Rubrika Namų ūkis

Gera vidurvasarį gardžiuotis šviežiais traškiais ridikėliais. Kuo jie naudingi mūsų savijautai bei sveikatai? Ką gardaus galime pasigaminti? Pokalbis su Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologe Egle Kliukaite-Sidorova ir maisto technologe Zeta Štarkevičiene. Pirmą kartą ridikėliai užderėjo Viduržemio jūros pakrantėje. Ypač jie buvo vertinami Senovės Graikijoje. Garsus gydytojas Hipokratas patardavo vartoti ridikus sutrikus virškinimui, nusilpus regėjimui, kosuliui raminti ar plaučių ligoms gydyti. XVI amžiuje ridikėliai paplito Europoje, pirmieji juos atrado prancūzai. Ridikėliai atitolina aterosklerozę? E. Kliukaitė: Ridikėliai … Skaityti toliau →

Širdyje kažkokia sumaištis, nes dar tokia artima Joninių dvasia, tas džiaugsmingas jaudulys sulaukus ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties, o štai imi suvokti, kad jau pats vasaros vidurys, kad tuoj riedėsime žemyn, į rudenį. Toks jau, žmogau, esi – negali ir neišmoksti džiaugtis šia akimirka. Tai dairaisi atgal, tai jau ateitį buri. Liepa irgi kupina švenčių… Tuoj švęsime Mindaugines, kaip jau įpratome vadinti savo garbingą šventę, tuomet lauksime Šv. Onos su nauja duona… Ir apskritai, dabar … Skaityti toliau →

Sveikatai… Darbai darbus veja, liejame prakaitą savo soduose, daržuose, sodybose. Bet taip jau yra, kad pati gamta mums davė prakaituojantį kūną ir tai yra natūralu. Prakaitavimas reguliuoja kūno temperatūrą, ypač dirbant, gerina, tiksliau palengvina inkstų darbą. Kad prakaituoti yra sveika, tą jau žinojo senovės romėnai. Tiesa, dabar mes šią natūralią kūno funkciją linkę slopinti įvairiais būdais. Ko tik nesiimame – įvairūs dezodorantai ir kitos priemonės beveik kiekvieno iš mūsų tualetinių reikmenų komplekte. Tačiau juos vartodami … Skaityti toliau →

– Pavasarį ypač gražiai suveši į dilgėlę panašus augalas – notrelė. Nuo seno žmonės ją naudojo kaip vaistą. O gal ji tinka ir maistui? – klausia pakuoniškė Regina Viktorija. Baltažiedę notrelę, dar vadinamą balta dilgėle ar tiesiog notrele, sutiksime dažname pagriovyje ar pakelėje. Liaudis notrelės žolę bei žiedus naudojo įvairiems kraujavimams stabdyti, šaknų preparatais ramino nervus, gydė nemigą bei malšino danties skausmus. Nepatingėję nusipjauti šviežios, pavasarinės notrelės žolės paruošite skanias, tonizuojančias, vitaminingas salotas. Nepatartina vartoti, … Skaityti toliau →

Prieš daugelį metų mokslininkai įrodė, kad rūgštūs pieno produktai veiksmingai saugo mūsų sveikatą, padeda įveikti mikrobus, kurie sukelia įvairias ligas. Kodėl naudinga gerti rūgpienį, pasakoja Lietuvos dietologų draugijos prezidentė, gydytoja dietologė med.m.dr. Rūta Petereit. Rūgpienis susidaro šviežiam pienui rūgstant šiltoje patalpoje. Jį suraugina piene esančios bakterijos. Lietuvoje rūgpienis vartojamas nuo seno. Pavyzdžiui, žemaičiai pasninko metu į rūgpienį dėdavo keptas silkes. Rūgpienis valgomas su virtomis ar keptomis bulvėmis, blynais, įvairiomis košėmis, o vaisiai ar uogos su … Skaityti toliau →

Viliuosi, mano mielieji bičiuliai, kad esame visi jau kiek atsigavę nuo to streso, kurį teko patirti susidūrus su nežinomu dalyku ir reiškiniu – pandemija. Pamažėle švelninamos karantino sąlygos, jau leidžiama iškišti nosį iš savo „apkasų“ ir mums, esantiems rizikos grupėje. Prisipažinsiu, kai per dieną daugybę kartų tenka išgirsti tariant „Jeigu jums daugiau nei šešiasdešimt…“ norom nenorom imi galvoti apie savo metus, apie galimybes, ateitį. Štai mano viena bičiulė paskambinusi skubėjo papasakoti savo nuotykį. Sako užsirašiau … Skaityti toliau →

Šį gegužės sekmadienį minėsime Motinos dieną, deja, saugodami savo mamas, baltų žiedlapių nuklotais takais dar negalėsime skubėti pas jas ir apkabinti, dar per anksti… Todėl šventės proga savo mamoms nusiųskite kvepiantį lauknešėlį, į kurį įdėkite pagal savo firminį receptą iškeptą pyragą. Mama tikrai džiaugsis tokia nuoširdžia, su meile ir išmone paruošta Jūsų dovana… „Gyvenimo“ Facebook’o puslapyje kvietėme Jus atsiversti senus savo užrašus, susirasti tą ypatingąjį receptą ir pagal jį iškepti PYRAGĄ MAMAI. Ačiū už atsiųstas … Skaityti toliau →

Taip subtiliai apie pasaulį nutikusią didžiulę nelaimę prieš kelias dienas savo maldą miestui ir pasauliui pradėjo popiežius Pranciškus. Tos sutemos, juodos, tirštos ir mirtinai skaudžios, taip netikėtai apgaubė visą pasaulį ir mūsų gyvenimus, kad sunku atsikvošėti, susivokti, o tuo labiau nepasiklysti jose. Kažkas nematomas, nepažintas tarsi mostelėjo burtų lazdele, sujaukė ir apvertė viską aukštyn kojomis, tarsi išsityčiojo iš mūsų planų, svajonių, lūkesčių. Kiekvienas savaip išgirdę sureagavome į šią netikėtą žinią. Aš, kaip ir šimtai ar … Skaityti toliau →

Su švente, mielieji mano. Kovo 4–ąją minime šv. Kazimierą, Lietuvos didžiojo kunigaikščio giminės atžalą, gimusį 1458 m. Krokuvoje, o 1636–aisiais popiežiaus Urbono VIII paskelbtą Lietuvos dangiškuoju globėju. Tačiau vis rečiau ir rečiau prisimename šio karalaičio nuopelnus mūsų šaliai anais senaisiais ir nelengvais Lietuvai metais. Labiau džiūgaujame sulaukę Kaziuko mugės – šiek tiek linksmybių jau prasidėjusiame Gavėnios laike. Gal šie metai bus išskirtiniai, nes yra proga ir kitai iškilmingai datai – švęsime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį. … Skaityti toliau →

Pašnekesiai Kaimynas jau senokai slaugė savo sergančią mamą. Vyras šeimos neturėjo, todėl, nors ir pats būdamas labai prastos sveikatos, iš paskutiniųjų stengėsi prižiūrėti senolę. Kiek pažinojau, stiprus ryšys siejo abudu. Tačiau, kai jau visai ligonė pasilpo, reikėjo tvirtų rankų pagalbai, sūnus gal ir būtų sutikęs ją priimti, tačiau ne taip lengvai ji radosi. Todėl, kai sužinojau liūdną žinią, tik atsidusau ir tikriausiai ne šventvagiaudama pagalvojau, kad dabar abiems bus lengviau: jai – amžinoji šviesa, o … Skaityti toliau →