusi, tačiau sumanūs šeimininkai jau žvelgia į ateitį. Prieš keliolika metų vienas ūkininkas, vėliau tapęs politiku, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

…gyvenimo džiaugsmas ir nutilus daina

Rudeniui brėškiant nuo medžių paskutinius lapus ir jais, lyg margaspalviu kilimu, klojant žemę, minime Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Kiekviena ši diena glaudžiai siejasi su mums brangiausių žmonių prisiminimais. Dėdami ant jų kapo gėlės žiedą, žalią krūmo ar medžio šakelę ir uždegdami Vėlinių žvakelę, mes tartum dalinamės su jais meile bei šiluma ir atnaujiname mus jungusį ryšį. Prisimename jų darbus, jų paskutinius ištartus žodžius ir kartu pagalvojame apie tai, ko jiems nepasakėme patys, ko nesuspėjome … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„Padovanojo gyvenimą – neteiskime“…

„…kasdienės duonos duok mums šiandien…“ – prašome sielos ir kūno maisto, šaukiamės, ištikus nelaimei, užklupus ligai. Prašome atleisti mums mūsų kaltes… tikimės, kad būsime išgelbėti nuo pikto… Prieš prašydami, turbūt padėkojame. Už tai, kad girdime, matome, jaučiame, kad būname šiame gyvenime, kurį nemokamai mums įteikė Tėvas, kaip pačią brangiausią savo dovaną. Tik paaugę, išmokę išminties, meilės, atleidimo pamokų, kai tiek daug rašoma apie karmą, kartais susimąstome, ką atsinešėme, už ką galbūt kenčiame, nemylime, netikime, palūžtame… … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0