Rubrika Nemunėlis

Močiutės

Šeštadienis… Saulėtas rytas šviesina net vakarinę buto dalį. Skubėdama ir nuo to skubėjimo sušilusi ruošiausi išvykai į sodybą, į šalį – kurioje gyvenu maždaug po dvi dienas kas savaitę. Stengiausi susiruošti laiku, kad mamai nereikėtų „lipti į kalną“ – žingsniuoti įkalne, aukštyn gatve, kurios niekaip negali išvengti norėdamas pasiekti centrą. Ši įkalnė – lyg Lenkija, kurią turi visą pervažiuoti, jei nori papulti į kitą šalį. Mama gražiai atrodo, nėra jau tokia ir sena, truputį per … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Nemunėlis

Tautvydas Vencius (Ne)Tobulo gyvenimo vaizdiniai „Norint išsiugdyti gerą literatūrinį skonį, reikia skaityti poeziją, – yra sakęs Nobelio literatūros premijos laureatas J. Brodskis. Gal būtent poezija vienus priartina prie tobulo gyvenimo, kitus paskatina atitolti nuo kasdienybės. Kiekvienam ir kiekvieno savas ir savotiškas gyvenimas… Tobulas gyvenimas. Gal jis būtent toks — Kai iš vaizduotės ir tikrovės Sudėliotas miražas Neišnyksta prie jo priartėjus. KARANTINO IŠTĘSTAS TĘSINYS Pradėjome ilgėtis kažko tikro, Buvusio artimo – jausmo, žmogaus, vietos. Užsimerkęs jaučiu … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Nauji veidai

Laima Buzienė: – Gimiau, augau ir dabar gyvenu Prienų mieste. Labai myliu savo gimtą miestą. Jaunystėje labai mėgau skaityti eilėraščius, pirkdavau poezijos knygas, nes kai prieš penkiolika metų dukrai reikėjo sukurti eilėraštį, jį parašiau aš. Mokytoja pasakė, kad iš interneto. Supykau. To eilėraščio neišsaugojau. Praėjus kiek laiko supratau, kad noriu rašyti… Eilėraščiai – tai mano išgyvenimai, mano džiaugsmas, laimė, liūdesys, ašaros. Eilėraščiuose – mano širdis. Tikėk… Tikėk… Tikėki likimu. Tikėki saule. Tikėk medžiu. Tikėk lietum. … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Nemunėlis

Sausis Kalendorius rodo žiemą. Ir tikrai, už lango – sausis: murzinas ir susivėlęs, balomis aptiškęs, nuo purvynių papilkėjęs, gal Alzheimeriu susirgęs, ar trumpam pametęs protą stebina visus: šalčio diržą nusimetęs, basakojis, be baltos kepurės, kviečia pumpurais grožėtis, vabalėlius puoton kviečia, o našlaitei pats priskynė žibuoklėlių puokštę. Nabagėlis, nebežino, ar čia verkti, ar čia juoktis. Alma DJ Tad išeinu L.N.Rasimavičius-Rasimas Kiek daug pavasarių čia Nemunas išplukdė, Daugybė vasarų čia maudėsi sukaitę, Čia rudenys ir žiemos savo … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Tiksius

Rytas. Lauke dar prieblanda. Virtuvėje metodiškai tiksi laikrodis. Jis nėra koks nors senovinis. Jis – elektrinis. O keista, tiksi, kaip koks senovinis, iš močiutės namų. Jo atkeliavimo į mano namus istorija yra paprasta. Toje vietoje, kur jis pradėjo savo laiko skaičiuotojo karjerą, tapo nebereikalingas. Kur jam dėtis? Yra du keliai: sąvartynas arba ieškotis naujų namų. Gyvenimas – juk vieni atsitiktinumai, taip visai netikėtai laikrodis atsidūrė ant mano namų virtuvės sienos. Nuo pirmos sekundės šis darbštuolis … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

