Rubrika Nemunėlis

Labai gražus, labai žydiškas romanas

Tai Marko Zingerio (g. 1947 m.) „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“ (2017 m.). Dizainas Zigmanto Butaučio. Ant viršelio – ar saksofono fotografija, ar piešinys. Tai simbolinė detalė, kuri reiškia romano idėją ir kompoziciją. Romane daug kur užsimenama, kad gyvenimas vingrus, sudėtingas kaip saksofono džiaze išgaunama vingri melodija. Ir atvirkščiai: džiazas, kurio pagrindinis instrumentas saksofonas, yra paslaptingas, sudėtingas ir vingrus kaip gyvenimas. Vingri, įdomiai supinta yra ir romano kompozicija: pasakotojas labai panašus į autorių, turi tris … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Poetas ir akademikas

„Lietuvos kultūros gyvenime tai unikali dermė. Dosni ir maitinanti“ Liepos 3 d. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka sulaukė netikėtos dovanos – lietuvių kalbos mokytoja Ona Bleizgienė-Alesiūtė bibliotekai padovanojo Veičiūnuose (Druskininkų sav.) gyvenančios tautodailininkės Monikos Lukaševičienės bareljefinį medžio drožybos kūrinį „Angelo giesmė“, kuriame įrašyta: „Poetui ir akademikui Justinui Marcinkevičiui. Lietuvos kultūros gyvenime tai unikali dermė. Dosni ir maitinanti. 1930–2011“. Tai jau antrasis šios menininkės poetui Justinui Marcinkevičiui skirtas drožinys. Pirmąjį darbą „Ažuolas“ tautodailininkė buvo įteikusi į … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Jubiliejinis gimtadienis: čia ir dabar, ar vėliau, bet… Anapily

Dokumentinė noveletė Stasys LIPSKIS Antanas Maceina – vienas žymiausių XX amžiaus lietuvių filosofų (1908 01 27 – 1987 01 27). Mokėsi Vilkaviškio kunigų seminarijoje Gižuose, studijavo Lietuvos bei Europos universitetuose. 1935 – 1940 metais dėstė filosofiją ir pedagogiką Vytauto Didžiojo universitete. 1944 metų vasarą pasitraukęs iš Lietuvos, iki mirties gyveno Vokietijoje. 1956 – 1970 metais dėstė filosofiją Freiburgo ir Miunsterio universitetuose. Palaidotas Brebersdorfe. Jis aprėpė ir analizavo pedagogiką, filosofiją, kultūrą, religiją. Antano Jasmanto slapyvardžiu išspausdino … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Po tėviškės dangum „į didelį ir aukštą kelią“

Tautvydas Vencius Prieš daugel metų Šventadienių tyliaisiais vakarais Aš mėgdavau nuo tėviškės kalnelio Žvilgsniu apimt gimtinės plotą… (Vincas Mykolaitis – Putinas) Nuo tada, kai tik su Naujosios Ūtos mėgėjų teatro grupe parengėme poetinę kompoziciją, paremtą Vinco Mykolaičio – Putino kūryba, ir parodėme ją ant Aušrakalnio, mintyse tik ir teskamba poeto eilėraštis ,,Į didelį ir aukštą kelią“. Remiamės rašytojo kūryba, skleidžiame jo vertybes ir kūrybinę išmintį, kuri nukeliaus ir į šimtmečio Dainų šventę Vilniuje. Susimąstau, kiek … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Kūrybinis projektas „Čia Lietuva“

PILIAKALNIUKO LAIŠKAS Aš esu mažas piliakalniukas. Mažas aš esu tiek savo pločiu, tiek aukščiu. Tačiau ir maži kartais gali daug: turėti savo paslapčių, savo istoriją, savo ateitį. Kažkada mane visai dar jauną ir naują, globoti įsipareigojo žmogus. Ir nuo tada aš stoviu. Daug mačiau, daug menu. Tik gaila, kad negaliu su jumis tuo pasidalinti žodžiais, jūs galite tai pajusti lankydami mane. Tačiau žinokit turiu aš ženklą, išskirtinį ženklą, kurį be galo branginu. Tai mažas delno … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Židiny ugnelė šildys amžina…

