Rubrika Redakcijos skiltis

Draudimai ir pasirinkimai

Lietuva gražėja. Šalį iš sraigtasparnio apžiūrinėję prezidentai likdavo patenkinti tankiais miškais ir prižiūrėtų laukų plotais. Mums, tai yra tiems, kurie vaikštome žeme, visa tai regisi kitomis spalvomis. Miškai perregimai sudoroti, laukai, teisingai, gražūs, tik gyvasties juose vis mažiau ir mažiau. Pakaunėje ūkininko pasėlius purškia be žmogaus važiuojantis palydovinės įrangos valdomas traktorius, fermoje karves melžia robotas. Šalyje darbo jėga dar nepabrangusi, tačiau sumanūs šeimininkai jau žvelgia į ateitį. Prieš keliolika metų vienas ūkininkas, vėliau tapęs politiku, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

…gyvenimo džiaugsmas ir nutilus daina

Rudeniui brėškiant nuo medžių paskutinius lapus ir jais, lyg margaspalviu kilimu, klojant žemę, minime Visų Šventųjų dieną ir Vėlines. Kiekviena ši diena glaudžiai siejasi su mums brangiausių žmonių prisiminimais. Dėdami ant jų kapo gėlės žiedą, žalią krūmo ar medžio šakelę ir uždegdami Vėlinių žvakelę, mes tartum dalinamės su jais meile bei šiluma ir atnaujiname mus jungusį ryšį. Prisimename jų darbus, jų paskutinius ištartus žodžius ir kartu pagalvojame apie tai, ko jiems nepasakėme patys, ko nesuspėjome … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„Padovanojo gyvenimą – neteiskime“…

„…kasdienės duonos duok mums šiandien…“ – prašome sielos ir kūno maisto, šaukiamės, ištikus nelaimei, užklupus ligai. Prašome atleisti mums mūsų kaltes… tikimės, kad būsime išgelbėti nuo pikto… Prieš prašydami, turbūt padėkojame. Už tai, kad girdime, matome, jaučiame, kad būname šiame gyvenime, kurį nemokamai mums įteikė Tėvas, kaip pačią brangiausią savo dovaną. Tik paaugę, išmokę išminties, meilės, atleidimo pamokų, kai tiek daug rašoma apie karmą, kartais susimąstome, ką atsinešėme, už ką galbūt kenčiame, nemylime, netikime, palūžtame… … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Rytoj – Motinos diena. Ačiū Jums, mielos mamos, už meilę – savaime suprantamą ir kartu labai stiprią, amžiną!

Bronelė ir Albina, Prienai: – Labai laukiu dviejų dukrų, sūnaus, keturių anūkų, jų šeimų, kai visi susirinks kartu paminėti mano 80 -osios gyvenimo gegužės. Arčiausiai šiuo metu šalia manęs – ir džiaugsme, ir varge – dukra Jūratėlė, kiti toli išvažiavę. Lauki lauki iš toli… Bet mamai nesunku ir laukimas, ir augint vaikus nesunku buvo, ir darbus dirbt, – sako Bronelė. – Mano pavasarių jau 86 -eri. Esu laiminga mama. Labai lanko dvi dukros, dvi anūkės, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Viltis žalioje verbos šakelėje…

Didžiojo Prisikėlimo Džiaugsmo Laukimo paskutinę savaitę pradėsime Verbų sekmadieniu. Žalia kadagio šakele, grįžę į namus po Šv. Mišių, paliesime ir negalėjusiuosius dėl įvairių priežasčių nuvykti į bažnyčias. „Verba muša, ne aš mušu, už nedėlios ir Velykos“, – sakysime, primindami, jog atbunda žmogus, žemė, dangus, kad viltis yra žalioje spalvoje – kiekvienam vis sava. Kaip ir laukimas. O metų spalvų paletės būta įvairios. Nuo Trispalvės iki neapykantos… Nuo purvo iki balto sniego, nes gyvenimas įvairiaspalvis. Todėl … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Justino Marcinkevičiaus poezija