…į ežero širmą vingiorykštę jau sutilpo vakaro viso šviesa…

Tautvydas Vencius Rekordinių karščių apgaubta padangė buvo išdžiūvusi, vis dažniau teko gaivintis kūrybinėmis versmėmis, kurios, dar neprasidėjus kalendorinei vasarai, sualmėjo visai netikėtoje vietoje – sausakimšame troleibuse. Čia per klaidą vietoje stotelių pavadinimų įjungta orų prognozė paskelbė sinoptinės vasaros pradžią. Įvadas sinoptinei vasarai Nusileidžia realybė pro langą, O voratinkliai draikosi palube. Šitos vasaros tolima pasaka Tau paliečia plaukus ir veidą. Ir ko sėdim nebylūs nežinom, Geriam vyną ir pienių svaigulį. Išsilaisvinę iš karšto asfalto, Braidom ežero … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Jo didenybė – Margutis

Paskutinis vakaras prieš Velykas tuomet man buvo tarsi antrosios Kūčios. Truputį kitoks, bet ne mažiau ypatingas… Pamenu, jog tada dar buvau tokio ūgio, kad vos pasiekiau kiaušinius, sudėtus šaldytuvo viršuje. Gražiai apdengiu stalą, išdėlioju marginimui skirtas priemones ir garsiai šaukiu: „Tėti!“, kad šis suprastų, jog būtent dabar ir nei minute vėliau turi prasidėti ypatingas procesas – kiaušinio virtimas margučiu. Na, jei atvirai, tai buvo panašiau į vaikiškas tepliones, bet tuo metu jaučiausi tarsi Van Gogas … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Nemunėlis

Ištrauka iš rašomos knygos „KAUNO LIETUVA“. Įvadinė vigilija. KAUNAS YRA LIETUVA Vieną dieną rašeiva prasikrapštė akis ir pakėlė jas į šviesos šaltinį – Kaunas užstojo jam pusę dangaus. „Štai kaip?“ – prikando liežuvį ir bailiai apsižvalgė. „Na, na, na…“ – tarė kaip įgąsdintas lietuvis. Bet tą pat akimirką išvydo plazdantį Vytį virš Karo muziejaus, ir čia pat – trispalvę ant bokšto. Ir nusmeigė jį gėda, ir išsyk suprato: lietuvis be Kauno – ne lietuvis. Ir … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Kalėdų paslaptys

Įsiklausyk į stebuklingą Kalėdų naktį… Kai medžiai praskyla senomis legendomis, sniego pusnys paslepia dulkes, išdžiovina lietaus ir tavo ašaras. Dangaus giliam glėby norėtųsi ištirpti, žvaigžde norų širdį pripildyti… Kai nuo šalčio sproginėja stori sienų rąstai, avinėlis priglunda prie didžiosios mamos, – paslaptis artinasi. Nežinia, ką atneš, ką atvers, apdovanos ar gels… Nori tikėti, kad kiekvienuose namuose gražią pasaką seka degdamos malkos. Ar išgirsi, kaip be garso prasiveria durys ir įeina tylėdami žmonės su savo slaptom mintim, … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0

Justino Marcinkevičiaus Lietuvių ideologija

Pradėsiu iš atokiau — Henriko Radausko eilėraščiu „Žodis“. Jis man tapo nauju raktu į Justiną Marcinkevičių. Pamanyk! – vėl naujas raktas? Ir vėl tas pats per tą patį? Bet neskubėkime, atidžiai perskaitykime Henriką Radauską: Jie kirviu sukapojo žodį, Užrakino vario raktu, O jis mūro akmenį skrodė Nemirtingo žingsnio taktu. Prieš jį puolė javai ant kelių Ir nutilo paukščiai, kada Jis aidėjo aklų trobelių Sidabrinės dainos gaida. Jį už ančio nešėsi vaikas Vakarų aušros ramume, Jį … Skaityti toliau

Rubrikoje Nemunėlis | Komentarų: 0