Į rytą žvarbų šiaurinį vėją pakeitė kiek švelnesnis rytys. Nuo spustelėjusio šalčio, rodės, kad sustingo pušys už Jūratės ir Kaributo trobelės lango. Jos stovėjo tokios ramios, baltai pasipuošusios, išlakios ir išdidžios. Tarsi moterys… „Aš ant balto smėlio parašiau tau laišką… nieks nesuskaitys“, – Jūratė, žvelgdama į tekančią saulę, kuri suteikė begalinio grožio sniegui, niūniavo romanso žodžius. „Mama, lauke žiema, o tu vis tiek apie savo jūrą ir smėlį. Rimtai tu rašei laišką ant smėlio? Su … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

TAUTVYDAS VENCIUS: „Kasdien kuriu save iš naujo“

Vos pradėjus skaityti (kurti), patenkama į kitą pasaulį, kur gera, nes kitaip. Tai ir nuotykis, ir kažkokios nekasdienės tiesos momentas, ir iššūkis. Apie drąsą kurti ir skaitymo malonumą kalbuosi su jaunuoju mūsų krašto kūrėju Tautvydu Venciumi. Tautvydas Vencius gimė ir augo Naujojoje Ūtoje. Tėčio gimtinė Pilotiškių kaime, visai šalia Vinco Mykolaičio – Putino tėviškės, mama – iš netoliese esančio Šakališkių kaimo. Pas senelius prabėgo ir keleri vaikystės metai. Mokėsi Naujosios Ūtos pagrindinėje mokykloje, vėliau Prienų … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Tiems, kurie moka sustoti ir išgirsti

Surinkom sniego sidabrinį blizgesį, Mėnulio šviesą, tarsi perlą baltą, Ir papuošėm nakties tamsa… Vėl angelas sparnus išskleis pusny! Tarsi iš naujo  viskas, taip nekalta… Ir laiko virsmas – mumyse… ***** Nebūkim vėju, kuris išspaudžia ašaras, pūsdamas tiesiai į veidą, Nebūkim saule, kuri kepindama numarina tik prasikalusį daigą, Nebūkim liūtim, kuri nuskandina miestus… Koks mielas vėjelis, kai plaukus kažkam iškedena, paleidžia… Ir saulė,  kuri sodo žiedus kvapius ir gėles meiliai skleidžia… Lietutis, kuris po kaitros atgaivina … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

IRENA MAKAUSKIENĖ: Kurti – tai džiaugtis gyvenimu

Tautodailininkė Irena Makausenė – kiauraraščių pynėja, audėja, keramikė, grafikė, tapytoja, poetė, etnografė, tautinių kostiumų kūrėja, pedagogė, Pilnų namų bendruomenės savanorė. 1997 m. ir 2006 m. išleista knygelė „Kiauraraščių pynimas“, kurioje Irena išsamiai aprašė kiauraraščių pynimo techniką. Tai seinai užmirštas amatas Lietuvoje. Tautodailininkė yra vienintelė šio amato gaivintoja. Pina linines juostas makramė technika – dekoratyvinius akcentus interjero puošybai. Riša lininius paukštelius. Tai puošybinis buities elementas. Taškine technika pieštuku piešia grafikos paveikslus. Renka įdomius akmenis. Myli akmenis, … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Ir vėl vasarą…

– Mano gyvenimas dabar priklauso nuo Dangaus, Jūrate, – kalbėjo Kaributas, vis pakeldamas akis į šiaurės vakaruose kylantį debesį. Nesimatė jiedu visus metus. Jūratė buvo pamiršusi žvaigdėkričio pasakos grožį, o gal daugiau stengėsi jo neprisiminti. Prisirinko darbų tiek, kad neliktų laiko jos svajonėms. Dirbo savo kabinete, kol ir vėl neprinoko rugiai… Artėjantys Žolinių atlaidai akimirkai kitai vis sugrąžindavo į praėjusį rugpjūtį. Pernai paliko Kaributą grojantį gitara melodiją pagal Pauliaus Širvio eiles. Nesutiko jis palikti savo … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0