Kovo 10 d. mūsų mylimam kraštiečiui, poetui Justinui Marcinkevičiui būtų sukakę 88 -eri. Ką pasakyti tolimiems nepažįstamiems žmonėms apie pažįstamą poetą, tokį pažįstamą, be kurio šiandien būtų sunku įsivaizduoti trijų milijonų lietuvių tautos literatūrą, kultūrą, laisvės supratimą, patirtas kančias, naujo gyvenimo kūrybą? Yra laimingų poetų, kurie, gyvi būdami, mato, kaip jų žodis tampa realybe, kaip jie užpildo visas gyvenimo ląsteles, kaip jį priima ir su juo gyvena tūkstančiai žmonių. Toks poetas yra Just. Marcinkevičius, savo … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Interviu vienu klausimu: Moteris: atsakinga darbuotoja, aktyvi visuomenininkė, rūpestinga mama, žavi moteris. Ar sunku tai suderinti?

Rasa Vidžienė, Prienų 2-ojo notarų biuro notarė: – Apie įvairiausių nesuderinamų arba labai sunkiai tarpusavyje derančių dalykų sėkmingus derinimus mirga marga internetas ir spauda. Paskaitai ir atrodo, taip paprastai moterys derina karjerą su šeima, darbą su motinyste, kompetenciją su žavesiu. Tarsi sukneles priderina prie batelių ar rankinės. Niekas joms nesunku, viskas labai įmanoma, viskas gaunasi tarsi savaime ir be didelių pastangų. Tai – tik paradinė žmogaus pusė arba tos dienos puikios nuotaikos išraiška ant balto … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

„Gyvenimo“ ir „Birštono versmių“ skaitytojai 2017 Metų žmonėmis išrinko:

Romą Ruočkienę, „Žiburio“ gimnazijos mokytoją – ekspertę, „Raskilos“ folkloro ansamblio vadovę, daugelio muzikinių projektų autorę: Net nežinau, kada mano gyvenime atsirado muzika – tikriausiai tada, kai dar visai maža dainingos giminės susiėjimuose girdėdavau darniai skambančią melodiją. Ta meilės muzikai sėklelė, patekusi derlingon dirvon, ne per drąsiai, bet atkakliai leido šakeles: besimokydama pradinėse klasėse, džiaugdavausi galėdama nuo spintos nusiimti akordeoniuką ir niekam nematant bandyti juo pagroti, paskui su džiaugsmu važinėjau į Birštono muzikos mokyklą, kurią bebaigdama … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Kviečiame ruoštis gimtadieniui

Trečiadienį Prezidentūroje vyko šventinis renginys, kurio metu LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė paleido 100 dienų iki šimtmečio skaičiuojantį laikmatį ir pakvietė šalies gyventojus kūrybiškai pasiruošti šalies gymtadieniui. „Gyvenimo“ laikraštis, skleisdamas žinią apie paskelbtas iniciatyvas, kviečia Birštono ir Prienų rajono savivaldybių žmones siūlyti kandidatus 100 – mečio apdovanojimams. Pagalvokite apie kartu dirbusius ir dirbančius kolegas, šalia gyvenančius kaimynus, savo bendruomenės šviesuolius ir visai Lietuvai nusipelniusius žmones. Susipažinti su apdovanojimų skyrimo tvarka galite: www.lrp.lt/lt apdovanojimai. Rašykite ir mums, … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0

Melskime paguodos…

Susiruošė iš vakaro senolė į Pivašiūnus. Ilgai neužmigo, lindo į galvą visokios mintys. Ir ši: „Gal jau paskutinė Žolinė“?… Visą gyvenimą tikėjusi sapnais, tik sumerkusi akis, ir šią naktį pamatė sapne į jas nukreiptą savo žmogaus žvilgsnį ir kiek tolėliau žaidžiančias smėly dukras. „Nesiskųsk tik, gerai gyveni be mūsų, valgai, ką nori, ne taip kaip Sibire – nei pasiklot, nei užsiklot neturėjom kuo, – rudos vyro akys skrodė kaip pirmą kartą susitikus… O koks šokėjas … Skaityti toliau

Rubrikoje Redakcijos skiltis | Komentarų: 0