Rubrika Nuomonė

Trečiadienį LNK televizijos žinių metu žiūrovams buvo pasiūlyta balsuoti mobiliojo ryšio telefonais, mokant 30 ct už skambutį, ir atsakyti į klausimą: „Kam turi atitekti mergaitė?“ siūlant du alternatyvius atsakymus – „Naujai šeimai“ arba „Broliui“. Po šio įvykio keli žinomi Lietuvos politologai (Tomas Janeliūnas ir Mažvydas Jastramskis) paskelbė nebebendrausiantys su LNK žinių tarnyba ir nekomentuosiantys aktualių Lietuvos įvykių kanalo eteryje. Apie šią istoriją gana išsamiau rašiau prieš savaitę nurodydamas, kad dalį visuomenės audrinančių (esą „neleisime užsienin … Skaityti toliau →

Vytautas Kamblevičius Seimo frakcijos Tvarka ir teisingumas seniūnas Paskutinėmis senųjų metų dienomis sulaukiau žurnalistų dėmesio dėl Seime įregistruoto nutarimo projekto, kuriuo siekiame pasiūlyti Vyriausybei nedelsti ir iki kitų metų liepos 1 d. parengti atitinkamus įstatymus, numatančius Lietuvos Respublikos piliečių grįžimo iš užsienio priemones. Ne paslaptis, kad Lietuvos tuštėjimas jau tapo įsisenėjusia problema, kurios sprendinių nerandame iki šiol. Tačiau vos tik užregistravome nutarimo projektą, kuris turi virsti realiais darbais, turime teisintis žiniasklaidai. Priminsiu, kad kovai su … Skaityti toliau →

Ketvirtadienio pavakare kažkuris Lietuvos televizijos kanalas rodė pranešimą iš Kauno, kur policijos kinologas su augintiniu rado pernai dingusios ir, kaip įtariama, mirtinai sušalusios antstolės Ramunės Mikliušienės kūną. Ąžuolyno parko jaunuolyne ant skardžio. Reportaže kalbinti netoliese gyvenantys žmonės žurnalistus įtikinėjo, kad žmogus nuo ano skardžio pats tiesiog nukristi negalėjo: „matyt, kažkas prikišo savo ranką“. Siužeto kulminacija dar buvo „paskaninta“ antstolių profesinės organizacijos atstovo komentaru, esą šios profesijos žmonėms ir tragiškai žuvusiai moteriai konkrečiai buvo ir yra … Skaityti toliau →

Justinas ADOMAITIS Dar neseniai šmaikštavome, jog paršelis liūdnas dėl to, kad jo mama kiaulė. Tautosaka taip pat negailestinga šiam gyvūnui. Sakoma – įleisk kiaulę į bažnyčią, tai ir ant altoriaus užlips. Akiplėšą vadiname turinčiu kiaulės akis, negerą darbą – kiaulyste. Šiandien nuotaikos ir nuomonės pasikeitusios. Kiaulę vis dažniau minime politiniame kontekste. Tokiu žodžiu pavadintas veikėjas tik išsprogdina akis. O juk kiaulė ne tik būdu, bet ir savo organizmo sandara bei kraujotakos sistema artimiausia žmogui. Lietuvos … Skaityti toliau →

Kiekvienas mūsų turime labiausiai patikusių ir nepatikusių įvykių per kalendorinius metus, galėtume įvardyti mus sužavėjusius ir nuvylusius žmones (pažįstamus ir veikėjus). Dėl bendrų vardiklių greičiausiai nesutartume ir liktume su savo nuomonėmis. Man asmeniškai didžiausią įspūdį 2018 -aisiais Lietuvoje paliko medikų, žiniasklaidos atstovų ir mokytojų protesto akcijos, kurios liudijo, kad piliečių visuomenė pas mus dar nepakišta po asfaltu. Gal visažinystę demonstruojanti valdžia ir turėtų norų pilietiškumo daigus tenai pabrukti, kad nebeišlįstų, bet bent jau kol kas … Skaityti toliau →

Klausimas su Šv. Velykomis, žinoma, nieko bendra neturi. Labiau – perkeltine prasme apie mūsų atsparumą ir požiūrį tą išorinį atsparumą išlaikyti. Taigi Seimas pagaliau įstatymu įtvirtino galimybę valstybės valdomai akcinei bendrovei „Klaipėdos nafta“ iš norvegų įmonės „Hoegh LNG“ išpirkti dabar nuomojamą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris 2014 m. įkurdintas Klaipėdos uoste. Ir prasidėjo tos pačios dainuškos, kaip prieš kokius penkerius metus: per brangu, o gal ne, o gal mažesnio arba naudoto reikia, o gal … Skaityti toliau →

LRT televizijos eteryje ekspertai ginčijasi: ar ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, šią savaitę viešumon paleidęs stačiai pasąmonės srautų tiradą apie perversmus, 2019 -aisiais neįvyksiančius rinkimus ir t.t., bent laisvalaikiu susimąsto, kokį požiūrį į Lietuvą jos aplinkoje skatina… Manding atsakymas gana aiškus – nė velnio. Jeigu susimąstytų ir suprastų, pusės to, ką dabar daro, nedarytų. Bent pusės. Kodėl leidžia tada blėnis, paklausite? O jo ir teiraukitės, progai pasitaikius. Aš tokios tiesioginės progos neturėjau, todėl man regis, kad … Skaityti toliau →

„Jei kas po savim pasišlapina, tai dar ne srovė“, – kitados sakė kunigas ir rašytojas Juozas Tumas Vaižgantas, mintyje turėdamas tarpukariu atsiradusį kairiųjų pažiūrų literatų sambūrį „Trečias frontas“. Šiandien panašioms tendencijoms atsirasti provokuoja Briuselio parama, skirianti lėšų gamintojų grupėms. Laisvi pinigai gundo steigti kooperatyvus, asociacijas, bendruomenes. Dar neišblėsusi iš atminties ir partinių kuopelių patirtis, produktyviai atgimusi šakinių profsąjungų pavidalu. Svarbiausia naujai susikūrusiųjų (naujakurių) darbo priemonė – statinė. Užsilipai, pašūkavai, pagąsdinai valdžią – žiūrėk, jau ir … Skaityti toliau →

Ligi šiol Saulių Skvernelį buvo galima laikyti jei ne laimės kūdikiu Lietuvos politikoje (prisimenant, kaip kai kurios politinės partijos aną kadenciją rėžė sparnus aplink kątik atsistatydinusį vidaus reikalų ministrą), tai beveik širdžių premjeru. Kuris buvo gana griežtas tiems, kuriems reikia (pasienio policininkų šaudomiems kontrabandininkams bei konservatoriams), turėjo tefloninį sluoksnį (kaip kadaise socialdemokratų – buvusių komunistų patriarchu vadintas Algirdas Brazauskas), prie kurio nelipo veik jokia kritika (dar greičiau – toji kritika tiesiog nuo jo atšokdavo ir … Skaityti toliau →